Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Kreacionizmas | teorija, nagrinėjanti materijos ir gyvybės kilmę pagal Biblijos Pradžios knygą – pasaulį ir žmogų sukūręs antgamtinis kūrėjas. Plėtojosi kaip atsakas Č. Darvino evoliucijos teorijai, bet dauguma mokslininkų jos nepripažįsta kaip neparemtos faktiniais duomenimis. |
Kredencialai | valstybės vadovo pasirašytas ir užsienio reikalų ministro patvirtintas įgaliojamasis raštas, kurį diplomatinės atstovybės vadovas, prieš pradėdamas vykdyti pareigas, turi įteikti priimančiosios valstybės vadovui. |
Kreivoji pilis | viena Vilniaus gynybinių pilių. Stovėjo kalvoje (dar vadintoje Plikuoju kalnu) priešais dabartinį Gedimino kalną. Pilis buvo medinė, ją per Vilniaus apgultį 1390 m. sudegino kryžiuočiai. |
Kremlius | įtvirtinta senojo Rusios miesto dalis. Pirmieji pastatyti XI a. Kremlių juosė aukšta medinė ar mūro siena su šaudymo angomis ir bokštais, dažnai – ir griovys su vandeniu. Viduje buvo valdovo rūmai, cerkvės, didikų ir dvasininkų gyvenamieji namai, arsenalai, kareivinės. Dažniausiai buvo statomas ant kalvos, prie vandens telkinio. |
Kreolai | (pranc. creole iš isp. criollo): |
Kresai | (lenk. kresy), Lenkijos valstybės pakraščių neoficialus pavadinimas. |
Kretos kultūra | viena seniausių Egėjo jūros baseino kultūrų, egzistavusių III-II t-metyje pr. Kr. Centras buvo Kreta. |
Krėvė Vincas | |
Krėvos pilis | (prie Krevo miestelio, Smurgainių r., dab. Baltarusija), viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių. |
Krėvos sutartis | LDK valdovo Jogailos sutartis su Lenkijos bajorais, sudaryta 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos pilyje (dab. Baltarusija). Vykdydamas sutarties įsipareigojimus, Jogaila 1387 m. pakrikštijo Lietuvą (tik Aukštaitiją), vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Taip LDK personaline unija buvo sujungta su Lenkija, tačiau sutartis nepanaikino Lietuvos valstybingumo. |
Krezas | (gr. Kroisos; 595-546 pr. Kr.), paskutinis Lidijos karalius (560-546), garsėjęs pasakiškais turtais. 546 m. pr. Kr. jį nugalėjo Persijos karalius Kyras I vyresnysis, o jo karalystė pateko į Persijos imperijos sudėtį. Krezo laikais Lidijoje pirmą kartą istorijoje pradėtos kaldinti auksinės monetos (VII-VI a. pr. Kr.). |
Krikdemai | žr. Krikščionys demokratai. |
Krikščionybė | didžiausia pasaulio religija, apimanti apie 37 proc. visų pasaulio tikinčiųjų. Skiriamos 3 šakos: katalikybė, protestantizmas ir stačiatikybė. Atsirado I a. Art. Rytuose, vėliau įsigalėjo visame helenistiniame pasaulyje. Tikėjimo pradininkas Jėzus Kristus – Dievo sūnus ir žmonijos nuodėmių atpirkėjas. |
Krikščionys demokratai | (krikdemai), politinė srovė, propaguojanti krikščioniškąsias vertybes, tautos vienybės idėją. |
Krišna | induizmo dievas, dievo Višnaus įsikūnijimas, gyvenęs žemėje. Vaizduojamas kaip išmintingas karalius ir karys bei kaip piemuo. |
Kristijonas | (mirė apie 1271), pirmosios Lietuvos vyskupijos, įkurtos po Mindaugo krikšto, vyskupas (1253). |
Kristoforas | (lot. Christophorus; šv. Kristoforas), krikščionių šventasis, kankinys, garbintas jau V a. |
Krištolinė naktis | žydų pogromas Vokietijoje 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktį. Pavadinimas prigijo dėl rytą gatvėse likusių stiklo šukių. |
Krokuva | (Kraków), miestas Lenkijos pietuose. Nuo maždaug 1040 m. iki 1596 m. Lenkijos sostinė (išskyrus 1291-1320 m.). |
Krokuvos universitetas | (Jogailos universitetas), seniausias Lenkijos ir vienas iš seniausių centrinės Europos universitetų. 1340 m. Įkūrė Kazimieras III. 1400 m. jį perorganizavo Jogaila. Ypač klestėjo XV a. pabaigoje-XVI a. pradžioje. 1406 m. universitete įsteigta lietuvių studentų bursa (bendrabutis). XV a. čia studijavo apie 300 lietuvių. 1442-1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų ir 2 daktarai. XVII a. pirmojoje pusėje čia studijavo apie 200 studentų iš Lietuvos. |
Kromanjonietis | vėlyvojo paleolito žmogus, neoantropas, tiesioginis dabartinių žmonių protėvis (homo sapiens fossilis), atrastas 1868 metais pietvakarių Prancūzijoje. Neoantropų atsiradimas datuojamas 40-35 tūkstm. pr. Kr. |
Kromvelis Oliveris | |
Kronas | (gr. Kronos), sen. graikų mitologijoje vienas iš 7 titanų, jauniausias Urano (Dangaus) ir Gėjos (Žemės) sūnus. Motinos ir brolių padedamas, nuvertė Uraną ir kartu su žmona Rėja įsiviešpatavo pasaulyje. Bijodamas netekti valdžios, rijo ką tik gimusius savo vaikus. Tik Dzeusui pavyko išsigelbėti ir nuversti tėvą nuo sosto. |
Kronika | (gr. chronikos – susijęs su laiku): |
Kronštato sukilimas | tvirtovės, esančios Kotlino saloje prie Peterburgo, kareivių ir Baltijos laivyno jūreivių antibolševikinis sukilimas 1921 m. vasario 28 - kovo 18 d. Vadovavo eserai ir menševikai. Tikslas – nuversti bolševikų diktatūrą, atkurti demokratinę respubliką. Sukilimas buvo žiauriai nuslopintas, bet privertė bolševikus panaikinti karinį komunizmą ir įvesti NEP'ą. |
Krupavičius Mykolas | (1885-1970), kunigas, prelatas, politikas. 1920-1926 m. buvo visų Lietuvos Respublikos Seimų narys, po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo paskutiniojo demokratiniu būdu rinkto Seimo pirmasis vicepirmininkas. 1923-1926 m. žemės ūkio ministras. Žemės reformos įstatymo autorius. 1945-1955 m. VLIK pirmininkas. |
Krupskaja Nadežda | (1869-1939), Rusijos revoliucionierė, V. Lenino žmona ir pagalbininkė. |
Kruvinasis sekmadienis | darbininkų eitynių sušaudymas Sankt Peterburge 1905 m. sausio 22 d. (senuoju st. sausio 9 d.). |
Krymo chanatas | XV-XVIII a. gyvavusi totorių valstybė Kryme. |
Krymo karas | 1853-1856 m. Rusijos karas su Turkija ir jos sąjungininkėmis Didžiąja Britanija, Prancūzija, Sardinijos karalyste dėl įtakos Artimuosiuose Rytuose. |