Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Globalizmas | tarptautinės politikos esmės aiškinimo nuostata: teigiama, kad tarptautinė politika yra vientisas visos planetos mastu vykstantis, globalinis procesas, kuriame pagrindinį ir lemiamą vaidmenį vaidina dominuojanti pasaulinė ekonominė sistema – kapitalizmas. Svarbiausiuoju tarptautinės politikos veikėju laikomi ekonominiai stambaus kapitalo interesai, o pati tarptautinė politika apibrėžiama kaip tų interesų pagrindu susiklostę vienų valstybių dominavimo ir kitų valstybių priklausomybės santykiai. |
Globojama teritorija | teritorija, valdoma Jungtinių Tautų Organizacijai (JTO) prižiūrint ir vadovaujantis JTO Chartija, gaunanti šį statusą pagal atskiras sutartis su šias teritorijas administruojančiomis valstybėmis. |
Gmina | Užnemunėje – valsčius. Kaimai suskirstyti į gminas pagal 1815 m. konstituciją, kai Varšuvos kunigaikštystė buvo paversta Lenkijos karalyste Rusijos imperijos valdžioje. Gminos susirinkime, kuriame išsirinkdavo vaitą, dalyvaudavo visi apylinkės gyventojai, turintys ne mažiau kaip 3 margus žemės. Gmina išnyko, susikūrus Lietuvos Respublikai. |
Gnoseologija | (gr. gnosis – pažinimas + logos – mokslas), pažinimo teorija. |
Gobelenas | (pranc. gobelin pagal Gobelinų pavardę), išaustas kilimas-paveikslas. Liudviko XIV ministras J. B. Kolberas 1662 m. Paryžiaus priemiesčio Gobelinų šeimos dažykloje įsteigė karališkąją gobeleno manufaktūrą. Sienų kilimai buvo audžiami sen. Egipte, Mesopotamijoje, Persijoje, Bizantijoje. |
Godunovas Borisas | |
Golfo srovė | šiltųjų srovių sistema, apimanti Atlanto šiaurinę dalį nuo Floridos pusiasalio iki Špicbergeno ir Naujosios Žemės salų. Ji turi didelę įtaką Europos ir Amerikos šiaurinių dalių klimatui. |
Golistai | Š. de Golio šalininkai, susibūrę į Prancūzijos politinį judėjimą ir partiją (Goliečių sąjunga). Ypač buvo populiarūs XX a. 8 deš. |
Gomindanas | (guomindangas, kuomindangas; kin. kuomintang, guomintang – nacionalinė liaudies partija), Kinijos politinė partija, kurią 1912 m. įkūrė Sun Jat-senas iš jo vadovaujamos Tungmengchvėjaus organizacijos ir dar kelių organizacijų. |
Gorbačiovas Michailas | |
Gorčius | senovinis tūrio matas skysčiams ir biralams seikėti. Minimas šaltiniuose nuo XVI a. Lietuvoje. 5,6 l talpos gorčius vadintas cecho, didžiuoju, arba senuoju, 2,8 l talpos – šinkoriniu, arba mažuoju. Gorčiaus talpos indai biralams būdavo skobiami iš medžio, daromi iš beržo tošies, šulelių, pinami iš karnų, vytelių, šiaudų; skysčiams – kalami iš vario ar žalvario skardos. |
Gordijo mazgas | posakis, reiškiąs sudėtingą problemą, sunkiai įgyvendinamą užduotį ar nelengvai pasiekiamą tikslą. |
Gorodničius | XVI-XVII a. miesto valdžios pareigūnas, 1775-1862 m. apskrities miesto administracinės policinės valdžios viršininkas. |
Goštautai | XIV-XVI a. LDK didikų giminė. Darė didelę įtaką LDK politikai, kovojo dėl LDK valstybės savarankiškumo. Daugiausia valdų turėjo Rytų Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje. |
