Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Pliuralizmas | (lot. pluralis – daugybinis): |
Plūgas | metalinis arimo padargas. Lietuvoje XIII-XIX a. buvo traukiamas arklių arba jaučių. XX a. viduryje pradėta naudoti traktorinius plūgus. |
Plutarchas | (gr. Ploutarchos; 50-120), graikų rašytojas, filosofas. Garsėjo nepaprasta erudicija, humoro jausmu ir neįtikėtinais literatūriniais sugebėjimais. Darbe „Paralelinės biografijos“ aprašė Demosteno, Cicerono, Aleksandro Makedoniečio, Cezario biografijas. Iš viso išliko 46 aprašymai. |
Počobutas Martynas | (1728-1810), astronomas, matematikas, kalendorių leidėjas. |
Podolė | istorinė sritis tarp pietinio Bugo ir Dnestro (dabartinės Vinicos ir Chmelnickio sritys Ukrainoje). Susidarė XIV a. 1363 m. prijungta prie LDK. 1430 m. vakarinę, o 1569 m. ir rytinę Podolę prisijungė Lenkija. |
Pol Potas | (tikr. Saloth Sar; 1928-1998), Kambodžos politikas Kambodžos ministras pirmininkas. Įgyvendino bene radikaliausią XX a. totalitarinį režimą, siekiantį per trumpą laiką (4 metus) sukurti komunistinę valstybę. |
Polanieco universalas | svarbiausias 1794 m. sukilimo vadovybės aktas valstiečių klausimu. |
Polas Markas | žr. Markas Polas. |
Poleksėnai | vakarų jotvingių gentis, susiformavusi II-VII a. |
Polianovo taika | (Polianovkos taika), ATR taikos sutartis su Rusija, sudaryta 1634 m. Semleve (prie Polianovkos upės, Rusija). Ja baigtas 1632-1634 m. Smolensko karas. |
Polis | (gr. polis), antikos laikų (senovės Graikijoje, Finikijoje, Romoje) miestas-valstybė. Tokios valstybės teritoriją sudarė pats miestas ir jo apylinkės. Graikų poliai buvo nedideli, todėl visi laisvieji gyventojai galėjo dalyvauti jo valdyme – egzistavo tiesioginio atstovavimo principas. |
Politeizmas | (poli + gr. theos – dievas), tikėjimas daugeliu dievų. |
Politėja | (nuosaiki liaudies valdžia), mišri valstybės valdymo forma, kurioje susijungia kitų santvarkų privalumai; ji atitinka dorybės, kaip vidurio tarp kraštutinumų, principą etikoje. |
Politika | (gr. politikē (technē) – valstybės valdymo menas), universalus visuomenės organizavimo būdas, bendro žmonių gyvenimo reguliavimo sistema, kuria siekiama palaikyti visuomeninio gyvenimo tvarką, vidinio ir išorinio pasaulio stabilumą reguliuojant konfliktus. |
Politikas | asmuo, kurio nuolatinė veikla yra politika ir kuris dalyvauja partijų ar vyriausybės aukščiausiųjų organų darbe, turi įgaliojimus priimti politinius sprendimus. |
Politinė izoliacija | (pranc. isolation – išskyrimas, atskyrimas), vienoks ar kitoks valstybės atsiribojimas nuo bendravimo su kitomis valstybėmis. |
Politinė tauta | visuomeniniame gyvenime dalyvaujantys privilegijuoti luomai, turį teisinį pagrindą spręsti įvairius valstybinius reikalus. |
Politinis biuras |
kolegialus organas, renkamas arba skiriamas politinei partijai, organizacijai, draugijai, įstaigai vadovauti ar tvarkyti.
|
Politinis spektras | (lot. spectrum – vaizdas), politinių doktrinų klasifikacijos schema, kurioje pagal puoselėjamas vertybes viena linija gali būti išdėstytos politinės doktrinos bei joms atstovaujančios politinės partijos. Tradicinis politinis spektras susideda iš „kairiųjų“, „dešiniųjų“, „centro“ doktrinų ir joms atstovaujančių politinių partijų. |
Politinis sprendimas | vieno iš mažiausiai dviejų galimų politinio veiksmo variantų sąmoningas pasirinkimas. |
Politologija | (politika + gr. logos – mokslas), mokslas apie politiką. |
Polonizacija | lenkų kultūros, pirmiausia kalbos, savanoriškas perėmimas arba prievartinis diegimas Lenkijos valdomose ar jos įtakoje esančiose žemėse. |
Polska Organizacja Wojskowa | žr. Lenkų karinė organizacija. |
Poltavos mūšis | Šiaurės karo mūšis, 1709 m. liepos 8 d. įvykęs prie Poltavos (dab. Ukraina) tarp Rusijos ir Švedijos kariuomenių. |
Pompidu Žoržas | |
Ponai | XIV a. pab.-XVIII a. įtakingiausia LDK didikų grupė. Iš pradžių ponais buvo vadinami tik didikai, kilę iš bajorų, nuo XVI a. – išlikę žymesni kunigaikščiai. |
Poniatovskis Stanislovas Augustas | |
Pontifikas | (lot. pontifex), sen. romėnų žynys, aukštosios žynių kolegijos narys. |
Ponų taryba | XV a. I pusės-XVI a. LDK centrinės valdžios institucija, kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu valdžiusi kraštą. Nuo XV a. II pusės ji buvo faktinė LDK vyriausybė. |
Popiežiaus sritis | (it. Stato Pontificio), 756-1870 m. Vidurio Italijoje popiežiaus savarankiškai valdyta teritorija. 1871 m. prijungta prie Italijos karalystės. |