Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Žodis | Paaiškinimas |
---|---|
Komunistų partijos manifestas | 1848 m. Londone vokiečių kalba išleistas Karlo Markso ir Frydricho Engelso pirmas programinis komunistų dokumentas, kuriame išdėstytos svarbiausios marksizmo idėjos. |
Komunizmas | (lot. communis – bendras), viena įtakingiausių ir pražūtingiausių XX a. visuomeninių filosofijų. Sukurta K. Markso ir F. Engelso. SSRS ir socialistinio bloko šalyse įtvirtinta kaip „vienintelė teisinga visuomenės mokslinė“ teorija. |
Konarskis Simonas | (1808-1839), 1830-1831 m. sukilimo Lietuvoje dalyvis. |
Koncentracijos stovykla | karo belaisvių, kalinių, režimo priešininkų sutelkimo, izoliavimo ir represijų vieta. II pasaulinio karo metais tai buvo žydų ir kitų tautų gyventojų naikinimo vieta. Daug koncentracijos stovyklų buvo SSRS, jose bolševikų valdžia laikė kitaminčius. |
Koncernas | įmonių, bendrovių susivienijimas. Kuriamas norint vienyti jėgas, vykdant mokslinius tyrimus, kuriant naujas technologijas, kooperuojant gamybą, finansavimą. Koncernai buvo pradėti kurti XIX a. pab., sparčiai vystantis kapitalizmui. |
Koncesija | (lot. concessio – leidimas, nuolaida), sutartis dėl perdavimo numatytą laiką naudotis valstybės turtu (įvairiais ūkio objektais, gamtos turtais, žeme) privatiems asmenims, organizacijoms ar kitoms valstybėms. |
Konciliarinė Bažnyčios teorija | (lot. consilium – susirinkimas), teorija, teigianti, kad aukščiausioji valdžia Bažnyčioje priklauso ne popiežiui (jis juk tik vienas iš vyskupų), bet visuotiniam vyskupų susirinkimui. |
Kondė Luji | (1621-1686), Prancūzijos karvedys iš Burbonų giminės. Per 30 metų karą 1643 m. laimėjo lemiamą mūšį su ispanais prie Rokrua ir užėmė Diunkerką. 1651-1652 m. vadovavo didikų maištui (frondai), kuriam pralaimėjus pabėgo į Ispaniją. 1660 m. grįžęs į Prancūziją dalyvavo Liudviko XIV karo žygiuose. Amžininkų pramintas Didžiuoju Kondė. |
Konfederacija | (lot. confoederatio – sąjunga, susivienijimas): |
Konfesija | išpažįstama tikyba, religija. |
Konfiskacija | (lot. confiscatio – turto paėmimas), priverstinis ir neatlygintinas turto paėmimas valstybės nuosavybėn. |
Konfliktas | (lot. conflictus – susidūrimas), priešingų interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas; kivirčas, ginčas. |
Konformizmas | savanoriškas prisitaikymas prie skirtingų įsitikinimų, ideologijų, kultūrų, individo prisitaikymas prie grupės ar mažumos prie daugumos. |
Konfrontacija | 1. konfliktas; |
Konfucianizmas | Kinijos etinės, socialinės, politinės minties tradicinė kryptis. Konfucijaus, jo mokinių ir pasekėjų suformuotos filosofijos pagrindas – prielaida, kad viskas vyksta pagal „dangaus tvarką“. Dangus – sąmoningai veikianti aukščiausioji jėga, reguliuoja žmonių elgesį ir veiksmus, lemia jų padėtį visuomenėje. |
Konfucijus | (551-479 pr. Kr.), kinų mąstytojas, pedagogas, žymiausias senovės kinų filosofas, konfucianizmo kūrėjas. |
Kongregacija | 1. katalikų vienuolių ar pasauliečių bendruomenių susivienijimas, kurio nariai vadovaujasi bendrais religiniais įžadais; |
Kongresas | (lot. congressus – susitikimas, susirinkimas): |
Kongresmenas | (angl. cogressman), Kongreso narys. |
Konkista | (isp. conquista – užkariavimas), XV a. pab. - XVI a. ispanų ir portugalų užkariavimai Amerikos žemyne. |
Konkistadorai | (isp. conquistadores), konkistos dalyviai, XV a. pab.-XVI a. ispanų ir portugalų užkariautojai Amerikos žemyne. |
Konklava | (lot. conclave – užrakinamas kambarys): |
Konkordatas | (lot. concordatus – sutartas), valstybės sutartis su Apaštalų Sostu, kuria nustatoma Katalikų Bažnyčios teisinė padėtis toje valstybėje. |
Konradas fon Valenrodas | (mirė 1393), Kryžiuočių ordino didysis maršalas 1382-1387 m., nuo 1387 m. – didysis komtūras, 1391-1393 m. – didysis magistras. |
Konservatizmas | (lot. conservatio – išsaugoti), viena didžiausių politinių ideologijų, susiformavusių XIX a. pr. kovojant su stiprėjančiu liberalizmu. Pradininku laikomas anglų filosofas E. Berkas, sukritikavęs Didžiąją prancūzų revoliuciją. Pagrindinės idėjos: valdžios legitimumo gynimas, tikėjimo, tradicijų palaikymas, pagarba autoritetams, prisirišimas prie praeities, kaip idealo. |
Konsistorija | 1. popiežiaus pirmininkaujamas kardinolų susirinkimas, kuriame aptariami visai Katalikų bažnyčiai svarbūs klausimai, inauguruojami naujai paskirti kardinolai; |
Konstanco susirinkimas | |
Konstantinas Didysis | |
Konstantinas Nikolajevičius | (1827-1892), Rusijos didysis kunigaikštis, imperatoriaus Nikolajaus II sūnus, Aleksandro II brolis. |
Konstantinas Ostrogiškis | žr. Ostrogiškis Konstantinas. |
Konstitucija | (lot. constitutio – nustatymas): |
Konstitucinė monarchija | valstybės valdymo forma, kai monarcho valdžia yra ribojama konstitucijos. |
Konstitucinė priežiūra | juridinė procedūra, kontroliuojanti, ar valdžios institucijų skelbiami teisiniai aktai atitinka pagrindinį valstybės įstatymą. |
Konstitucinė teisė | visuma normų ir taisyklių, reguliuojančių ir nustatančių valstybės struktūrą, jos institucijų (parlamento, prezidento, vyriausybės) tarpusavio santykius. |
Konstitucinis teismas | institucija, kuri sprendžia, ar įstatymai ir kiti parlamento aktai neprieštarauja konstitucijai, o šalies prezidento ir vyriausybės aktai – konstitucijai arba įstatymams. |
Konstitucionalizmas | (pranc. constitutionnalisme): |
Konsulas | (lot. consul): |
Konsulatas | 1. vienos valstybės įstaiga kitos valstybės teritorijoje konsuliniams santykiams palaikyti; |
Kontinentinė blokada | prieš D. Britaniją Prancūzijos vykdyta politinių bei ekonominių priemonių sistema 1806-1814 m., paskelbta Berlyno dekretu. Prancūzams, jiems pavaldžioms šalims bei sąjungininkams buvo uždrausti visi ryšiai su D. Britanija. |
Kontrasignacija | (lot. contra – prieš + signare – pasirašyti), teisės akto tvirtinimo būdas. Valstybės vadovo ar parlamento aktas įgyja teisinę galia, kai jį dar pasirašo ministras pirmnininkas arba įgaliotasis ministras. |