Goštautas Albertas | (mirė 1539), Naugarduko, Polocko, Trakų vaivada. 1522 m. mirus Mikalojui Radvilai, tapo Vilniaus vaivada ir LDK kancleriu. Tvirtino LDK savarankiškumą, stengėsi padaryti ją kuo mažiau priklausomą nuo Lenkijos. Prisidėjo prie I Lietuvos Statuto (1529) parengimo. Jo iniciatyva į ši dokumentą įtraukti draudimai svetimšaliams įsigyti Lietuvoje turtų ir užimti tarnybas. |
Goštautas Jonas | (mirė 1458), didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Švitrigailos rūmų maršalka 1430-1431 m. Dalyvavo 1432 m. Žygimanto Kęstutaičio sąmoksle prieš Švitrigailą. 1440 m. jo remiamą trylikametį Jogailos sūnų Aleksandrą paskelbus didžiuoju kunigaikščiu, tapo faktišku LDK vyriausybės vadovu. 1440-1443 m. Trakų vaivada, 1443-1458 m. Vilniaus vaivada ir LDK kancleris. Kovojo dėl LDK suverenumo, siekė atsiimti iš Lenkijos šios užgrobtą vakarinę Podolę. |
Gotai | (lot. Gothi, Gothones, Gutones), rytinės germanų gentys. |
Gotika | viduramžių architektūros ir dailės stilius, išaugęs iš romaninio stiliaus XII a. viduryje Prancūzijoje. XIII-XV a. vyravo daugelyje Europos šalių. Greta Renesanso egzistavo iki XVII a. Vyraujanti statybinė medžiaga buvo akmuo, Vidurio Europoje naudotos plytos. Gotikiniams religiniams pastatams būdinga vertikalus erdvės skaidymas, skliautai su nerviūromis, kontraforsai ir arkbutanai, konstruktyvinės smailėjančios arkos, ažūrinės bokštų viršūnės, vitražai, gausios skulptūros, reljefiniai akmens ornamentai. |
Gotiškoji lietuvių kilmės teorija | atsirado XVI a. pradžioje. Erazmas Stela (apie 1450-1521) ėmėsi įrodinėti, kad būtent germanai buvę seniausieji Prūsijos rytinės dalies (ir Mažosios Lietuvos) gyventojai. |
GPU | (sutr. iš rus. Glavnoe političeskoje upravlenije), Vyriausioji politinė valdyba. Žr. Valstybės saugumo komitetas. |
Grafas | (vok. Graf): |
Grafystė | (vok. Grafschaft): |
Grakchai | žr. Grakchas Gajus Sempronijus, Grakchas Tiberijus Sempronijus. |
Grakchas Gajus Sempronijus | (lot. Gaius Sempronius Gracchus; 153-121 m. pr. Kr.), Romos respublikos politikas iš garsios patricijų Sempronijų giminės, populiarus partijos lyderis, Tiberijaus Grakcho brolis ir jo politikos tęsėjas. |
Grakchas Tiberijus Sempronijus | (lot. Tiberius Sempronius Gracchus; 162-133 m. pr. Kr.), Romos respublikos politikas iš garsios patricijų Sempronijų giminės, populiarus partijos lyderis, Gajaus Grakcho vyresnysis brolis. |
Grandas | (isp. grandes iš lot. grandis – didis, svarbus): |
Graždanka | |
Gremžtukas | titnaginis arba kaulinis kailių dirbimo, gramdymo ir minkštinimo įrankis. Titnaginiai gremžtukai pagal formą būna galiniai (ašmenys gale), šoniniai (ašmenys viename ar kitame šone), apvalieji (ašmenys iš visų pusių). |
Grigaliaus kalendorius | metų skaičiavimo sistema, 1582 m. įvesta popiežiaus Grigaliaus XIII bule. |
Grigalius IX | (Gregorius IX; tikr. Ugolino de Segni; apie 1145-1241), popiežius nuo 1227 m. |