Žodynas

Lietuvos didysis kunigaikštis (1341-1345). Jauniausias Gedimino sūnus. Iki tėvo mirties (1341) nevaldė jokios srities, todėl broliai Algirdas ir Kęstutis nepripažino jo valdžios. 1345 m. Kęstutis netikėtai užėmė Vilnių ir didžiojo kunigaikščio valdžią perdavė Algirdui.

1776 m. liepos 4 d. Filadelfijoje pasirašytas dokumentas, paskelbęs apie 13 kolonijų atsiskyrimą nuo D. Britanijos ir naujos nepriklausomos valstybės – JAV susikūrimą. Prie dokumento parengimo ypač prisidėjo švietėjas T. Džefersonas. Deklaracijos pagrindas – švietėjiška prigimtinių žmogaus teisių teorija. Įtvirtintas tautos suverenumo principas tapo valstybinės santvarkos pagrindu.

D. Britanijai priklausiusių 13 kolonijų Š. Amerikoje karas su metropolija dėl nepriklausomybės 1775-1783 m.

ginkluotas konfliktas tarp JAV šiaurinių ir pietinių valstijų 1861-1865 m. Baigėsi šiauriečių pergale.

krikščioniškos kilmės religinė grupė, atsiradusi 1872 m. JAV.

(tikr. Marta Skawronska; 1684-1727), Rusijos imperatorė (1725-1727).

(Sophie Augusta Friederika von Anhalt-Zerbst; 1729-1796), Rusijos imperatorė (1762-1796). Vokiečių kunigaikščio duktė.

(Boris Jelcin; 1931-2007), inžinierius statybininkas, SSRS ir Rusijos politikas, pirmasis Rusijos prezidentas (1991-1999).

(Jelizaveta Petrovna; 1709-1762), Rusijos imperatorė (1741-1762). Petro I ir Jekaterinos I duktė.

(kt. Jerichas), miestas Jordanijos š. vakaruose, į š. rytus nuo Jeruzalės. Laikomas vienu seniausių pasaulio miestų. Apie 7800 m. pr. Kr. jo vietoje buvusi gyvenvietė užėmė maždaug 4 ha teritoriją, turėjo gynybinius bokštus, buvo religinio kulto centras. IV tūkstm. pr. Kr. buvo apjuostas gynybinėmis sienomis. XVI a. pr. Kr. miestą sugriovė izraelitų gentys.

(hebr. Jerušalajim), miestas Izraelyje ir Palestinos teritorijoje. Izraelio sostinė, krikščionybės, judaizmo ir islamo kultūros centras. Vienas seniausių Art. Rytų miestų. Šaltiniuose minimas nuo II t-mečio pr. Kr. vidurio.

Palestinoje ir Sirijoje kryžininkų įkurta valstybė (1099-1291), popiežiaus lenas. Jos vasalai buvo Tripolio, Edesos grafystės ir Antiochijos kunigaikštystė.

(1895-1938), SSRS NKVD vadovas 1936-1938 m. Vienas iš svarbiausių masinių represijų organizatorių.

(Jėzaus draugija; lot. Societas Jesu, SJ), katalikų vienuolių ordinas, kurį 1534 Paryžiuje įkūrė smulkus ispanų bajoras Ignacas Lojola kovai su reformacija. 1540 m. ordino įstatus patvirtino popiežius. Jėzuitai stengėsi įsiviešpatauti švietimo sistemoje, įsigalėti valdovų rūmuose, įsigyti turtų, įtvirtinti katalikybę. XVI a. paplito daugelyje Europos šalių. 1773 m. ordinas likviduotas, 1814 m. vėl atkurtas.

(hebr. Ješua – Jahvė gelbėja, lot. Christus – Pateptasis, Mesijas; m. apie 30), religinis reformatorius ir krikščionybės pradininkas, gyvenęs Palestinoje.

