Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
de Golis Šarlis | |
De jure | (lot. teisiškai), teisiškas, oficialus valstybės nepriklausomybės pripažinimas, vienos valstybės nuolatinių diplomatinių atstovybių oficialus atsiuntimas į kitos valstybės teritoriją. Iki 1922 m. pabaigos Lietuvą de jure pripažino visos didžiosios pasaulio valstybės. |
Debatai | (pranc. debats), problemų svarstymas, pasikeitimas nuomonėmis susirinkime, posėdyje, konferencijoje. |
Decemvirai | (lot. decem – dešimt, viri – vyrai), ypatingus įgaliojimus turėjusi 10 piliečių kolegija, rinkta Romos respublikoje. Garsiausia decemvirų kolegija išrinkta 451 m. pr. Kr. Ji surašė 10 įstatymų lentelių. 450 m. pr. Kr., vadovaujant Apijui Klaudijui, parengė dar dvi įstatymų lenteles. |
Deficitas | (lot. deficit – trūksta), trūkumas. |
Dekabristų sukilimas | (iš rus. dekabrj – gruodis), sukilimas prieš caro patvaldystę ir baudžiavą Sankt Peterburge, Senato aikštėje 1825 m. gruodžio 14 d. Sukilimo dalyviai – daugiausia karininkai, slaptų organizacijų nariai. |
Dekalogas | (gr. deka – dešimt ir logos – žodis, sąvoka), dešimt dievo įsakymų; judėjų ir krikščionių religinės moralės principai. |
Dekanatas | Katalikų bažnyčios administracinis vienetas, į kurį įeina kelios parapijos. |
Dekanozovas Vladimiras | (1898-1953), SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro V. Molotovo pavaduotojas (nuo 1939). 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, su ypatingais įgaliojimais buvo atsiųstas vadovauti krašto „savanoriškam įstojimui į SSRS“, t. y. Lietuvos sovietizavimui. Sušaudytas 1953 m. |
Dėkla | LDK valstiečių duoklė didžiajam kunigaikščiui rugiais, avižomis, šienu. Naudota pilių įguloms, kariuomenei išlaikyti. |
Deklaracija | (lot. declaratio – paaiškinimas, parodymas), iškilmingas valstybės, partijos, tarptautinės organizacijos pareiškimas svarbiausiais klausimais ar tam tikromis progomis (pvz., 1948 m. JTO paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją). |
Dekolonizacija | (lot. de – priešdėlis, reiškiantis atskyrimą, panaikinimą, + kolonizacija), tautų ir visuomenių išsivadavimas iš kolonijinės priklausomybės ir nepriklausomų valstybių kūrimas. Prasidėjo 1775 m. Amerikoje, bet didžiausią pagreitį įgavo po Antrojo pasaulinio karo, kai atsirado ir pati dekolonizacijos sąvoka. |
Dekretas | įstatymo galią turintis aukščiausios valstybinės valdžios aktas. |
Delegacija | (lot. delegatio – pasiuntimas, paskyrimas), grupė išrinktų ar paskirtų asmenų, kuriuos vyriausybė, organizacija, įstaiga yra įgaliojusi atstovauti jos interesams pasitarime, konferencijoje, posėdyje ar kt. |
Delimitacija | (lot. delimitatio – ribų nustatymas), bendros kaimyninių valstybių sienos padėties ir krypties nustatymas. Ji fiksuojama sutartyje, smulkiai aprašoma ir pažymima žemėlapiuose. Remiantis delimitacija atliekama demarkacija (pvz., Lietuvos ir Latvijos sienos Baltijos jūroje). |
Deltuva | istorinė lietuvių žemė. Ribos, pasak H. Lovmianskio, turėjo beveik atitikti 1566 m. sudarytos Ukmergės apskrities ribas. Manoma, kad žemė apėmė Deltuvos, Ukmergės, Kavarsko, Anykščių, Kurklių, Balninkų, Šešuolių, Videniškių ir galbūt Giedraičių, Dubingių, Molėtų, Utenos apylinkes. |
Demagogas | (gr. dēmagōgos iš dēmos – liaudis + agōgos – vadovas), Atėnų demokratų partijos lyderis. Demagogai nėjo oficialių pareigų, darė poveikį tik eklesijoje priimamiems sprendimams, o per juos ir politiniam Atėnų gyvenimui. Žodis neturėjo neigiamos reikšmės, ji atsirado tik išsigimus Atėnų demokratijai. Dabar demagogu dažnai pavadinamas žmogus, siekiantis naudos ar garbės melagingais pažadais, faktų iškraipymu. |
Demagogija | (gr. dēmagōgos = dēmos – liaudis + agōgos – vadovas), senovės Graikijoje – politinė vadovo, lyderio veikla. Dabar šis terminas yra įgavęs neigiamą atspalvį ir reiškia politikų siekimą įgyti piliečių pasitikėjimą ir paramą melagingais pažadais, meilikavimu, suktais išvedžiojimais ir sąmoningu faktų iškraipymu. |
Demarkacija | (pranc. demarcation – atribojimas), valstybinės sienos ženklinimas specialiais ženklais. |
Demas | žr. demosas. |
Demetra | (gr. Demeter), sen. graikų žemdirbystės, laukų ir derlingumo deivė, Krono ir Rėjos dukra. |
Demilitarizacija | (lot. de – priešdėlis, reiškiantis atskyrimą, panaikinimą, + militarizacija), valstybės arba jos teritorijos dalies nuginklavimas pagal tarptautinį susitarimą, draudimas turėti savo karo pramonę, laikyti ginkluotąsias pajėgas, statyti įtvirtinimus ir kt. |
Demilitarizuotoji Reino zona | vakarinėje Vokietijos dalyje, dešiniajame Reino krante 50 km pločio ruože, esanti teritorija, kurioje draudžiama laikyti kariuomenę, statyti ir remontuoti karinius įtvirtinimus. Tokią teritoriją numatė Versalio taikos sutartis, pasirašyta 1919 m. birželio 28 d. Šią zoną 1936 m. užėmė Vokietijos kariuomenė. |
Demokratija | (gr. dēmokratia = demos – liaudis + kratos – valdžia), valstybės valdymo forma: visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina laisvais ir reguliariais rinkimais renkama ir veikianti pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus vyriausybė. |
Demonas | dvasinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievybės ir žmogaus, paprastai trukdanti žmogui įgyvendinti savo sumanymus. Kai kuriose politeistinėse religijose demonai yra puolusios dievybės, pašalintos iš dievų panteono ir virtusios jų priešais. |
Demonstracija | (lot. demonstratio – rodymas), masinės eitynės visuomenės nuotaikai, reikalavimams, solidarumui išreikšti. |
Demoralizacija | (pranc. demoralisation iš de + pranc. morale iš lot. moralis – dorovinis): |
Demosas | senovės Graikijoje – nekilmingieji piliečiai. |
Demostenas | (gr. Dēmosthenēs; 384-322 pr. Kr.), beprarandančios laisvę Graikijos oratorius ir politikas. |
Dendera | šventykla Egipte, netoli Luksoro. Pastatyta Ptolemėjų dinastijos valdovės Kleopatros laikais. Ji skirta dangaus, meilės ir mirusiųjų deivei Hathor. |