Žodynas

Pietryčių Lietuvos dalis, 1919-1920 m. ir 1920-1939 m. okupuota Lenkijos.

VI-XVIII a. gynybinių ir visuomeninių pastatų kompleksas, įsikūręs kairiajame Neries krante, abipus Vilnios upės žiočių. Vilniaus pilių kompleksą sudarė Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji pilys. Aukštutinė (Gedimino) pilis yra Pilies kalne.

XVIII a. pabaigos klasicistinės architektūros pastatas.

LDK ir Livonijos ordino sutartys Livonijos karo (1558-1583) metu. 1559 m. Ordino magistras Gotardas Ketleris su Livonijos ordinu pasidavė LDK. Tais pačiais metais sutartimi tarp Žygimanto Augusto ir Rygos arkivyskupo Vilhelmo Rygos arkivyskupija taip pat pasidavė LDK globai. 1561 m. sutartimi Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie LDK ir tapo LDK vasale.

seniausia veikianti ir svarbiausia Lietuvos aukštoji mokykla. Įkurtas 1579.

įkurta 1753 m. Tomo Žebrausko pastangomis centriniuose universiteto rūmuose.

įsteigta 1388 m. ir priskirta Gniezno bažnytinei provincijai. Apėmė 8 LDK vaivadijas: Vilniaus, Trakų, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko ir dalį Brastos. 1744 m. ji turėjo 388 parapines bažnyčias.

buvo Pilies kalno vakarinėje ir šiaurinėje pašlaitėje tarp Vilnios atšakų. Ji išaugo iš Aukštutinės pilies papilio. Išliko Vilniaus katedra ir varpinė.

1401 m. LDK ir Lenkijos sutartis. Ją Vilniuje patvirtino Vytautas ir LDK didikai, o Radome Lenkijos Ponų taryba. Lenkija patvirtino LDK savarankiškumą, Vytautą pripažino Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Po Vytauto mirties LDK turėjo būti valdoma Jogailos arba jo įpėdinio Lenkijos karaliaus. Lenkijos ponai po Jogailos mirties negalėjo rinkti karaliaus be Vytauto ir LDK didikų bei bajorų pritarimo. Jogaila formaliai ir toliau liko vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu.

(1856-1924), JAV politikas, prezidentas (1913-1921). Demokratas. Jo iniciatyva 1917 m. JAV paskelbė karą Vokietijai. 1918 m. pateikė taikos programą (vad. Vilsono 14 punktų). Dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje, buvo Tautų Sąjungos įkūrimo iniciatorius, pasirašė 1919 m. Versalio taikos sutartį.

1918 m. JAV Kongrese pasakyta prezidento V. Vilsono kalba, kurioje buvo išvardyta 14 punktų, pagal kuriuos, jo nuomone, palaikytina taika pasaulyje.

lietuvių inteligentų grupuotė, susitelkusi apie laikraštį „Viltis“ (1907-1915). Iki 1913 m. – tautininkai ir krikščionys demokratai. 1914 m. tautininkai iš šios veiklos pasitraukė. Priklausė A. Smetona, J. Tumas-Vaižgantas, A. Dambrauskas, P. Dovydaitis.

vyriausiasis valsčiaus pareigūnas tarpukario Lietuvos Respublikoje. Pavaldus apskrities viršininkui.

1. III tūkstm. pr. Kr. vid. į rytų Pabaltijį atsikėlusių naujų gyventojų – indoeuropiečių kultūra, pavadinta pagal įspaustos virvelės bei eglutės ornamentu puoštą laivelio pavidalo kovos kirvių keramiką;
2. Indoeuropietiška kultūra, paplitusi nuo Reino vakaruose iki Volgos rytuose, nuo Skandinavijos šiaurėje iki Alpių ir Dniepro vidurupio pietuose nuo maždaug 3000-2900 m. pr. Kr. iki 2000 m. pr. Kr.

prohitlerinis režimas Prancūzijoje, gyvavęs 1940-1944 m. Buvo sudaryta po Prancūzijos kapituliacijos prieš Vokietiją. Vadovavo maršalas F. Petenas, dirbo Viši mieste ir valdė apie pusę Prancūzijos teritorijos. Bendradarbiavo su nacistine Vokietija ir Italija, slopino pasipriešinimo judėjimą. Pasibaigus karui vyriausybės vadovai buvo nuteisti.

