Žodynas

(angl. folklore iš folk – liaudis + lore – išmintis, žinios), žodinė liaudies kūryba, tautosaka. Jai priskiriamos pasakos, sakmės, dainos, patarlės, priežodžiai, mįslės ir pan.

(von Urach; 1860-1930), Viurtenbergo (Vokietijos valstybėlė) hercogas, 1918 m. vasarą kviestas tapti Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Tačiau Vokietijai pralaimėjus karą Lietuvos Taryba atsisakė kvietimo. Ši karaliaus istorija vertinama kaip politinis manevras, siekiant savarankiškos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės.

(Gerald Rudolph Ford; g. 1913), JAV politikas, viceprezidentas (1973-1974), prezidentas (1974-1977). Respublikonas.

(1754-1794), vokiečių keliautojas, gamtininkas, rašytojas. 1784-1787 m. Vilniaus universitete dėstė mineralogiją, botaniką, zoologiją, paleontologiją. Kelionių knygoje „Aplink pasaulį“ ir kitose pateikė moksliškai vertingų ir vaizdingų gamtos, įvairiausių tautų ekonominio ir kultūrinio gyvenimo, buities aprašymų.

(vok. Fort, pranc. fort iš lot. fortis – stiprus), nedidelis savarankiškas uždaras gynybinis statinys, dažniausiai tvirtovės ar įtvirtinimų sistemos dalis, statomas įtvirtinimo priešakyje; sudaro kelis žiedus ar įtvirtintus ruožus, vadinamąsias linijas. Skirtas ilgalaikei pagrindinei žiedinei gynybai.

(lot. forum – aikštė, prekyvietė):
1. sen. Romoje – svarbiausioji miesto aikštė – politinio, prekybinio ir visuomeninio gyvenimo centras; cirko arena; turgavietė; teismo posėdžių vieta;
2. plačiai atstovaujamas susirinkimas.

1. organizuota politinės partijos (partijų) narių grupė, veikianti parlamente ir vykdanti savo partijos programą;
2. grupuotė politinėje partijoje, nepritarianti partijos bendrajai politinei linijai.

vakarinių germanų genčių grupė. III-IV a. iš vidurinio ir žemutinio Reino pradėjo migruoti į pietvakarius – Galiją. 496 m. pasikrikštijęs frankų karalius Chlodvigas sukūrė galingą Frankų valstybę, kuri 800 m. tapo imperija, viduramžių Vakarų civilizacijos šerdimi.

(isp. Francisco Paulino Hermenegildo Teódulo Franco Bahamonde, 1892-1975), Ispanijos valstybės vadovas, diktatorius (1939-1975).

(Benjamin Franklin; 1706-1790), JAV mokslininkas, publicistas, politikas. Prasidėjus konfliktui tarp Š. Amerikos kolonijų ir metropolijos, 1775 m. išrinktas į II kontinentinį kongresą, bendradarbiavo rengiant JAV nepriklausomybės deklaraciją (1776).

rūmų damos titulas carinėje Rusijoje. Būdavo suteikiamas žymių dvarininkų šeimų atstovėms. Freilinos sudarė imperatorės ir didžiųjų kunigaikštienių svitą.

(Adam Freitag; 1608-1650 m.), matematikos profesorius, žymus karo inžinierius, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras.

(it. fresco – šviežias), sienų tapybos technika. Dažai tepami ant tinku padengto sienos paviršiaus. Tapoma ant drėgno tinko (ai fresco), ant sauso tinko (ai secco) arba derinamos abi technikos.

(pranc. fronde – svaidyklė, laidyklė), visuomeninis judėjimas Prancūzijoje prieš absoliutizmą 1648-1653 m.

(pranc. front, iš lot. frons, kilm. frontis – kakta):
1. rikiuotės priešakinė pusė; kovai išdėstyta kariuomenės pusė, atsukta į priešą;
2. rajonas, kuriame išdėstyta kariuomenė (pvz., Antrojo pasaulinio karo metais – Rytų frontas).

(1750-1827), pirmasis Saksonijos karalius (1806-1827), Varšuvos hercogas (1807-1815).

(Friedrich I; 1657-1713), Hohencolernų giminės Brandenburgo kurfiurstas (1688), pirmasis Prūsijos karalius (1701), Brandenburgo kurfiursto Frydricho Vilhelmo sūnus. Absoliutizmo šalininkas, vieningos Prūsijos valstybės kūrimo pradininkas. 

(Friedrich I Barbarossa; apie 1123-1190), Hohenštaufenų dinastijos Švabijos kunigaikštis Frydrichas III (1147-1152), Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I (1152-1190), dėl rudos barzdos pramintas Raudonbarzdžiu (it. Barbarossa).

(Friedrich II; 1194-1250), Štaufenų dinastijos Sicilijos (nuo 1198), Vokietijos (nuo 1212) karalius, Šv. Romos imperijos imperatorius (nuo 1220).

(Friedrich II; 1712-1786), Hohencolernų dinastijos Prūsijos karalius (nuo 1740), vienas svarbiausių pirmojo ATR padalijimo dalyvių.

(Friedrich Wilhelm I; 1688-1740), Hohencolernų dinastijos Prūsijos karalius (1713-1740) ir Brandenburgo markgrafas.

(Friedrich Wilhelm III; 1770-1840), Prūsijos karalius (1797-1840).

(1795-1861), Prūsijos karalius (1840-1861).

indoeuropiečių gentys, XV-XIII a. pr. Kr. atsikėlusios į Mažąją Aziją iš Makedonijos ar Trakijos. XIII a. pr. Kr. frygai dalyvavo Trojos kare prieš graikus ir įsitvirtino Troadoje.