Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 3192
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Klintonas Bilas

B. Klintonas
B. Klintonas
(Bill Clinton; g. 1946), JAV politikas, 1993-2001 m. prezidentas. Demokratas.

Kliuni reforma

vienuolynų gyvenimo ir Katalikų bažnyčios pertvarkymai, pradėti 910 m. Ją pradėjo Burgundijoje įkurtas Kliuni vienuolynas. Tiesiogiai popiežiui pavaldus benediktinų ordino vienuolynas siekė sugrąžinti Šv. Benedikto regulos grynumą. Reforma sugriežtino vienuolynų gyvenseną, uždraudė simoniją.

Klova Vytautas

(1926-2009), lietuvių kompozitorius. Sukūrė operas „Pilėnai“ (1956), „Vaiva“, „Duktė“, simfoninės muzikos kūrinių, simfoninę poemą „Jūratė ir Kastytis“.

Klušino mūšis

ATR ir Rusijos kariuomenių mūšis, vykęs 1610 m. liepos 4 d. prie Klušino (dab. Smolensko sr., Rusija).

Knakfusas Martynas

(Marcin Knakfus; prieš 1742-po 1821), iš Lenkijos kilęs Lietuvos vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo pradininkas Lietuvoje, architektas, žinomas savo projektuotais klasicistiniais pastatais Vilniuje.

Knygnešiai

Širvintos tiltas
Širvintos tiltas

spaudos gabentojai iš užsienio ir jos platintojai Lietuvoje per 1864-1904 m. lietuviškos spaudos draudimą.

Knituva

istorinė žemaičių žemė. Buvo Knituvos – Ventos dešiniojo intako – pakrantėse. Minima XIV a.-XVI a. vidurio dokumentuose.

Koalicija

(lot. coalitio – sąjunga):
1. kelių valstybių sąjunga, sudaryta bendriems veiksmams prieš kitą valstybę ar valstybių grupę, pvz., 1942 m. antihitlerinė koalicija, kurią pasirašė JAV, SSRS, D. Britanija, Kinija ir dar 22 valstybės;
2. kelių politinių partijų sąjunga parlamente, siekianti sudaryti parlamentinę daugumą ir suformuoti bendrą vyriausybę. Koalicijos būdingos tose valstybėse, kuriose susiklosčiusi daugiapartinė sistema – Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Lietuvoje ir kt.

Kodeksas

(lot. codex – knyga):
1. norminis teisės aktas, kurį sudaro sistemingas tam tikrą visuomeninių santykių sritį reguliuojančių teisės normų rinkinys;
2. senovės rankraštinė knyga iš sulankstytų papiruso, pergamento arba popieriaus lakštų. Senovės Romoje kodeksais iš pradžių buvo vadinamos odiniais dirželiais surištos vaškuotos medžio lentelės su išraižytais tekstais.

Kohabitacija

(pranc. cohabitation – sugyvenimas), pusiau prezidentinio valdymo būklė, kada valstybės vadovo – prezidento – ir vyriausybės vadovo postuose atsiduria skirtingų politinių pažiūrų politikai.

Kohorta

(lot. cohors), senovės Romos 500-600 pėstininkų dalinys, 1/10 legiono.

Kolaborantas
asmuo, bendradarbiaujantis su okupantu ar politiniu priešu.
Kolainių pilis

XIII a. Lietuvių pilis prie Nemuno, žemiau Veliuonos.

Kolčakas Aleksandras

Al. Kolčakas
Al. Kolčakas
(1874-1920), rusų kariškis. Admirolas. 1916-1917 m. Juodosios jūros laivyno vadas. 1918-1920 m. baltagvardiečių kariuomenės vyriausiasis vadas. Užėmė teritorijas nuo Sibiro iki Volgos. 1920 m. bolševikų sušaudytas.

Kolegija

(lot. collegium – draugija, sąjunga), XIII a.-XVIII a. pab. mokykla privilegijuotų luomų vaikams.

Kolektyvizacija

specifinė agrarinė reforma – prievartinis žemės ir kito turto atėmimas iš valstiečių ir jų suvarymas į didelius ūkius (kolūkius ir tarybinius ūkius) SSRS 1929-1932 m.

Kolis Helmutas

H. Kolis
H. Kolis
(Helmut Kohl; g. 1930), Vokietijos politikas. 1982-1990 m. Vakarų Vokietijos, 1990-1998 m. suvienytos Vokietijos kancleris. Vadovavo abiejų Vokietijos valstybių suvienijimo politikai.

Koliška Boleslovas Kajetonas

(1837-1863), 1863 m. sukilimo Lietuvoje dalyvis, rinktinės vadas.

Koliziejus

Koliziejus
Koliziejus
Koliziejus
Koliziejus
(lot. Colosseum), didžiausias (apie 50 tūkst. vietų) senovės Romos amfiteatras, žymiausias monumentaliosios statybos paminklas.

Kolonai

(lot. coloni), smulkūs laisvieji nuomininkai, vėlyvuoju Romos imperijos laikotarpiu už pinigus ar produktus nuomoję žemę iš žemvaldžių bei nustatytą dienų skaičių dirbę nuomotojų žemę.

Kolonializmas

silpniau išsivysčiusių kraštų grobimo ir ekonominio išnaudojimo politika.

