Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 3190
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Oginskis Grigalius Antanas

(m. 1709), Žemaitijos seniūnas, nuo 1703 m. – LDK lauko etmonas. 1700 m. jo vadovaujama konfederatų kariuomenė prie Valkininkų sumušė Sapiegų kariuomenę.

Oginskis Mykolas Kleopas

M. K. Oginskis
M. K. Oginskis
(1765-1833), Lenkijos ir Lietuvos politikas, kompozitorius, vienas 1794 m. sukilimo vadovų, LDK atkūrimo iniciatorius XIX a. pradžioje.

Oikumena

(gr. oikumenēoikeō – apgyvendinu), sen. graikų požiūriu, gyventi tinkamos Žemės sritys. Vėliau reiškė civilizuotą pasaulį, toms pačioms kultūrinėms vertybėms ir etinėms normoms paklūstančias giminingas visuomenes.

Okupacija

(lot. occupatio – užėmimas), laikinas kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimas ir faktinis valdymas. 

Olegas

(m. apie 912), Kijevo Rusios kunigaikštis. Manoma, kad buvo Riuriko giminaitis.

Olelkaičiai

Gediminaičių dinastijos Slucko kunigaikščių giminė. Stačiatikiai ir stačiatikybės globėjai, Ponų tarybos nariai.

Olesnickis Zbignevas

(1389-1455), Krokuvos vyskupas. Aršus Vytauto Didžiojo karūnavimosi Lietuvos karaliumi ir savarankiškos LDK idėjos priešininkas.

Olga

(apie 894-969), Kijevo didžioji kunigaikštienė (nuo 945). Igorio žmona.

Oligarchija

valdymo forma, kai valstybės valdžia priklauso nedidelei, dažniausiai ekonomiškai galingiausių žmonių, grupei. Šį terminą pirmieji panaudojo Aristotelis, Platonas.

Olimpas

(gr. Olympos, lot. Olympus), sen. graikų mitologijoje – kalnas Tesalijoje, dievų (olimpiečių) buveinė.

Olimpiada

(gr. Olympias), laiko skaičiavimo sistema sen. Graikijoje. Olimpiadą sudarė 4 metų ciklas tarp dvejų olimpinių žaidynių.

Olimpiečiai

1. sen. graikų dievai, gyvenantys Olimpo kalne;
2. olimpinių žaidynių dalyviai.

Olimpija

(Olympia), sen Graikijos miestas Peloponeso p-lio š. vakaruose. Graikų rel. centras. 776 m. pr. Kr.-394 m. po Kr. buvo graikų olimpinių žaidynių vieta. 426 m. sugriauta Romos imperatoriaus Teodosijaus II. XIX a. pradėjo tyrinėti archeologai.

Olimpinės žaidynės

sen. graikų iškilmės ir sporto varžybos dievo Dzeuso garbei. Vykdavo kas 4 metai Olimpijoje. Per žaidynes Graikijoje įsivyraudavo taika.

Olyvos taika

1660 m. gegužės 3 d. ATR ir Švedijos taikos sutartis, pasirašyta Olyvos (dab. Gdansko dalis) vienuolyne. Ja baigtas 1655-1660 m. Šiaurės karas.

Olšauskas Konstantinas

K. Olšauskas
K. Olšauskas
(1867-1933), visuomenės veikėjas, kunigas. Prelatas.

Omaras

(Umar ibn al-Khattab; apie 581-644), antrasis islamo kalifas (634-644).

Ombudsmenas

(šved. ombudsman – įgaliotinis), specialus parlamentui pavaldus valstybės pareigūnas, kuriam pavesta kontroliuoti valstybės administracijos darbą bei nusiskundimus dėl nepatenkinamos valdininkų veiklos. Ombudsmeno pareigų paskirtis – kompensuoti valstybės biurokratinės administracijos nelankstumą.

OMON

(rus. Otriad milicii osobovo naznačenija – Ypatingosios paskirties milicijos padalinys), sovietinės milicijos specialios smogiamosios jėgos, suformuotos XX a. 9 deš. pabaigoje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo didesnė padalinio dalis perėjo į LKP (SSKP) pusę ir tarnavo smogiamaisiais okupacinių jėgų daliniais Baltijos šalyse.

Ona

(m. 1418), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pirmoji žmona, Eišiškių kunigaikščio Sudimanto duktė.

Ona Jogailaitė

(1523-1596), Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, karaliaus Stepono Batoro žmona. Kartu su motina priešinosi Žygimanto Augusto vedyboms su Barbora Radvilaite.

