Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Jaunutis | Lietuvos didysis kunigaikštis (1341-1345). Jauniausias Gedimino sūnus. Iki tėvo mirties (1341) nevaldė jokios srities, todėl broliai Algirdas ir Kęstutis nepripažino jo valdžios. 1345 m. Kęstutis netikėtai užėmė Vilnių ir didžiojo kunigaikščio valdžią perdavė Algirdui. |
JAV nepriklausomybės deklaracija | 1776 m. liepos 4 d. Filadelfijoje pasirašytas dokumentas, paskelbęs apie 13 kolonijų atsiskyrimą nuo D. Britanijos ir naujos nepriklausomos valstybės – JAV susikūrimą. Prie dokumento parengimo ypač prisidėjo švietėjas T. Džefersonas. Deklaracijos pagrindas – švietėjiška prigimtinių žmogaus teisių teorija. Įtvirtintas tautos suverenumo principas tapo valstybinės santvarkos pagrindu. |
JAV nepriklausomybės karas | |
JAV pilietinis karas | ginkluotas konfliktas tarp JAV šiaurinių ir pietinių valstijų 1861-1865 m. Baigėsi šiauriečių pergale. |
Jehovos liudytojai | krikščioniškos kilmės religinė grupė, atsiradusi 1872 m. JAV. |
Jekaterina I | (tikr. Marta Skawronska; 1684-1727), Rusijos imperatorė (1725-1727). |
Jekaterina II | |
Jelcinas Borisas | |
Jelizaveta | |
Jerichonas | (kt. Jerichas), miestas Jordanijos š. vakaruose, į š. rytus nuo Jeruzalės. Laikomas vienu seniausių pasaulio miestų. Apie 7800 m. pr. Kr. jo vietoje buvusi gyvenvietė užėmė maždaug 4 ha teritoriją, turėjo gynybinius bokštus, buvo religinio kulto centras. IV tūkstm. pr. Kr. buvo apjuostas gynybinėmis sienomis. XVI a. pr. Kr. miestą sugriovė izraelitų gentys. |
Jeruzalė | (hebr. Jerušalajim), miestas Izraelyje ir Palestinos teritorijoje. Izraelio sostinė, krikščionybės, judaizmo ir islamo kultūros centras. Vienas seniausių Art. Rytų miestų. Šaltiniuose minimas nuo II t-mečio pr. Kr. vidurio. |
Jeruzalės karalystė | Palestinoje ir Sirijoje kryžininkų įkurta valstybė (1099-1291), popiežiaus lenas. Jos vasalai buvo Tripolio, Edesos grafystės ir Antiochijos kunigaikštystė. |
Ježovas Nikolajus | (1895-1938), SSRS NKVD vadovas 1936-1938 m. Vienas iš svarbiausių masinių represijų organizatorių. |
Jėzuitai | (Jėzaus draugija; lot. Societas Jesu, SJ), katalikų vienuolių ordinas, kurį 1534 Paryžiuje įkūrė smulkus ispanų bajoras Ignacas Lojola kovai su reformacija. 1540 m. ordino įstatus patvirtino popiežius. Jėzuitai stengėsi įsiviešpatauti švietimo sistemoje, įsigalėti valdovų rūmuose, įsigyti turtų, įtvirtinti katalikybę. XVI a. paplito daugelyje Europos šalių. 1773 m. ordinas likviduotas, 1814 m. vėl atkurtas. |
Jėzus Kristus | (hebr. Ješua – Jahvė gelbėja, lot. Christus – Pateptasis, Mesijas; m. apie 30), religinis reformatorius ir krikščionybės pradininkas, gyvenęs Palestinoje. |
Joga | 1. Indijos filosofinių ir religinių sistemų dalis. Šiuo metu plačiai paplito ir Vakaruose; |
Jogaila | |
Jogailaičiai | Gediminaičių dinastijos atšaka, iš Lietuvos kilusi LDK, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos valdančioji dinastija. Pradininkas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila. Lietuvą Jogailaičiai valdė 1377-1392 m., 1440-1572 m. (Jogaila, Kazimieras, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas). |
Jogailos privilegijos | Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos privilegijos, suteiktos 1387 m. Lietuvos (Aukštaitijos) krikšto proga: |
Jogailos universitetas | žr. Krokuvos universitetas. |
Jokūbas | žydų tautos patriarchas. Izaoko sūnus, Abraomo vaikaitis, 12 Izraelio genčių protėvis. |
Joldijos jūra | Baltijos jūros raidos stadija (8000-7300 m. pr. Kr.). Pavadinta jūrų moliusko „Joldia arctica“ vardu. |
Jonas Albrechtas | (1459-1501), Lenkijos karalius (1492-1501), Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio sūnus. |
Jonas III | (1537-1592), Švedijos karalius (1569-1592), Gustavo I Vazos antrasis sūnus. |
Jonas Paulius II | (tikr. Karolis Voityla; 1920-2005), iš Lenkijos kilęs popiežius (1978-2005). Pirmasis popiežius ne italas po 1523 metų. 1993 m. lankėsi Lietuvoje. |
Jonas XXII | (tikr. Žakas Diezas; apie 1245-1334), Romos popiežius (1316-1334), rezidavęs Avinjone. Susirašinėjo su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gediminu dėl Lietuvos krikšto. |
Jonynas Ignas | (1884-1954), lietuvių istorikas, diplomatas. 1920 m. buvo Lietuvos vyriausybės vyriausiasis įgaliotinis Vilniaus kraštui. 1922-1929 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. |
Jordanas | VI a. gotų istorikas. Svarbiausias darbas – sutrumpintas neišlikusios romėnų istoriko Kasiodoro 12 tomų „Gotų istorijos“ atpasakojimas. Jis papildytas Jordano stebėjimais ir pavadintas „Apie getų kilmę ir veiklą“. Aprašomi įvykiai iki 551 metų. Yra duomenų apie slavus ir Didįjį tautų kraustymąsi, minimi aisčiai ir jų pasiuntinybė pas ostgotų karalių Teodoriką. |
Jotvingiai | baltų genčių grupė, gyvenusi dab Lietuvos pietuose, Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos š. r. dalyje. Kryžiuočių ordinui užėmus jų žemes, XIII-XIV a. jotvingiai išnyko – dalį išnaikino kryžiuočiai, kiti pasitraukė į Lietuvą ir asimiliavosi. |
Judaizmas | viena pasaulinių religijų, atsiradusi II tūkstm. pr. Kr. Palestinoje. Valstybinė religija Izraelyje. Doktrina remiasi Senuoju Testamentu ir Talmudu. Išpažįsta daugiausia žydai, kurie pripažįsta vieną Dievą – Jahvę, pasaulio kūrėją, tiki, kad žydai yra Dievo išrinktoji tauta. |