Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Žodis | Paaiškinimas |
---|---|
Krupavičius Mykolas | |
Krupskaja Nadežda | (1869-1939), Rusijos revoliucionierė, V. Lenino žmona ir pagalbininkė. |
Kruvinasis sekmadienis | darbininkų eitynių sušaudymas Sankt Peterburge 1905 m. sausio 22 d. (senuoju st. sausio 9 d.). |
Kserksas | (gr. Xerxes), Persijos karalius 485-465 m. pr. Kr., Darėjo I sūnus. Numalšinęs sukilimus Egipte ir Babilonijoje, 480 m. pr. Kr. surengė karo žygį į Graikiją. Nugalėjęs prie Termopilų perėjos, buvo sumuštas prie Salamino ir Platėjos. 465 m. pr. Kr. sąmokslininkų nužudytas. |
Kubos revoliucija | kova prieš F. Batistos diktatūrą 1956-1959 m., atvedusi į valdžią radikalią ginkluotą F. Kastro vadovaujamą opoziciją. |
Kudirka Vincas | |
Kukas Džeimsas | |
Kuklusklanas | rasistinė slapta organizacija JAV. Susikūrė 1865 m. po pilietinio karo. Priešinosi vergijos panaikinimui ir reikalavimams suteikti lygias teises juodaodžiams. Išpuoliuose naudojo linčo teismą, terorizavo ne tik juodaodžius, bet ir juos palaikiusius baltaodžius amerikiečius. 1871 m. buvo uždraustas, bet savo veiklą tęsė pogrindyje. |
Kūlgrinda | slaptas vingiuotas kelias per pelkę, ežerą ar upę, grįstas medžiais ir akmenimis. Baltų kraštuose kūlgrindų būta 4-6 m pločio, 0,5 km ir daugiau ilgio. Jos dažniausiai vedė į piliakalnius. Prūsų gentys tiesė kūlgrindas jau pirmaisiais amžiais po Kristaus, o lietuviai daugiausiai ankstyvaisiais viduramžiais. |
Kulidžas Kalvinas | |
Kulikovo mūšis | Kulikovo lauke įvykęs Rusios ir mongolų-totorių kariuomenių mūšis 1380 m. rugsėjo 8 d. Dešiniajame Dono krante, prie Nepriadvos upės, rusų kariuomenė, vadovaujama Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio sutriuškino Aukso Ordos pajėgas. |
Kulmo teisė | Magdeburgo teisės atmaina. Atsirado 1233 m., kai Kryžiuočių ordino magistras suteikė Kulmui (Chelmnui) savivaldos teisę. Lietuvoje Kulmo teisę 1491 m. gavo Medininkai (dabartiniai Varniai), 1610 m. – Nida, 1693 m. – Juodkrantė. |
Kulmo žemė | |
Kultūra | (lot. cultura – apdorojimas, ugdymas, tobulinimas, vystymas), žmogaus aktyvios sąveikos su gamta ir visuomene, jo kūrybinių galių ir gebėjimų realizavimas materialinėms bei dvasinėms vertybėms kurti. Istoriškumo, socialumo ir etniškumo požiūriais kultūros sąvoka išreiškiama epochų, visuomeninių formacijų, tautų, visuomenės sluoksnių, materialinio ir dvasinio gyvenimo lygmenimis, taip pat įvairiomis žmonių veiklos (darbo, žemės ūkio, buities, kalbos, meno, fizine, elgesio, gyvensenos) sferomis. |
Kultūrinė revoliucija | žr. Didžioji proletarinė kultūrinė revoliucija. |
Kultūrinis sluoksnis | žmonių gyvenamoje vietoje per ilgesnį laiką iš organinių, buitinių, statybinių, gamybinių liekanų susidarantis sluoksnis, laikomas pagrindiniu gyvenvietės požymiu. |
Kulvietis Abraomas | (apie 1510-1545), vienas lietuvių raštijos pradininkų, kolegijos Vilniuje steigėjas, reformacijos sąjūdžio LDK dalyvis. |
Kumetis | XIX a. viduryje-XX a. pirmoje pusėje – samdytas Lietuvos dvaro darbininkas. |
