Žodynas

žr. suverenitetas.

XVIII a. pab. Prancūzijoje ir JAV suformuota idėja, jog visos tautos turi teisę į politinę nepriklausomybę ir laisvai nustatyti savo valdymo formą. Šia teise rėmėsi visi XIX a. vid. nacionaliniai judėjimai.

žr. Leipcigo mūšis.

nacionalinių revoliucijų banga apėmusi daugelį Europos valstybių 1848-1849 m. Pirmiausia revoliucija kilo Prancūzijoje, o vėliau prasidėjo Vakarų ir Vidurio Europos valstybėse.

(sntr. – TS), tarptautinė organizacija, veikusi 1919-1946 m. Įkurta 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje. Tikslas – užkirsti kelią naujiems karams, konfliktus spręsti taikiomis priemonėmis.

II pasaulinio karo metais sovietų valdžios vykdyti trėmimai. Apkaltinus „išdavyste“ ir bendradarbiavimu su vokiečiais, 6 tautos buvo ištremtos į Sibirą ir Vid. Aziją.

(mirė 1263), veikiausiai Mindaugo brolio Dausprungo sūnus.

(Margaret Hilda Thatcher; 1925-2013), D. Britanijos valstybės veikėja, ilgiausiai ministrės pirmininkės poste (1979-1991) išbuvusi politikė. Dėl savo tvirto charakterio buvo vadinama „geležine ledi“. 

SSRS, D. Britanijos ir JAV valstybių vadovų konferencija, vykusi 1943 m. lapkričio 28 d. gruodžio 1 d. Teherane (Iranas). Dalyvavo J. Stalinas, V. Čerčilis ir F. Ruzveltas. Buvo numatyta, kad JAV ir D. Britanija ne vėliau kaip 1944 m. gegužės 1 d. atidarys Antrąjį frontą. SSRS įsipareigojo, sutriuškinus Vokietiją, pradėti karą prieš Japoniją. Rytų Europa atiteko SSRS įtakos sferai. Susitarta išsaugoti Irano nepriklausomybę. Pareikštos nuomonės dėl tarptautinės organizacijos įsteigimo pasibaigus karui.

valstybės ar valstybių vyriausybių nustatytų ir jos (jų) saugomų visiems privalomų elgesio taisyklių ir normų visuma.

valstybė, kurioje viešpatauja įstatymai, asmens ir organizacijų laisvės bei demokratinė įstatymų vykdymo kontrolė, o valdžia tarnauja visuomenei.

(angl. Bill of Rights):
1. D. Britanijos konstitucinis aktas, kurį, pritarus karaliui Vilhelmui Oraniečiui, parlamentas pateikė 1689 m. Sudarė 13 straipsnių, kuriais nustatyta konstitucinės parlamento valdžios garantijos, apribota karaliaus kompetencija įstatymų leidybos, finansų, teismo ir karinėse srityse. Numatė reguliarų parlamento šaukimą, rinkimų ir deputatų diskusijų laisvę. Visiems piliečiams garantavo asmeninę religijos išpažinimo laisvę;
2. JAV 1787 m. konstitucijos 10 pirmųjų pataisų. Priimtas 1789 m., įsigaliojo 1791 m. Įteisino žodžio, spaudos, susirinkimų ir kitas demokratines laisves, Bažnyčią atskyrė nuo valstybės.

sen. graikų teisingumo deivė. Urano ir Gėjos duktė. Prometėjo motina. Vaizduota moterimi su raiščiu ant akių ir svarstyklėmis rankose.

(gr. Temistoklēs; 527-459 pr. Kr.), Atėnų politikas, karvedys. Ne kartą buvo archontas ir strategas.

Kijevo kunigaikštis, Gedimino brolis. Apie 1325 m. užėmė Kijevą, veikiausia padedamas didžiojo kunigaikščio Gedimino.

(mirė 1431), Liubarto sūnus, Gedimino vaikaitis, Volynės Vladimiro ir Lucko, vėliau – ir Seversko kunigaikštis.

(apie 454-526), Ostgotų karalius. 488 m. įsiveržė į Italiją, 493 m. nuvertė jos karaliumi pasiskelbusį Odoakrą ir įkūrė ostgotų valstybę su sostine Ravena. Kasiodoro sudarytame Teodoriko raštinės dokumentų rinkinyje „Įvairenybės“ yra paskelbtas jo laiškas, rašytas aisčiams VI a. 3 deš., kurių pasiuntiniai apie 523 m. buvo atvykę pas Teodoriką ir atgabenę valdovui dovanų gintaro.

(lot. Theodosius I Magnus; 346-395), Romos imperatorius 379-392 m.

(Teofilas; m. 1330), LDK stačiatikių metropolitas (1317-1330).

valstybės valdymo forma: pagal šalies religijos šventojo rašto nuostatas aukščiausią valdžią turi religiniai vadovai.

mokslas apie Dievą. Religinės doktrinos dalis.

plokščias ar jam artimas paviršius upės ar ežero krante, apribotas iš vienos pusės kylančios, iš kitos besileidžiančios pakopos.

žmonių kolektyvas, kurio narius, suirus gimininei bendruomenei, jungė nebe giminystės ryšiai, o bendrai naudojama žemė.

jūros juosta, esanti prie valstybės krantų, arba vidaus vandenų (upių, ežerų) ribos, sudarančios valstybės teritorijos dalį. Pagal tarptautines konvencijas, teritorinių vandenų plotis negali viršyti 12 jūrų mylių skaičiuojant nuo didžiausio atoslūgio ribos.

(g. 1928), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vienas žymiausių veikėjų. Lietuvos laisvės lygos (LLL) vienas įkūrėjų ir vadovas. Ne kartą sovietų valdžios kalintas. 1987 m. rugpjūčio 23 d. kartu su kitais organizavo Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimui skirtą mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

(pranc. thermidor iš gr. thermē – šiluma + dōron – dovana), Prancūzijos respublikos kalendoriaus (1793-1805) XI mėnuo (07 19/20-08 17/18).

Prancūzijos revoliucijos laikotarpio Konvento deputatų maištas. Kilo 1794 m. liepos 24 d. (pagal rev. kalendorių termidoro mėn. 9 d.). Pašalino jakobinų diktatūrą. M. Robespjeras ir artimiausi jo šalininkai buvo giljotinuoti. Baigėsi teroro ir prasidėjo nuosaikesnis revoliucijos laikotarpis.

sen. graikų polių ir Persijos kariuomenių mūšis per graikų-persų karus (500-449 m. pr. Kr.). Įvyko 480 m. pr. Kr. Vid. Graikijoje, Termopilų tarpeklyje, per kurį ėjo vienintelis sausumos kelias rytuose iš Š. į Vid. Graikiją.

(lot. thermae), senovės graikų ir romėnų viešoji pirtis; maudymosi statinių ir įrenginių kompleksas.

(lot. terror – baimė, siaubas), politinių priešininkų slopinimas, palaikomas smurto, prievartos, (net fizinio sunaikinimo) priemonėmis.