Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Henrikas Latvis | (Henricus de Lettis; apie 1187-po 1259), kunigas, Rygos vyskupo Alberto istoriografas, vertėjas. 1225-1227 m. lotynų k. parašė „Senąją Livonijos kroniką“ (apima 1184-1227 m. laikotarpį), kurioje aprašomas Livonijos užkariavimas, Padauguvio genčių religija ir papročiai, Kalavijuočių ordino antpuoliai į Lietuvą bei lietuvių atsakomieji žygiai. Pirmasis kroniką 1740 m. iš XVII a. nuorašo paskelbė J. D. Gruberis. Į lietuvių k. kroniką išvertė J. Jurginis (1991). |
Henrikas VIII | |
Henriko artikulai | ATR Seimo sutarčių su kandidatu į valdovus pastovi dalis. Kitaip vadinama „Pacta conventa“. |
Hera | (gr. Hēra), sen. graikų santuokos, šeimos, gimdyvių, santuokinės ištikimybės deivė. Krono ir Rėjos dukra, Dzeuso sesuo ir žmona, Hefaisto, Arėjo, Hebės motina. Garbinta Arge, Olimpijoje, Šamo saloje, Korinte, Delo saloje. Tapatinta su romėnų Junona. |
Heraklis | (gr. Hēraklēs), sen. graikų mitų didvyris. Dzeuso ir Tėbų karalienės Alkmenės sūnus. |
Heraldika | pagalbinė istorijos disciplina, tirianti herbus. |
Herbas | |
Hercogas | (vok. Herzog), senųjų germanų genčių karo vadas; viduramžiais Vakarų Europoje stambus feodalas, pagal rangą žemesnis už kunigaikštį ir aukštesnis už markgrafą. |
Herkus Mantas | (m. 1273), Didžiojo prūsų sukilimo prieš kryžiuočius žymiausias vadas. |
Hermis | (gr. Hermes), sen. graikų Olimpo dievas. Jo veikla įvairialypė: jis buvo dievų pasiuntinys, ir jų valios vykdytojas, mirusiųjų ir gyvųjų tarpininkas, keliatojų globėjas. |
Herodotas | (gr. Herodotos, apie 484-apie 430 pr. Kr.), sen. graikų istorikas, keliautojas, vadinamas „istorijos tėvu“. |
Heroldas | (vok. Herold, iš lot. heroldus), viduramžiais rūmų bei riterių turnyrų šauklys ir tvarkdarys. Atlikdavo ir herbininko – herbų eksperto funkcijas, sudarinėdavo herbų sąvadus. |
Herulai | (lot. heruli), sen. germanų gentys, gyvenusios Skandinavijoje ir Jutlandijos pusiasalyje. |
Heruliškoji lietuvių kilmės teorija | teorija, atsiradusi XVI a. viduryje ir teigusi, kad Pabaltijo gyventojai yra herulų – germanų genties, gyvenusios Skandinavijoje, Jutlandijos pusiasalyje, palikuonys. Ją paskleidė A. Vijūkas-Kojelavičius. |
Hesas Rudolfas | (Rudolph Hess; 1894-1987), nacistinės Vokietijos politikas. Nuo 1925 m. asmeninis A. Hitlerio sekretorius, nuo 1933 m. Nacionalsocialistų partijos pirmininko pavaduotojas. |
Hesiodas | (gr. Hesiodos, VIII a. pr. Kr. pab.-VII a. pr. Kr. pr.), sen. Graikijos poetas, kilęs iš Kimės miesto Bojotijoje. Svarbiausi kūriniai: „Darbai ir dienos“, „Teogonija“. Pirmajame aprašė sen. graikų žemės ūkio darbus, gyvenseną, antrajame pirmą kartą pamėgino susisteminti sen. graikų dievų panteoną, paaiškinti dievų, kilmę ir genealogiją. |
Hetera | (gr. hetaira – draugė, bičiulė), sen. Graikijoje – išsilavinusi, netekėjusi ir nepriklausomai gyvenanti moteris. |
Hibridinė kultūra | vėlyvojo paleolito (IX-VIII tūkstm. pr. Kr.) kultūra. Atsirado Svidrų, Arensburgo ir Bromės kultūrų sąveikoje. Paplitusi nuo Nemuno iki Oderio. Šiai kultūrai priklauso didžioji paleolitinių stovyklų Lietuvoje dalis. |
Hidronimika | mokslas, tiriantis vandenvardžius – jūrų, ežerų, tvenkinių, upių, griovių, šaltinių, įlankų, pelkių, liūnų, brastų – vardus. |
Hidžra | (arab. hijra – išsikėlimas, išėjimas), Mahometo ir jo pasekėjų persikėlimas iš Mekos į Mediną 622 m. |
Hierarchija | (gr. hieros – šventas + arche – valdžia), nuosekli tarnybinių pakopų, titulų, pareigų seka nuo žemesniųjų prie aukštesniųjų pagal pavaldumą. |
Hieratinis raštas | (gr. hieratikos – apeiginis, šventas), greitraštis, susiformavęs Egipte XIX a. pr. Kr. iš hieroglifų religiniams tekstams rašyti ir susirašinėti. Rašmenys paprastesni, neturi hieroglifams būdingų vaizdinių elementų. |
Hieroglifai | (gr. hieros – šventas ir glyphe – raižinys): |
Himansas Polis | (1865-1941), Belgijos istorikas, valstybės veikėjas, užsienio reikalų ministras (1918-1935), Belgijos atstovas Tautų Sąjungoje (1920-1925). 1921 m. parengė du Lenkijos ir Lietuvos sutarties projektus, vad. Himanso projektu. |
Himanso projektas | 1921 m. per Lietuvos ir Lenkijos derybas pasiūlytas projektas, turėjęs padėti išspręsti ginčą dėl Vilniaus. Jį pasiūlė Tautų Sąjungos tarybos pirmininkas (Belgijos užsienio reikalų ministras) P. Himansas. |
Himleris Heinrichas | (Heinrich Himmler; 1900-1945), nacistinės Vokietijos politikas, Berlyno gauleiteris (nacistų partijos apskrities vadovas), SS reichsfiureris (nuo 1929), gestapo vadovas (nuo 1936). |
Hindenburgas Paulis fon | |
Hipokratas | |
Hitleris Adolfas | |
Ho Ši Minas | |