Žodynas

(Aleksandr Kerenskij; 1881-1970), Rusijos advokatas, politikas, ministras pirmininkas (1917).

5 piliakalniai Kernavės (Širvintų r.) pakraštyje: Aukuro kalnas, Mindaugo Sostas, Kriveikiškio piliakalnis, Pilies kalnas, Lizdeikos kalnas.

D. Britanijos užsienio reikalų ministro Dž. Kerzono 1919 m. pasiūlytas sienos tarp Sovietų Rusijos ir Lenkijos projektas. Pagal jį Lenkijos rytinė siena turėjo eiti pro Gardiną, Brestą iki Karpatų. Ji atitiko Lenkijos etnines sienas. Lenkijos-Sovietų Rusijos karo metu (1920-1921) buvo reikalaujama, kad Raudonoji armija neperžengtų numatytos linijos.

LDK didikų giminė, vieni iš didžiausių LDK žemvaldžių, Žemaitijos seniūnai. XV-XVI a. I pusėje jų tėvonija buvo Deltuva.

(apie 1300-1382), Trakų ir Žemaitijos kunigaikštis, 1381-1382 m. Lietuvos didysis kunigaikštis.

(1517-1587), paskutinysis Livonijos ordino magistras (1559-1561). Už LDK žadamą pagalbą Livonijos kare pasidavė LDK globai. 1561 m. Livonijos ordinas buvo panaikintas, G. Ketleris tapo LDK vasalinės Kuršo kunigaikštystės valdovu.

žr. Vilsono keturiolika punktų.

ATR seimas, posėdžiavęs 1788-1792 m. Varšuvoje ir priėmęs daug svarbių nutarimų, pakeitusių valstybės valdymo sistemą.

terminas, kuriuo kartais apibūdinamos silpniausiai išsivysčiusios trečiojo pasaulio šalys, stokojančios naudojamų gamtinių resursų.

(sutr. iš rus. Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti – Valstybės saugumo komitetas), Sovietų Sąjungos specialioji tarnyba, įkurta 1954 m. Tęsė pirmtakų ČK, GPU, NKVD, MVD veiklą. Vadovavo ir kontroliavo socialistinio bloko šalių slaptąsias tarnybas. Žr. Valstybės saugumo komitetas.

(hebr. qibbuz – bendruomenė, susibūrimas), žydų savanoriška kolektyvinė gyvenvietė Izraelyje, paremta bendra turto nuosavybe (žemė priklauso kibucui arba nuomojama už nominalų mokestį), savanorišku darbu, narių lygiomis teisėmis ir pareigomis, kolektyvine atsakomybe.

(dūmas), valstiečio sodyba su žeme, nuo XIV a. prievolinis ir mokestinis vienetas.

IX-XII a. pradžios rytų slavų valstybė Dniepro ir Dniestro baseinuose, Volgos aukštupyje. Sostinė – Kijevas. Valdžia priklausė didžiajam Kijevo kunigaikščiui.

(1941-2011), Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (Š. Korėjos) politikas. Kim Ir Seno sūnus. Tėvui mirus, 1994 m. de facto tapo jo įpėdiniu (pirmą kartą komunistinių valstybių istorijoje šalies vadovo pareigos perimtos dinastiniu pagrindu), valdančiosios Darbo partijos generaliniu sekretoriumi. Š. Korėjoje vadintas „didžiuoju vadovu“.

(1912-1994), Šiaurės Korėjos valstybės vadovas, maršalas (1953), generalisimas (1992). Diktatorius.

(Martin Luther King; 1929-1968), JAV baptistų pastorius, JAV afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo XX a. 6-7 deš. vadovas.

ginkluoti susirėmimai 1969 m. kovo mėn. SSRS ir Kinijos pasienyje prie Usūrio upės Čenbaodao, arba Damanskio, salos, kuri juridiškai (pagal 1858 ir 1860 m. Kinijos ir Rusijos sutartis) priklausė Rusijai.

demokratinė revoliucija 1922-1928 m., siekusi panaikinti šalyje užsieniečių privilegijas, kariškių įsigalėjimą ir suvienyti šalį.

po II pasaulinio karo (1946-1949) atsinaujino Gomindano ir Komunistų partijos kova. Karas baigėsi komunistų pergale. 1949 m. spalio 1 d. buvo paskelbta Kinijos Liaudies Respublika. Gomindano vyriausybė pasitraukė į Taivaną.

(Sinhajaus revoliucija), revoliucija Kinijoje 1911 m., likvidavusi mandžiūrų kilmės Cingų (Cinų) dinastijos valdžią ir paskelbusi Kinijos respubliką.

žr. Kirilika.

vienas seniausių slavų tautų raidynų ir raštų. Pavadinimą gavo iš slavų švietėjo Kirilo vardo. Manoma, kad sukurta IX a. pab. pietinėje Bulgarijoje.

(tikr. Kostrikovas; 1886-1934), SSRS politikas. 1926-1934 m. Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) partinės organizacijos vadovas.

(Henry Alfred Kissinger; g. 1923), JAV politikas, politologas. Nuo 1969 m. vadovavo JAV užsienio politikai.

XVI-XVII a. LDK didikų giminė. Daugiausia valdų turėjo Palenkėje ir Vakarų Baltarusijoje. Nors XVI a. rėmė reformaciją, vėliau grįžo į katalikybę. 1542-1614 m. valdė Kėdainius – vieną iš reformatų centrų. Paskutinis žymus iš LDK gyvenusių Kiškų – Jonušas Kiška (mirė 1654). 1646-1653 m. buvo LDK didžiuoju etmonu.

(gr. kithara), sen. graikų 7, 9 ar 11 stygų muzikinis instrumentas, kuriuo grojama stygas užgaunant lazdele iš rago, kaulo, medžio ar metalo

(Zenon Kitieus; apie 336-263 m. pr. Kr.), graikų filosofas. Apie 300 m. pr. Kr. Atėnų spalvotoje kolonų salėje (stoa poikile) įkūrė filosofų mokyklą „stoa“, daugelį amžių siūliusią tvirtą idėjinį bei etinį egzistencijos pagrindą stoicizmą.

Mažosios Lietuvos šiaurinė dalis Lietuvos vakaruose palei Nemuno žemupį ir Baltijos jūrą. 1919 m. Versalio sutartimi atskirtas nuo Vokietijos. 1923 m. sausio 19 d. deklaracija kraštas prijungtas prie Lietuvos autonominėmis teisėmis.

(lot. classis – grupė), visuomenės grupė, skiriama pagal visuomeninio turto dalies įgijimo būdus ir jos dydžius.

(lot. classicus – pavyzdinis), XVII-XIX a. pirmosios pusės Europos ir Šiaurės Amerikos meno kryptis; šio laikotarpio dailės ir architektūros stilius. Būdingas antikos ir renesanso meno principų laikymasis, racionalumas, idealios harmonijos, tobulumo, absoliutaus grožio, universalios tiesos siekis.