Žodynas

rūmų damos titulas carinėje Rusijoje. Būdavo suteikiamas žymių dvarininkų šeimų atstovėms. Freilinos sudarė imperatorės ir didžiųjų kunigaikštienių svitą.

(Adam Freitag; 1608-1650 m.), matematikos profesorius, žymus karo inžinierius, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras.

(it. fresco – šviežias), sienų tapybos technika. Dažai tepami ant tinku padengto sienos paviršiaus. Tapoma ant drėgno tinko (ai fresco), ant sauso tinko (ai secco) arba derinamos abi technikos.

(pranc. fronde – svaidyklė, laidyklė), visuomeninis judėjimas Prancūzijoje prieš absoliutizmą 1648-1653 m.

(pranc. front, iš lot. frons, kilm. frontis – kakta):
1. rikiuotės priešakinė pusė; kovai išdėstyta kariuomenės pusė, atsukta į priešą;
2. rajonas, kuriame išdėstyta kariuomenė (pvz., Antrojo pasaulinio karo metais – Rytų frontas).

(1750-1827), pirmasis Saksonijos karalius (1806-1827), Varšuvos hercogas (1807-1815).

(Friedrich I; 1657-1713), Hohencolernų giminės Brandenburgo kurfiurstas (1688), pirmasis Prūsijos karalius (1701), Brandenburgo kurfiursto Frydricho Vilhelmo sūnus. Absoliutizmo šalininkas, vieningos Prūsijos valstybės kūrimo pradininkas. 

(Friedrich I Barbarossa; apie 1123-1190), Hohenštaufenų dinastijos Švabijos kunigaikštis Frydrichas III (1147-1152), Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I (1152-1190), dėl rudos barzdos pramintas Raudonbarzdžiu (it. Barbarossa).

(Friedrich II; 1194-1250), Štaufenų dinastijos Sicilijos (nuo 1198), Vokietijos (nuo 1212) karalius, Šv. Romos imperijos imperatorius (nuo 1220).

(Friedrich II; 1712-1786), Hohencolernų dinastijos Prūsijos karalius (nuo 1740), vienas svarbiausių pirmojo ATR padalijimo dalyvių.

(Friedrich Wilhelm I; 1688-1740), Hohencolernų dinastijos Prūsijos karalius (1713-1740) ir Brandenburgo markgrafas.

(Friedrich Wilhelm III; 1770-1840), Prūsijos karalius (1797-1840).

(1795-1861), Prūsijos karalius (1840-1861).

indoeuropiečių gentys, XV-XIII a. pr. Kr. atsikėlusios į Mažąją Aziją iš Makedonijos ar Trakijos. XIII a. pr. Kr. frygai dalyvavo Trojos kare prieš graikus ir įsitvirtino Troadoje.

sen. lietuvių mitologijoje ugnies ir namų židinio deivė.

(1934-1968), pirmasis SSRS ir pasaulio kosmonautas. 1961 m. balandžio 12 d. erdvėlaiviu „Vostok“ per 1 valandą 48 minutes apskriejo Žemę. Žuvo aviakatastrofoje.

(1890-1988), lietuvių dailėtyrininkas, muziejininkas, dailininkas grafikas. Dalyvavo steigiant Lietuvių meno kūrėjų draugiją. 1924-1949 m. M. K. Čiurlionio galerijos, Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius.

(1893-1969), lietuvių dailininkas tapytojas ir grafikas, scenografas.

(galikonizmas; lot. gallicanus – gališkas), XIII-XVIII a. religinis politinis judėjimas Prancūzijoje, siekęs nacionalinės bažnyčios dalinės nepriklausomybės nuo popiežiaus.

(1564-1642), italų fizikas ir astronomas, klasikinės fizikos pradininkas, eksperimentinio metodo moksle kūrėjas. Suformulavo reliatyvumo principą mechanikoje, ištyrė laisvąjį kūnų kritimą ir judėjimą balistine trajektorija, nustatė inercijos dėsnį bei švytuoklės svyravimų dėsningumus, išrado teleskopą, termoskopą, proporcionalą skaičiavimams, pateikė medžiagų atsparumo teorijos pradmenis.

baltų gentys. Skiriamos dvi jų šakos – vakarų ir rytų. Vakarų galindai – prūsų gentis, gyvenusi tarp Geldapės (dab. Lenkija) ir Narevo (dab. Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose) upių. Ją mini II a. antikos geografas K. Ptolemėjas. XIII a. antroje pusėje dėl kryžiuočių agresijos Galinda jau buvo nebegyvenama. Rytų galindai gyveno Protvos upės (Maskvos ir Kalugos sr., Rusija) baseine. Juos mini Ipatijaus metraštis (XI ir XII a.). Gagarino (Smolensko sr., Rusija) ir Možaisko (Maskvos sr., Rusija) apylinkėse iki šiol išliko nemažai baltiškų vietovardžių – tai galindų paveldas.

valstybių sambūvis, kai vienos valstybės ar valstybių grupės galia ir įtaka atsveriama ar varžoma kitos valstybės ar valstybių grupės galios ir įtakos.

(1882-1967), inžinierius, tarpukario Lietuvos politikas, Ministras pirmininkas (1919-1920 ir 1922-1924). Prisidėjo prie lito įvedimo, Klaipėdos sukilimo (1923) organizavimo.

(1939-1993), gruzinų rašytojas ir disidentas, politikas, pirmasis demokratiškai išrinktas Gruzijos respublikos prezidentas (1991-1992). Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

(Indira Gandhi; 1917-1984), Indijos politikė, ministrė pirmininkė (1966-1984). Nužudė sikhų ekstremistai.

(Mohand Karamchand Gandhi; 1869-1948), teisininkas, Indijos Nacionalinio Kongreso (INK) vadovas, Indijos tautinis ir dvasinis lyderis, pavadintas Mahatma (skr. Didžioji siela).

(Rajiv Gandhi; 1944-1991), Indijos oro linijų pilotas, politikas, ministras pirmininkas (1984-1989), I. Gandi sūnus, Dž. Neru anūkas. Tamilų teroristų nužudytas per rinkimų kampaniją.

žydų religinio autoriteto garbės titulas; Talmudo akademijų vadovų titulas. Ilgainiui juo pradėti vadinti pasižymėję Talmudo žinovai.

(pranc. garde-marine – jūrų gvardija), karinio jūrų laivyno puskarininkių rangas.

žr. aptvarinė pilis.