Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Žodis | Paaiškinimas |
---|---|
Bliucheris Vasilijus | (1890-1938), SSRS karvedys, maršalas (1935). |
Bliumas Leonas | (Leon Blume; 1872-1950), Prancūzijos politikas, ministras pirmininkas (1946-1947). |
Blokada | (angl. blockade), valstybės, jos dalies ar valstybių grupės politinis, karinis, ekonominis izoliavimas arba apsupimas, prievartinis susisiekimo su išoriniu pasauliu nutraukimas. |
Bobelis Kazys | |
Bogušas Ksaveras | |
Boikotas | (angl. boycott), politinis ir ekonominis kovos būdas, visiškas ar dalinis santykių nutraukimas. |
Boksininkų sukilimas | kinų socialinio pobūdžio pasipriešinimas reakcinei vyriausybei, peraugęs į 1900-1901 m. sukilimą prieš Vakarų šalių kolonizatorius. |
Boldvinas Stenlis | (Stanley Baldivin; 1867-1947), D. Britanijos politikas, konservatorių partijos lyderis. Nuo 1908 m. parlamento narys. 1921-1923 m. buvo prekybos, finansų ministras. 1923-1929 ir 1935-1937 m. ministras pirmininkas. |
Boleslovas II | (mirė 1313), Polocko, o vėliau ir visos Mazovijos kunigaikštis. Nepajėgdamas kovoti su lietuviais, 1279 m. vedė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio dukrą Gaudemundą, pakrikštytą Sofijos vardu. |
Bolivaras Simonas | |
Bolotnikovas Ivanas | (?-1608), sukilimo, kuriame dalyvavo įvairūs Rusijos visuomenės sluoksniai, vadas. |
Bolševikai | Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija. Susikūrė 1903 m. RSDDP II suvažiavimo metu, kai partija suskilo į daugumą (bolševikus) ir mažumą (menševikus). Įvykdė 1917 m. Spalio perversmą Rusijoje. |
Bolševikų partija | viena iš XX a. pradžios Rusijos politinių partijų, atsiradusi socialdemokratų partijos pagrindu 1903 m. |
Bolševizmas | (rus. bolšinstvo – dauguma), dalies Rusijos socialdemokratų politinė doktrina, V. Lenino ir L. Trockio įtakoje susiformavusi 1903-1905 m. |
Bona Sforca | |
Bonapartai | (Bonaparte, Buonaparte), italų kilmės bajorų giminė, nuo XVI a. gyvenusi Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje. |
Bonifratrai | (lot. boni fratres – gerieji broliai), katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. Ispanijoje iš pradžių kaip pasaulietinė ligonių slaugos brolija. 1572 m. Pijus V patvirtino elgetaujančių vienuolių statusą. Bonifratrai steigė ligonines, globos namus. |
Bordža Čezarė | (apie 1475-1507), italų kardinolas ir kunigaikštis. Buvo skrupulų neturintis ir valdžios ištroškęs Renesanso kunigaikštis, siekęs savo tikslų žudymais ir išdavystėmis. |
Borisevičius Vincentas | (1887-1946), Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkas, vyskupas. |
Bormanas Martinas | (Martin Bormann; 1900-1945), Vokietijos nacionalsocialistų partijos veikėjas, vienas svarbiausių karinių nusikaltėlių, SS generolas. |
Bostono arbatėlė | (angl. Boston Tea Party), 1773 m. kilęs konfliktas tarp šiaurės amerikiečių ir D. Britanijos administracijos. |
Brandenburgas | istorinė Vokietijos sritis. |
Brandenburgo stadija | paskutinio (Viurmo) ledynmečio maksimalaus išplitimo riba. Lietuvoje jo ribos tęsėsi nuo Katros ir Ūlos aukštupių link Valkininkų ir Vilniaus pietinio pakraščio – Buivydžių, toliau suko į pietryčius link Naručio ežero. |
Brandenburgo žygis | 1326 Lenkijos ir LDK žygis į Brandenburgo markgrafystę. Surengtas po 1325 m. LDK ir Lenkijos sąjungos prieš kryžiuočių ordiną sudarymo. |
Brantas Vilis | |
Brastos spaustuvė | Lietuvos Brastoje (dab. Brestas, Baltarusija) Mikalojaus Radvilos Juodojo 1553 m. įkurta spaustuvė protestantų raštams lenkų kalba spausdinti. Žymiausias šios spaustuvės leidinys – vadinamoji Brastos Biblija, išspausdinta 1560 m. |