OPEC

(angl. Organization of Petroleum Exporting Countries – Naftą eksportuojančių šalių organizacija), 1960 m. Bagdade (Irakas) įkurta tarptautinė organizacija, siekianti koordinuoti veiklą naftos gavybos ir prekybos srityje – kontroliuoti naftos kainas, gavybos kvotas ir kt.

Opijaus karai

D. Britanijos ir Prancūzijos karai XIX a. 5-6 deš., siekiant paversti Kiniją priklausoma valstybe ir išplėsti kolonijines valdas.

Opozicija

(lot. oppositio – prieštaravimas, priešprieša):
1. partija ar grupė, nesutinkanti su daugumos arba valdančiosios partijos ar grupės nuomone; veikia daugelio šalių (taip pat Lietuvos) parlamentuose, nesutinka daugeliu klausimų su valdančiosios partijos, vyriausybės politika;
2. priešinimasis, savo pažiūrų, politikos priešpriešinis iškėlimas kuriai nors kitai politikai, kitoms pažiūroms.

Optacija

(lot. optatio – pageidavimas), savanoriškas pilietybės pasirinkimas, laikantis tarptautinės sutarties ar įstatymų sąlygų. 

Oranė

(Oranės Laisvoji Valstybė; afrikanų k. Oranje Vrystaat, angl. Orange Free State), 1854-1902 m. afrikanų (būrų) valstybė P. Afrikoje, dab. PAR teritorijoje. Pavadinimas kilo nuo Oranės upės.

Oratorius

(lot. oratororo – kalbu):
1. kalbą parlamente, susirinkime sakantis asmuo, kalbėtojas;
2. iškalbingas, mokantis viešai kalbėti žmogus.

Ordinacija

Senovės dvarų paveldėjimo sistema. Pagal ją žemės ūkio nuosavybę (dvarus) paveldėdavo tik didiko vyriausiasis sūnu. Toks savininkas vadintas ordinatu.

Ordinarija

1. kasmetinis karšinčių išlaikymas natūra, kitaip išimtinė;
2. darbo užmokestis natūra, mokėtas daugiausia dvarų ir didelių valstiečių ūkių nuolatiniams (metiniams) darbininkams, kumečiams.

Orientalistika

(lot. orientales – Rytų šalys), tarpdisciplininis mokslas, tiriantis Rytų (azijos ir Š. afrikos) šalių kalbas, kultūrą, ekonomiką, istoriją, literatūrą, papročius, religiją, meną. Atsirado XII a., dėl krikščioniškojo pasaulio konfrontacijos su islamo pasauliu pradėjus intensyviai versti iš arabų į lotynų k.

Ornamentas

puošybinis dailės ir architektūros elementas; raštas, sudarytas iš ritmiškai pasikartojančių geometrinių ar vaizdinių figūrų.

Oršos mūšis

Oršos mūšis
Oršos mūšis
LDK ir Rusijos karo (1512-1522) mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d. tarp LDK ir Rusijos kariuomenių prie Oršos.

Ortodoksija

(gr. orthodoxia):
1. griežtas nustatytų principų ir teiginių laikymasis, paklusimas doktrinai;
2. stačiatikybė.

Osmanai

Turkijos (Osmanų) imperijos sultonų dinastija, valdžiusi 1299-1922 m.

Osmanų imperija

(Otomanų imperija), užkariavimais sukurta turkų osmanų valstybė, egzistavusi nuo Bizantijos imperijos žlugimo 1453 m., kai sultonas Mechmedas II užėmė Konstantinopolį iki sultonato panaikinimo 1922 m.

Ost Indijos bendrovė

(angl. East India Company), 1600-1858 D. Britanijos pirklių privati bendrovė prekybai su Ost Indija (Indija ir pietryčių Azija) ir Kinija.

Ostlandas

(Ostlando reichskomisariatas; vok. Reichskommissariat Ostland), II pasaulinio karo metais Vokietijos okupuotos teritorijos: Latvija, Estija, Lietuva ir Baltarusija.

Ostmarkė

(vok. Ostmark), Vokietijos piniginis vienetas, naudotas per Pirmąjį pasaulinį karą okupuotose Rytų šalyse. Lietuvoje cirkuliavo nuo 1916 m. pavasario iki 1922 m. pabaigos. Nuo 1919 m. pavadintas auksinu.

Ostrakizmas

(gr. ostrakismosostrakon – šukė), sen. Atėnuose ir kituose graikų poliuose tautos susirinkimo balsavimas prieš įtakingiausius piliečius; tam tikra teismo forma, kurio sprendimu iš polio būdavo ištremiami pavojingi asmenys. 

Ostrogiškiai

XIV-XVII a. pr. LDK bajorų ir didikų giminė. Kilę iš Pinsko ir Turovo dalinių kunigaikščių.