Kolonija

(lot. coloniacolere – apgyventi):
1. šalis, esanti kitos valstybės (metropolijos) valdžioje ir neturinti politinio bei ekonominio savarankiškumo;
2. persikėlusių iš vienos šalies į kitą išeivių apgyventa vieta;
3. vienos tautybės asmenų, gyvenančių kitoje šalyje arba užsienio mieste ir išlaikančių savo kalbą, kultūrą, visuma (pvz., Čikagos lietuvių kolonija).

Kolonijinė imperija

imperija, valdanti kolonijas.

Kolonijinė politika

Europos industrinių valstybių politinis ir ekonominis skverbimasis į užjūrio kraštus iki I pasaulinio karo. Ekspansijos motyvai kiekvienu atveju gana įvairūs: misionierių idėjos, rinkos užvaldymas, žaliavų užsitikrinimas, emigracija, valstybės prestižo politika, strateginiai saugumo interesai.

Kolonistas

gyventojas, atsikėlęs iš kitos valstybės, kolonijos gyventojas.

Kolonizacija

žmonių masinis persikėlimas gyventi į kitas teritorijas. Skirstoma į išorinę ir vidinę, kai keliamasi į tos pačios šalies neapgyvendintus kraštus.

Kolosas

(gr. kolossos), milžiniška dievo, didvyrio, valdovo statula.

Kolūkis

Socialistinio realizmo „šedevras“: „Kolūkio steigimas“
Socialistinio realizmo „šedevras“: „Kolūkio steigimas“
(santr. iš kolektyvinis ūkis), didelė SSRS žemės ūkio įmonė, paremta kolektyvine gamybos priemonių nuosavybe ir kolektyviniu jų narių – kolūkiečių – darbu.

Kolumbas Kristupas

(it. Cristoforo Colombo; 1451-1506), italų kilmės Ispanijos jūrininkas, Amerikos atradėjas (1492).

Komedija

dramos žanras, kuriame išjuokiamos žmogaus ydos ir silpnybės.

Komicijos

(lot. comitia), tautos susirinkimai sen. Romoje.

Kominternas

(III Internacionalas; rus. Komintern – komunistų internacionalas), tarptautinė komunistų partijų organizacija, veikusi 1919-1943 m. Maskvoje.

Komisaras

(lot. commissarius – įgaliotinis):
1. pareigūnas, turintis specialius tarnybinius vyriausybės įgaliojimus. Pvz., Rusijoje po bolševikų perversmo 1917 m. ministrai pakeisti liaudies komisarais, ministerijos – komisariatais;
2. Europos Komisijos narys, skiriamas 5 metams kiekvienos ES valstybės vyriausybės, atskaitingas Europos Parlamentui.

Komjaunimas

(pilnas pavadinimas – Visasąjunginė Lenino komunistinė jaunimo sąjunga; VLKJS), SSRS visuomeninė politinė jaunimo organizacija, veikusi 1918-1991 m.

Komodas Liucijus Aurelijus

(lot. Lucius Aurelius Commodus; 161-192), Romos imperatorius (180-192).

Kompetencija

(lot. competens – tinkamas, nusimanantis):
1. visuma kurios nors institucijos ar pareigūno teisių ir pareigų, nustatytų konstitucijoje ar tos institucijos statute;
2. klausimų ar reiškinių sritis, su kuria kas gerai susipažinęs.

Kompjeno paliaubos

1. I pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos paliaubos su Prancūzija, D. Britanija, JAV ir kt. antivokiškos koalicijos valstybėmis, pasirašytos 1918 m. lapkričio 11 d. prancūzų maršalo Fošo vagone-salone Kompjeno miške Prancūzijoje. Ji numatė, kad vokiečiai turi nedelsdami išvesti kariuomenę iš okupuotų teritorijų, pirmiausia Elzaso ir Lotaringijos, atitraukti kariuomenę iš dešiniojo Reino kranto ir sukurti ten demilitarizuotą zoną, perduoti povandeninius laivus, didžiąją dalį karinio jūrų bei prekybinio laivyno sąjungininkams, paleisti karo belaisvius, anuliuoti Brest-Litovsko taiką;
2. Prancūzijos vyriausybės paliaubos su Vokietija, pasirašytos Kompjeno miške 1940 m. birželio 22 d. A. Peteno vyriausybė sutiko atiduoti Vokietijai ~2/3 Prancūzijos teritorijos, nuginkluoti ir demobilizuoti Prancūzijos kariuomenę (išskyrus dalinius tvarkai palaikyti), padengti išlaidas, susijusias su okupacinės vokiečių kariuomenės išlaikymu. Likusią Prancūzijos dalį buvo pavesta valdyti prohitlerinei Peteno vyriausybei, įsikūrusiai Viši mieste. 1944 m. išvadavus Prancūziją, paliaubos neteko galios.

Kompromisas

(lot. compromissum – abipusis pasižadėjimas), priešingų nuomonių ir interesų atstovų susitarimas, pasiektas abipusėmis nuolaidomis.

Komuna

(lot. communis – bendras):
1. bendru uždarbiu, nuosavybe besinaudojanti žmonių bendruomenė;
2. viduramžiais savivaldą turinti miesto bendruomenė.

Komunikatas

oficialus vyriausybės pranešimas, pareiškimas.