Žodynas

(vok. Feldmarschall), aukščiausias karinis laipsnis kai kurių valstybių kariuomenėse.

viduramžių visuomeninė santvarka, vasaliniai leniniai santykiai, visuma institucijų, reguliuojančių vasalo priklausomybės bei senjoro globos ir pagalbos mechanizmus. Už ištikimybės priesaiką vasalas gaudavo iš senjoro paveldimam naudojimui leną.

turtas, dažniausiai paveldima žemė; valda, kurią gaudavo vasalas iš senjoro už kariną tarnybą.

(Pheidias; 490-420 pr. Kr.), žymiausias sen. graikų skulptorius, Dzeuso statulos Olimpijos Dzeuso šventykloje autorius.

nelegali Vilniaus universiteto studentų draugija. Veikė 1820-1823 m. Įsteigė filomatas Tomas Zanas. Draugijos nariai privalėjo lavintis ir šviestis. 1823 m., susekus organizaciją, jos nariai suimti, pašalinti iš universiteto, kai kurie ištremti į Rusiją.

(gr. phylai), sen. graikų bendruomeniniai junginiai, susiję giminystės ir religiniais ryšiais. Iki demokratijos atsiradimo VI a. pr. Kr. filės vaidino svarbų vaidmenį polių gyvenime. Nuo V a. pr. Kr. jų reikšmė smuko.

(pranc. flliation – (giminystės) ryšys), pilietybės įgijimas pagal kilmę – vaikai įgyja tėvų pilietybę.

bažnyčia, neturinti savo parapijos, priklausanti kitai parapinei bažnyčiai.

nelegali jaunimo, daugiausia Vilniaus universiteto studentų, draugija. Veikė 1817-1823 m. Įsteigė Vilniaus universiteto studentai Adomas Mickevičius, Juzefas Ježovskis, Tomas Zanas ir kt. Draugija ragino morališkai tobulėti, šviestis, mokytis, kėlė politinius tikslus – atkurti Abiejų Tautų Respubliką, panaikinti baudžiavą. 1823 m. pradėta suiminėti draugijos narius, dalis jų ištremti.

bendras etninis pavadinimas, vienijantis giminingas pagal kilmę ir finougrų kalbomis kalbančias tautas, kurios gyvena Rytų, Šiaurės bei Centrinėje Europoje ir Vakarų Sibire.

(1661-1682), Rusijos caras (1676-1682).

(1589-1605), Boriso Godunovo sūnus, Rusijos caras (1605).

(1557-1598), paskutinis Riurikaičių giminės Rusijos caras (1584-1598).

1. įmonių, namų ūkių apmokestinimo sistema bei vyriausybės išlaidų politika;
2. visuma priemonių, kuriomis valstybė keičia visuminę paklausą, mažindama ciklinius gamybos apimties svyravimus ir siekdama visiško užimtumo.

(vok. Führer – vadas), A. Hitlerio titulas jam valdant Vokietiją (1933-1945).

(pranc. physiocrate iš gr. physis – gamta + kratos – valdžia), ekonominės minties kryptis, teigianti, kad pagrindinis ekonominį augimą nulemiantis veiksnys yra žemės ūkis, o pramonė – tik perdirbanti žemės ūkio produktus.

(lot. Flavii), Romos imperatorių dinastija 69-96 m. po Kr. (Vespasianas (69-79), Titas (79-81) ir Domicianas (81-96)).

(dan. Folketing), Danijos vienerių rūmų parlamentas.

paskutinis savarankiško Kalavijuočių ordino magistras. Žuvo 1236 m. Saulės mūšyje. Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino atšaka.

(Malvinų karas), 1982 m. balandžio 2 d.-birželio 14 d. Argentinos ir D. Britanijos karas Folklendo salose. Argentina nuo XIX a. pr. reiškė pretenzijas į Folklendo salas, kurias D. Britanija okupavo ir administravo nuo 1833 m. Argentinos kariuomenei įsiveržus į salą, britai pasiuntė 30 karo laivų, remiamų aviacijos, ir atkariavo salas. JAV stojo D. Britanijos pusėn. Per 10 savaičių trukusį konfliktą Argentina neteko apie 700, D. Britanija apie 250 žmonių.

(angl. folklore iš folk – liaudis + lore – išmintis, žinios), žodinė liaudies kūryba, tautosaka. Jai priskiriamos pasakos, sakmės, dainos, patarlės, priežodžiai, mįslės ir pan.

(von Urach; 1860-1930), Viurtenbergo (Vokietijos valstybėlė) hercogas, 1918 m. vasarą kviestas tapti Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Tačiau Vokietijai pralaimėjus karą Lietuvos Taryba atsisakė kvietimo. Ši karaliaus istorija vertinama kaip politinis manevras, siekiant savarankiškos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės.

(Gerald Rudolph Ford; g. 1913), JAV politikas, viceprezidentas (1973-1974), prezidentas (1974-1977). Respublikonas.

(1754-1794), vokiečių keliautojas, gamtininkas, rašytojas. 1784-1787 m. Vilniaus universitete dėstė mineralogiją, botaniką, zoologiją, paleontologiją. Kelionių knygoje „Aplink pasaulį“ ir kitose pateikė moksliškai vertingų ir vaizdingų gamtos, įvairiausių tautų ekonominio ir kultūrinio gyvenimo, buities aprašymų.

(vok. Fort, pranc. fort iš lot. fortis – stiprus), nedidelis savarankiškas uždaras gynybinis statinys, dažniausiai tvirtovės ar įtvirtinimų sistemos dalis, statomas įtvirtinimo priešakyje; sudaro kelis žiedus ar įtvirtintus ruožus, vadinamąsias linijas. Skirtas ilgalaikei pagrindinei žiedinei gynybai.

(lot. forum – aikštė, prekyvietė):
1. sen. Romoje – svarbiausioji miesto aikštė – politinio, prekybinio ir visuomeninio gyvenimo centras; cirko arena; turgavietė; teismo posėdžių vieta;
2. plačiai atstovaujamas susirinkimas.

1. organizuota politinės partijos (partijų) narių grupė, veikianti parlamente ir vykdanti savo partijos programą;
2. grupuotė politinėje partijoje, nepritarianti partijos bendrajai politinei linijai.

vakarinių germanų genčių grupė. III-IV a. iš vidurinio ir žemutinio Reino pradėjo migruoti į pietvakarius – Galiją. 496 m. pasikrikštijęs frankų karalius Chlodvigas sukūrė galingą Frankų valstybę, kuri 800 m. tapo imperija, viduramžių Vakarų civilizacijos šerdimi.

(isp. Francisco Paulino Hermenegildo Teódulo Franco Bahamonde, 1892-1975), Ispanijos valstybės vadovas, diktatorius (1939-1975).

(Benjamin Franklin; 1706-1790), JAV mokslininkas, publicistas, politikas. Prasidėjus konfliktui tarp Š. Amerikos kolonijų ir metropolijos, 1775 m. išrinktas į II kontinentinį kongresą, bendradarbiavo rengiant JAV nepriklausomybės deklaraciją (1776).