1. Indijos filosofinių ir religinių sistemų dalis. Šiuo metu plačiai paplito ir Vakaruose;
2. žmogaus psichikos ir kūno valdymo metodas siekiant ypatingos psichinės ar fizinės būsenos.

(apie 1351-1434), Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1381 ir 1382-1392), Lenkijos karalius Vladislovas II Jogaila (1386-1434). Algirdo sūnus. Jogailaičių dinastijos Lenkijoje pradininkas.

Gediminaičių dinastijos atšaka, iš Lietuvos kilusi LDK, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos valdančioji dinastija. Pradininkas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila. Lietuvą Jogailaičiai valdė 1377-1392 m., 1440-1572 m. (Jogaila, Kazimieras, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas).

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos privilegijos, suteiktos 1387 m. Lietuvos (Aukštaitijos) krikšto proga:
1. Vilniaus vyskupui. Buvo įkurta Vilniaus vyskupija. Privilegija davė pradžią Katalikų bažnyčios žemėvaldai Lietuvoje.
2. Lietuvos bajorams katalikams. Užtikrino jų tėvonijų nuosavybės teisę, pažadėjo neatiminėti tėvonijų iš neištekėjusių antrą kartą bajorų našlių. Bajorus atleido nuo kelių tiesimo ir paliko tik prievolę statyti pilis ir eiti karo tarnybą. Ši privilegija davė pradžią bajorų luomo formavimuisi.
3. Vilniaus miestiečiams suteikė Magdeburgo teises, įteisino miestiečių valdžios institutus. Šia privilegija prasidėjo LDK miestų savivalda.

žr. Krokuvos universitetas.

žydų tautos patriarchas. Izaoko sūnus, Abraomo vaikaitis, 12 Izraelio genčių protėvis.

Baltijos jūros raidos stadija (8000-7300 m. pr. Kr.). Pavadinta jūrų moliusko „Joldia arctica“ vardu.

(1459-1501), Lenkijos karalius (1492-1501), Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio sūnus.

(1537-1592), Švedijos karalius (1569-1592), Gustavo I Vazos antrasis sūnus.

(tikr. Karolis Voityla; 1920-2005), iš Lenkijos kilęs popiežius (1978-2005). Pirmasis popiežius ne italas po 1523 metų. 1993 m. lankėsi Lietuvoje.

(tikr. Žakas Diezas; apie 1245-1334), Romos popiežius (1316-1334), rezidavęs Avinjone. Susirašinėjo su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gediminu dėl Lietuvos krikšto.

(1884-1954), lietuvių istorikas, diplomatas. 1920 m. buvo Lietuvos vyriausybės vyriausiasis įgaliotinis Vilniaus kraštui. 1922-1929 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje.

VI a. gotų istorikas. Svarbiausias darbas – sutrumpintas neišlikusios romėnų istoriko Kasiodoro 12 tomų „Gotų istorijos“ atpasakojimas. Jis papildytas Jordano stebėjimais ir pavadintas „Apie getų kilmę ir veiklą“. Aprašomi įvykiai iki 551 metų. Yra duomenų apie slavus ir Didįjį tautų kraustymąsi, minimi aisčiai ir jų pasiuntinybė pas ostgotų karalių Teodoriką.

baltų genčių grupė, gyvenusi dab Lietuvos pietuose, Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos š. r. dalyje. Kryžiuočių ordinui užėmus jų žemes, XIII-XIV a. jotvingiai išnyko – dalį išnaikino kryžiuočiai, kiti pasitraukė į Lietuvą ir asimiliavosi.

viena pasaulinių religijų, atsiradusi II tūkstm. pr. Kr. Palestinoje. Valstybinė religija Izraelyje. Doktrina remiasi Senuoju Testamentu ir Talmudu. Išpažįsta daugiausia žydai, kurie pripažįsta vieną Dievą – Jahvę, pasaulio kūrėją, tiki, kad žydai yra Dievo išrinktoji tauta.