(1875-1906), visuomenės, kultūros veikėjas, publicistas. Dalyvavo steigiant Lietuvos demokratų partiją ir kuriant jos programą.

(1640-1673), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1669-1673).

visos prekės, visuomenės pagamintos per metus.

didelė žmonių bendrija bei ją sudarančių socialinių grupių visuma.

teorija, teigianti, kad valstybė ir teisė atsirado žmonių susitarimo būdu. Tapo vyraujančia socialinės filosofijos doktrina naujaisiais laikais. Pradininkas – H. Grocijus (1583-1645). Astovavo filosofai B. Spinoza, Dž. Lokas, Ž. Ž. Ruso.

visų Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, rinkimų teisė. Rinkimuose negali dalyvauti tik tie piliečiai, kurie teismo yra pripažinti neveiksniais. Tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

JTO dokumentas, paskelbtas 1948 m. ir reikšme prilygstantis jos įstatams. Nors yra rekomendacinio pobūdžio, deklaracija remiantis vertinamas valstybių elgesys. Joje pažymima, kad visi žmonės gimsta laisvi, vienodai verti ir turėdami lygias teise. Visos teisės ir laisvės turi būti taikomos nepaisant jokių skirtumų – rasės, odos spalvos, lyties, turto.

prūsų gentinės diduomenės atstovai IX-XIII a.

(1890-1965), tarpukario ir sovietinės Lietuvos karo, politikos veikėjas. 1940 m. Lietuvos kariuomenės vadas, Krašto apsaugos ministras sovietinėje Liaudies vyriausybėje. 1946-1954 m. dėstė Kauno universitete, Kauno politechnikos institute. 1941-1954 m. SSSR Aukščiausiosios Tarybos, 1955-1963 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

(Württemberg), istorinė sritis Vokietijoje. Napoleonas I 1805 m. paskelbė Viurtembergo karalystę. 1806 m. įstojo į Reino sąjungą ir išplėtė savo teritoriją. 1870 m. tapo Vokietijos imperijos dalimi.

(arab. vazir – ramstis; padėjėjas), musulmonų šalių aukščiausių pareigūnų titulas.

(apie 1260-1333), Piastų dinastijos Lenkijos karalius (nuo 1320). 1325 m. sudarė sąjungą su LDK prieš Kryžiuočių ordiną (sąjungą sustiprino sūnaus Kazimiero vedybomis su Gedimino dukterimi Aldona).

(1456-1516), Čekijos (nuo 1471) ir Vengrijos (nuo 1490) karalius. LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sūnus. Stiprindamas silpnėjančią karaliaus valdžią 1515 m. sudarė sutartį su Habsburgais. Patvirtino, kad, išmirus jo vyriškosios giminės palikuonims, Vengrijos ir Čekijos sostas atiteks Habsburgams.

(1424-1444), Jogailos ir jo ketvirtosios žmonos Kijevo kunigaikštytės Sofijos vyriausiasis sūnus. 1440 m. užėmė Vengrijos sostą. Įsitraukė į karus su turkais: surengė keletą žygių į Balkanus, 1443 m. iš turkų išvadavo Šiaurės Serbiją, laimėjo mūšius prie Kruševaco ir Sofijos. 1444 m. mūšyje su turkais ties Varna jo kariuomenė buvo sumušta. Žuvo ir pats Vladislovas, kurį po mirties ėmė vadinti Vladislovu Varniečiu.

(1900-1946), sovietų generolas, II pasaulinio karo metu patekęs į nelaisvę talkino vokiečiams, buvo Rusijos išlaisvinimo armijos vadu.