Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Rusia | rytų slavų gyvenamos žemės vardas, pradėtas vartoti nuo X a. II pusės. |
Rusija | valstybė Rytų Europoje ir Šiaurės Azijoje. Sostinė Maskva. Iki XVII a. pabaigos vartotas Rusios pavadinimas. |
Rusijos 1905-1907 m. revoliucija | (pirmoji Rusijos revoliucija), įvykiai Rusijos imperijoje nuo 1905 m. sausio iki 1907 m. birželio. Revoliucija buvo nukreipta prieš carizmą ir imperijos politinę bei ekonominę plėtotę stabdačias feodalinės santvarkos liekanas. |
Rusijos pilietinis karas | 1917-1922 m. vykusi ginkluota kova tarp Spalio perversmo metu valdžią užgrobusių bolševikų ir jų priešininkų. 1918 m. Rusijai pasitraukus iš karo, jos buvusios sąjungininkės, Antantės šalys, ginklu mėgino padėti baltiesiems ir okupavo dalį Rusijos imperijos vietovių. Kai kurias teritorijas užėmė ir Vokietijos, Austrijos-Vengrijos bei Turkijos armijos. Karas baigėsi visiška bolševikų pergale. |
Rusijos Vasario revoliucija | (Vasario revoliucija), revoliucija, įvykusi 1917 m. ir nuvertusi monarchją. |
Rusijos-Japonijos karas | 1904-1905 m. karas tarp Rusijos ir Japonijos, kilęs dėl Japonijos nepasitenkinimo Simonoseko taikos sutartimi bei agresyvios Rusijos politikos Tolimuosiuose Rytuose. |
Rusinimas | |
Rusiškų pradų atkūrimo programa | 1864 m. po sukilimo numalšinimo M. Muravjovo ir I. Kornilovo parengta bei imperatoriaus patvirtinta Lietuvos (tuometinio Šiaurės Vakarų krašto) gyventojų rusinimo programa. |
Ruškaičiai | XIII a. Upytės žemės kunigaikščių giminė. Pirmą kartą minimi 1219 m. Haličo-Voluinės sutartyje. Žinomi Kintibutas, Vambutas, Butautas, Vyžeikis, Višlius, Kintenis, Mindaugo vasalai Aišunas ir Sirvydas. Sirvydas 1255 m. vadovavo Mindaugo kariuomenės žygiui iki Kijevo. |
Ruso Žanas Žakas | (Jean-Jacques Rousseau; 1712-1778), prancūzų rašytojas, filosofas, kompozitorius. Švietėjas. |
Rustemas Jonas | (1762-1835), dailininkas tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių XIX a. lietuvių dailininkų. Vilniaus universiteto dėstytojas. Nutapė Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų portretų, sukūrė dekoracijų teatrui, medalių. |
Rusų galas | Vilniaus dalis, Kęstučio ir Jogailos kovų laikais apgyvendinta išeivių iš Rusios. |
Rutulinių amforų kultūra | vėlyvojo neolito kultūra, paplitusi IV tūkstm. pr. Kr. Vidurio Europos lygumos šiaurinėje dalyje tarp Vidurio Vokietijos ir Rytų Rumunijos. Pavadinta pagal tipišką rutulio formos apvaliadugnę ar plokščiadugnę amforą su dviem ar keturiomis ąselėmis. |
Ruzveltas Franklinas Delanas | |
Ruzveltas Teodoras | (Theodore Roosevelt; 1858-1919), JAV politikas. Teisininkas. 1901-1909 m. prezidentas. |
Rytprūsiai | (Rytų Prūsija), buvusi Prūsijos kunigaikštystės dalis tarp Vyslos ir Nemuno žemupių, susidariusi iš Kryžiuočių ordino XIII a. nukariautų baltų žemių. 1871-1945 m. kartu su Prūsija priklausė Vokietijos imperijai. Po Antrojo pasaulinio karo Potsdamo konferencijos nutarimu šiaurinė Rytprūsių dalis buvo perduota Sovietų Sąjungai (čia įkurta Rusijos SFSR Kaliningrado sritis), o pietinė dalis – Lenkijai. |
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra | V-IX a. baltų kultūra. Gyvavo II-XII a. |
SA | (vok. Sturmabteilung; Šturmo būriai), Vokietijos nacistų partijos sukarinta organizacija. Įkurta 1921 m. Paskirtis – jėga ginti partijos reikalus. 1933 m. SA priklausė apie 400 tūkst. žmonių. |
Šachas | (pers. šah – valdovas, karalius), monarcho titulas nuo Sasanidų dinastijos (224-651) laikų Persijoje ir kai kuriose kitose musulmonų šalyse – Afganistane, musulmonų valdomose Centr. ir P. Azijos valstybėse, tarp jų ir Indijos kunigaikštystėse. |
Šachinšachas | (pers. šah-in-šah – karalių karalius), Persijos (Irano) monarchų titulas. Pirmasis III a. taip tituluotis pradėjo Sasanidas Šapūras I. |
Sadatas Muhamadas Anvaras | |
Saga | senovės islandų pasakojamosios literatūros žanras. Sagomis islandai vadino žodinius ir rašytinius pasakojimus apie praeitį. |
Sąjūdis | |
Sąjungininkai | (lot. socii), romėnų vadintos italikų gentys, kurios pajungtos nors ir liko autonomiškos, bet privalėjo teikti Romai pagalbinę kariuomenę (dažniausiai raitelius). Kai šioms gentims nepavyko įgyvendinti teisėto reikalavimo gauti pilną Romos pilietybę, 90-88 m. pr. Kr. kilo vad. sąjungininkų karas; po jo italikams buvo suteikta Romos pilietybė. |
Saksonija | (vok. Sachsen), istorinė Vokietijos sritis, apimanti Drezdeno, Leipcigo apylinkes. Svarbiausias miestas – Drezdenas. |
Saladinas | (Salachas ad Dinas; 1138-1193), Egipto sultonas, Ajubidų dinastijos pradininkas. Išplėtęs savo valdas, sustiprinęs kariuomenę, Saladinas 1187 m. sumušė kryžiuočius prie Hitino Palestinoje, o tų pačių metų spalio 2 d. užėmė Jeruzalę. Sugebėjo išvyti kryžiuočius iš didesnės dalies Sirijos ir Palestinos. |
Salaspilio mūšis | (Kirchholmo mūšis), LDK ir Švedijos kariuomenių mūšis 1605 m. rugsėjo 27 d. Įvyko ties Salaspiliu (Kirchholmu, 13 km į pietus nuo Rygos) per 1600-1629 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Švedija. |
Saleziečiai | katalikų vienuolių kongregacija. Vadinasi savo globėjo Šv. Pranciškaus Saleziečio vardu. Rūpinasi ligoniais, jaunimo auklėjimu. |
Saliamonas | (965-928 pr. Kr.), pagal Sen. Testamentą, trečiasis Izraelio karalius, Dovydo ir Batšebos sūnus. Jo valdymo laikais Izraelio ir Judėjos karalystė labiausiai klestėjo. Garsėjo išmintimi ir sąjungomis su Egiptu ir Finikija. |
Šalkauskis Stasys |