Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Hobsas Tomas | (Thomas Hobbes; 1588-1679), anglų filosofas, mąstytojas, pirmasis sukūręs uždarą empirinę sistemą diskutuodamas su R. Dekartu, aiškindamasis gamtamokslinę filosofiją bei polemizuodamas su filosofijos tradicijomis. |
Hohencolernai | (Hohenzollern), Brandenburgo kurfiurstų (1415-1701), Prūsijos karalių (1701-1918), Vokietijos imperatorių (1871-1918) dinastija. |
Hohencolernas Albrechtas | (1490-1568), paskutinysis Kryžiuočių ordino magistras (nuo 1511) ir pirmasis Prūsijos hercogas. Sekuliarizavo Kryžiuočių ordiną ir įteisino liuteronybę. |
Hohenštaufenai | (Hohenstaufen), Vokietijos karalių ir imperatorių dinastija (1138-1254). |
Holokaustas | (lot. holocaustum – sudeginta auka), 1939-1945 m. Trečiojo reicho nacių režimo vykdytas žydų persekiojimas ir naikinimas Vokietijoje ir jos okupuotose valstybėse. |
Holšteino doktrina | Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) 1955-1971 m. užsienio politikos programa, skelbianti, kad valstybės, pripažįstančios VDR, negali turėti diplomatinių santykių su VFR. Šią doktriną 1955 m. pasiūlė VFR užsienio reikalų ministras V. Holšteinas. |
Homeras | |
Homo erectus | (lot.), stačiasis žmogus. Tolimi dabartinio žmogaus protėviai, gyvenę maždaug prieš 1,8 mln.-300 tūkst. m. Atsirado Afrikoje iš Homo habilis. |
Homo habilis | (lot.), sumanusis žmogus. Seniausias Homo genties atstovas. Gyveno R. Afrikoje prieš 2,5-1,6 mln. m. Tarpinė rūšis tarp australopiteko ir Homo erectus. Pripažįstama, kad nuo jo prasideda tikslinga darbinė veikla, t. y. žmonijos istorija. |
Homo sapiens | (lot.), protingasis žmogus. Šiuolaikinio žmogaus biologinė rūšis, atsiradusi Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, prieš 140-280 tūkst. m. iš vienos vėlyvojo Homo erectus formų. |
Honekeris Erikas | |
Honorijus | (Honorius; 384-423), pirmasis Vakarų Romos imperijos imperatorius (395-423). |
Hoplitai | (gr. hoplitai), sunkiai ginkluoti sen. graikų ir makedoniečių kariuomenės pėstininkai. |
Horacijus | (Kvintas Horacijus Flakas; Quintus Horatius Flaccus; 65-8 pr. Kr.), vienas žymiausių romėnų poetų lyrikų. |
Horas | sen. egiptiečių saulės dievas, faraonų ir jų valdžios globėjas. Vaizduotas sakalu ar žmogumi su sakalo galva. |
Horodlės susitarimai | Žr. Horodlės unija. |
Horodlės unija | |
Hortis Miklošas | (Miklos Horthy; 1868-1957), Vengrijos politikas. Admirolas (1918), 1920-1944 m. Vengrijos regentas, faktinis diktatorius. |
Hugenotai | (pranc. huguenots), J. Kalvino mokymo pasekėjų pavadinimas Prancūzijoje. |
Hugenotų karai | (Prancūzijos rel. karai), XVI a. II pusės Prancūzijos hugenotų (evangelikų reformatų) karai su katalikais. |
Humacija | laidojimas į žemę. Kūno rengimo laidojimo apeigoms būdas, kai mirusysis nedeginamas. |
Humanizmas | pažiūrų sistema, žmogų laikanti svarbiausia vertybe ir reikalaujanti visuomeninių santykių žmogiškumo. Reiškėsi skirtingomis istoriškai sąlygotomis formomis. Susiklostė Renesanso epochoje kaip priešprieša viduramžių religinei pasaulėžiūrai. |
Hunai | (gr. Hunnoi, lot. Hunni), Azijos klajoklių genčių sąjunga. Susiformavo II-IV a. Pauralės ir Pavolgio stepėse. Hunų žygiai paspartino Didįjį tautų kraustymąsi. |
Husas Janas | |
Huseinas Sadamas | |
Husitai | Jano Huso pradėtos bažnytinės reformos šalininkai Čekijoje. Kelis dešimtmečius buvo čekų tautinio sąjūdžio dalyviai. Jų veikla prasidėjo Huso mirtimi (1415). Husitai reikalavo laisvo Šv. Rašto interpretavimo, dvasiškių turtų atsisakymo ir valstybinio persekiojimo sunkiai nusikaltusiems. |
Husovianas Mikalojus | (Nicolaus Hussovianus; apie 1480–po 1533), poetas humanistas, rašęs lotynų kalba, poemos „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ autorius. |
Huveris Herbertas Klarkas | (Herbert Clark Hoover; 1874-1964), JAV politikas, prezidentas (1929-1932). Respublikonas. Per 1929 m. prasidėjusią ekonominę krizę nesėkmingai mėgino įveikti bedarbystę, gelbėti pramonę, prekybą. |