Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Oikumena | (gr. oikumenē iš oikeō – apgyvendinu), sen. graikų požiūriu, gyventi tinkamos Žemės sritys. Vėliau reiškė civilizuotą pasaulį, toms pačioms kultūrinėms vertybėms ir etinėms normoms paklūstančias giminingas visuomenes. |
Okupacija | (lot. occupatio – užėmimas), laikinas kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimas ir faktinis valdymas. |
Olegas | (m. apie 912), Kijevo Rusios kunigaikštis. Manoma, kad buvo Riuriko giminaitis. |
Olelkaičiai | Gediminaičių dinastijos Slucko kunigaikščių giminė. Stačiatikiai ir stačiatikybės globėjai, Ponų tarybos nariai. |
Olesnickis Zbignevas | (1389-1455), Krokuvos vyskupas. Aršus Vytauto Didžiojo karūnavimosi Lietuvos karaliumi ir savarankiškos LDK idėjos priešininkas. |
Olga | (apie 894-969), Kijevo didžioji kunigaikštienė (nuo 945). Igorio žmona. |
Oligarchija | valdymo forma, kai valstybės valdžia priklauso nedidelei, dažniausiai ekonomiškai galingiausių žmonių, grupei. Šį terminą pirmieji panaudojo Aristotelis, Platonas. |
Olimpas | (gr. Olympos, lot. Olympus), sen. graikų mitologijoje – kalnas Tesalijoje, dievų (olimpiečių) buveinė. |
Olimpiada | (gr. Olympias), laiko skaičiavimo sistema sen. Graikijoje. Olimpiadą sudarė 4 metų ciklas tarp dvejų olimpinių žaidynių. |
Olimpiečiai | 1. sen. graikų dievai, gyvenantys Olimpo kalne; |
Olimpija | (Olympia), sen Graikijos miestas Peloponeso p-lio š. vakaruose. Graikų rel. centras. 776 m. pr. Kr.-394 m. po Kr. buvo graikų olimpinių žaidynių vieta. 426 m. sugriauta Romos imperatoriaus Teodosijaus II. XIX a. pradėjo tyrinėti archeologai. |
Olimpinės žaidynės | sen. graikų iškilmės ir sporto varžybos dievo Dzeuso garbei. Vykdavo kas 4 metai Olimpijoje. Per žaidynes Graikijoje įsivyraudavo taika. |
Olšauskas Konstantinas | |
Olyvos taika | 1660 m. gegužės 3 d. ATR ir Švedijos taikos sutartis, pasirašyta Olyvos (dab. Gdansko dalis) vienuolyne. Ja baigtas 1655-1660 m. Šiaurės karas. |
Omaras | (Umar ibn al-Khattab; apie 581-644), antrasis islamo kalifas (634-644). |
Ombudsmenas | (šved. ombudsman – įgaliotinis), specialus parlamentui pavaldus valstybės pareigūnas, kuriam pavesta kontroliuoti valstybės administracijos darbą bei nusiskundimus dėl nepatenkinamos valdininkų veiklos. Ombudsmeno pareigų paskirtis – kompensuoti valstybės biurokratinės administracijos nelankstumą. |
OMON | (rus. Otriad milicii osobovo naznačenija – Ypatingosios paskirties milicijos padalinys), sovietinės milicijos specialios smogiamosios jėgos, suformuotos XX a. 9 deš. pabaigoje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo didesnė padalinio dalis perėjo į LKP (SSKP) pusę ir tarnavo smogiamaisiais okupacinių jėgų daliniais Baltijos šalyse. |
Ona | (m. 1418), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pirmoji žmona, Eišiškių kunigaikščio Sudimanto duktė. |
Ona Jogailaitė | (1523-1596), Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, karaliaus Stepono Batoro žmona. Kartu su motina priešinosi Žygimanto Augusto vedyboms su Barbora Radvilaite. |
OPEC | (angl. Organization of Petroleum Exporting Countries – Naftą eksportuojančių šalių organizacija), 1960 m. Bagdade (Irakas) įkurta tarptautinė organizacija, siekianti koordinuoti veiklą naftos gavybos ir prekybos srityje – kontroliuoti naftos kainas, gavybos kvotas ir kt. |
Opijaus karai | D. Britanijos ir Prancūzijos karai XIX a. 5-6 deš., siekiant paversti Kiniją priklausoma valstybe ir išplėsti kolonijines valdas. |
Opozicija | (lot. oppositio – prieštaravimas, priešprieša): |
Optacija | (lot. optatio – pageidavimas), savanoriškas pilietybės pasirinkimas, laikantis tarptautinės sutarties ar įstatymų sąlygų. |
Oranė | (Oranės Laisvoji Valstybė; afrikanų k. Oranje Vrystaat, angl. Orange Free State), 1854-1902 m. afrikanų (būrų) valstybė P. Afrikoje, dab. PAR teritorijoje. Pavadinimas kilo nuo Oranės upės. |
Oratorius | (lot. orator iš oro – kalbu): |
Ordinacija | Senovės dvarų paveldėjimo sistema. Pagal ją žemės ūkio nuosavybę (dvarus) paveldėdavo tik didiko vyriausiasis sūnu. Toks savininkas vadintas ordinatu. |
Ordinarija | 1. kasmetinis karšinčių išlaikymas natūra, kitaip išimtinė; |
Orientalistika | (lot. orientales – Rytų šalys), tarpdisciplininis mokslas, tiriantis Rytų (azijos ir Š. afrikos) šalių kalbas, kultūrą, ekonomiką, istoriją, literatūrą, papročius, religiją, meną. Atsirado XII a., dėl krikščioniškojo pasaulio konfrontacijos su islamo pasauliu pradėjus intensyviai versti iš arabų į lotynų k. |
Ornamentas | puošybinis dailės ir architektūros elementas; raštas, sudarytas iš ritmiškai pasikartojančių geometrinių ar vaizdinių figūrų. |
Oršos mūšis |