Kundos kultūra | mezolito laikotarpio archeologinė kultūra, pavadinta 1933-1937 m. tyrinėtos Kundos-Lamasmegio stovyklos vardu. Arealas apima Š. Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusijos Padauguvį, P. Suomiją. Jai itin būdingi kauliniai ir rago dirbiniai. Titnago dirbiniai su labai išvystyta skeltine technika. Lietuvoje šiuo metu žinoma apie 20 Kundos kultūros stovyklų ir apie 40 radimviečių. |
Kunigaikštis | 1. karo vadas, srities, žemės valdovas Lietuvos ir kitų kraštų feodalinėse visuomenėse; |
Kuomintangas | žr. Gomindanas. |
Kurdistanas | |
Kurfiurstas | (vok. Kurfürst), Šv. Romos imperijos dvasinis ar pasaulietinis kunigaikštis, turėjęs teisę kurfiurstų kolegijoje rinkti imperatorių. |
Kurganų kultūra | Europos archeologinė kultūra, gyvavusi nuo 4500 iki 2500 m. pr. Kr. |
Kurija | popiežiaus vykdomosios valdžios organas – Vatikano administracinių įstaigų visuma. Susideda iš valstybės sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų, sekretoriatų, tribunolų, žinybų. |
Kursko mūšis | vienas svarbiausių II pasaulinio karo mūšių, vykęs 1943 m. liepos-rugpjūčio mėn. |
Kuršas | istorinė Latvijos sritis į pietvakarius nuo Rygos įlankos. Apima Liepojos, Ventspilio, Kuldygos, Talsu rajonus, didesniąją dalį Saldaus ir Tukumo rajonų. |
Kuršiai | vakarų baltų gentis, gyvenusi Baltijos jūros pakrantėje. Iš bendro baltų kamieno išsiskyrė VI a. Rašytiniuose šaltiniuose minimi IX a. XIII a. pradžioje kuršius pavergė Kalavijuočių ordinas, o XVI a. kuršiai išnyko. |
Kurtuazija | (sen. pranc. corteisie – dvariškumas), riteriško elgesio taisyklės, propaguotos kurtuazinėje literatūroje. Platesne prasme – aukštoji, dvaro, riteriškoji kultūra. Sudėtiniai elementai – riterių turnyrai, damos kultas. |
Kutuzovas Michailas | |
Kvadriumas | viduramžių pasaulietinės mokyklos aukštesnioji pakopa. Sudarė muzika, aritmetika, geometrija ir astronomija. Pridėjus dar triviumą (gramatiką, retoriką ir dialektiką), susidarė 7 laisvieji menai – viduramžių išsilavinimo etalonas. |
Kvalifikuota dauguma | balsavimo būdas, kai kandidatui išrinkti ar sprendimui priimti neužtenka absoliučios balsų daugumos (50 % + 1 balsas), bet reikalaujama surinkti 2/3 arba 3/4 ir t. t. balsų. |
Kvedlinburgo analai | Kvedlinburgo miesto metraštis, kuriame aprašant Šv. Brunono misiją bei nužudymą 1009 m., pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Parašytas 1007-1030 m. ir apima laikotarpį nuo Šv. Romos imperijos imperatoriaus Otono III karūnavimo 983 m. iki Lenkijos karaliaus Boleslovo mirties 1025 m. |
Kvestorius | (lot. questor), Romos respublikos pareigūnas. Tvarkė valstybės iždą, valstybės archyvą, lydėdavo konsulus karo žygiuose, rūpinosi kariuomenės kasa, karo grobio dalybomis ar pardavimu. |
Kvorumas | (lot. quorum (praesentia sufficit) – kurių dalyvavimo užtenka), susirinkime dalyvaujančių organizacijos ar institucijos (pavyzdžiui, parlamento) narių skaičius, kuris laikomas būtina sąlyga, kad priimti nutarimai būtų pripažinti galiojančiais. |
Kvota | (lot. quota iš quot – kiek): |