Brazauskas Algirdas Mykolas | (1932-2010), Lietuvos politikas, paskutinysis LKP CK pirmasis sekretorius, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas (1993-1998). |
Brazdžionis Bernardas | (1907-2002), lietuvių poetas. |
Bražuolės sutartis | Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Kryžiuočių ordino atstovų sutartis, sudaryta 1382 m. Bražuolėje (prie Trakų). Šalys pasižadėjo viena kitos nepulti iki 1382 m. gruodžio 8 d. |
Bremenietis Adomas | vokiečių kronikininkas (XI a. pirmoji pusė-po 1081), nuo 1068 m. Bremeno arkivyskupo Adalberto kanauninkas ir kronikininkas, pirmą kartą pavartojęs terminą „Mare Balticum“. |
Brest Litovsko taika | 1918 m. kovo 3 d. pasirašyta taikos sutartis tarp bolševikinės Rusijos, Vokietijos ir jos sąjungininkų, pasirašyta Brest Litovske (dab. Brestas, Baltarusija). |
Bresto bažnytinė unija | 1596 m. spalio 9 d. katalikų ir stačiatikių bažnyčių susivienijimo sutartis. Susitarta, kad ATR stačiatikiai pripažins popiežiaus valdžią ir svarbiausias katalikų bažnyčios dogmas, laikysis senų Rytų bažnyčios apeigų ir per pamaldas vartos bažnytinę slavų kalbą. Taip susikūrė vadinamoji unitų bažnyčia. |
Bresto taika | 1435 m. Kujavijos Breste (Lenkija) po Pabaisko mūšio sudaryta taika. Ją sudarė Lenkijos karalius Vladislovas III ir LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis su Kryžiuočių ordino didžiuoju magistru Pauliumi Rusdorfiečiu. Pastarasis įsipareigojo neberemti Švitrigailos, nesikišti į LDK vidaus reikalus, o Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pripažinti tik tą, kuris bus išrinktas su Lenkijos karaliaus ir Valstybės tarybos sutikimu. Bresto taikos sutartimi LDK ir Lenkijos sienos su Ordinu buvo paliktos tokios, kokias nustatė 1422 m. Melno taika. |
Bretkūnas Jonas | (1536-1602), lietuvių raštijos pradininkas. Parašė „Prūsų krašto kroniką“. Reikšmingiausias darbas – originalių ir kompiliacinių pamokslų rinkinys „Postilė“ (1591), kurioje aiškinamos evangelijos. 1579-1590 m. pirmasis išvertė iš vokiško M. Liuterio vertimo į lietuvių kalbą visą Bibliją. |
Brežnevas Leonidas | |
Brežnevo doktrina | Sovietų Sąjungos XX a. 7-9 deš. užsienio politikos, įteisinusios ginkluotos jėgos panaudojimą socialistinėse šalyse, apibūdinimas. |
Briano-Kelogo paktas | JAV valstybės sekretoriaus F. Kelogo ir Prancūzijos užsienio reikalų ministro A. Briano iniciatyva pasirašytas susitarimas 1928 m. rugpjūčio 27 d. Paryžiuje. Susitarta atsisakyti karo kaip politikos priemonės ir įsipareigota visus ginčus spręsti taikiai. |
Britanijos Tautų Sandrauga | (angl. British Commonmealth of Nations), suverenių valstybių, anksčiau priklausiusių Britanijos imperijai, federacija. Po I pasaulinio karo D. Britanijos imperija ilgainiui imta vadinti Britanijos Tautų Sandrauga. Tai nepriklausomų, lygiateisių šalių junginys. Po II pasaulinio karo nepriklausomybė buvo suteikta visoms D. Britanijos šalims ir jos vėl iš naujo turėjo prisijungti prie Sandraugos. Tai vienintelis istorijai žinomas taikus imperijos iširimas. |
Briumeras | (pranc. brumaire iš brume – ūkas), antrasis mėnuo Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu nustatytame kalendoriuje (spalio 22-24 - lapkričio 20-22). |
Bronza | (žalvaris), vario lydinys su kitais cheminiais elementais, išskyrus lydinius su cinku ir nikeliu. Pagal cheminių elementų kiekį lydinyje būna alavinė, aliumininė, silicinė, berilinė, chrominė, švininė bronza. |