Žodynas

(1872-1942), visuomenės veikėjas, teisininkas. Dalyvavo kuriant Lietuvos demokratų partiją, Lietuvos valstiečių sąjungą, Lietuvių mokslo draugiją, laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. 1917-1920 m. Lietuvos Tarybos narys.

(1851-1926), visuomenės veikėjas, inžinierius. Leido rankraštinį laikraštį „Kalvis melagis“ (1875-1876). Platino nelegalią lietuvišką spaudą. 1904 m. įsteigė Vilniuje spaustuvę ir lietuvišką knygyną. 1904-1907m. leido ir redagavo dienraštį „Vilniaus žinios“. 1922-1923 m. susisiekimo ministras. Parašė apsakymų, mokslo populiarinimo knygelių, vadovėlių, vertė užsienio rašytojų kūrinius.

Austrijos princas. 1377 m. Vienoje buvo sužieduotas su vos septynerių sulaukusia Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I jauniausiąja dukterimi Jadvyga.

(Wilhelm I; 1797-1888), Hohencolernų dinastijos Prūsijos karalius (nuo 1861) ir Vokietijos imperatorius (nuo 1871). Jam vadovaujant buvo suvienytos Vokietijos žemės.

(Wihelm II; 1859-1941), Hohencolernų dinastijos Vokietijos imperatorius (1888-1918).

(Willem van Oranje; 1650-1702), Anglijos karalius, Orano princo Vilhelmo II sūnus.

vienas iš penkių vyresniųjų lietuvių kunigaikščių, minimų 1219 m. Lietuvos sutartyje su Haliču-Volyne. Vadinamas Daujoto broliu ir, vadinasi, galėjo būti antraeilis vyresnysis kunigaikštis. Veikiausiai buvo vienas iš artimų Mindaugo giminaičių, pašalintų vienijant Lietuvą.

(Vilniaus laikinoji archeologijos komisija), 1855-1865 m. veikusi mokslo draugija. Steigėjas – E. Tiškevičius. Komisijai priklausė Senienų muziejus, mokslinė biblioteka. Kasinėjo archeologijos paminklus, leido draugijos veiklai skirtus leidinius, išleido Senienų muziejaus katalogą. 1865 m. likviduota M. Muravjovo įsakymu.

(Elijahu Ben Salomon Zalmanas; 1720-1797), vienas žymiausių Rytų Europoje rabinų (žydų mokslininkų ir dvasininkų) ir talmudistų (Talmudas – viena svarbiausių žydų religijos knygų), Talmudo ir rabinų raštų aiškintojas, laikomas paskutiniuoju žymiu klasikinio rabinizmo teologu.

svarbiausia Vilniaus vyskupijos bažnyčia. Pirmoji katedra buvo pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo (iš romaninio į gotiką) stiliaus. Manoma, kad po Mindaugo mirties (1263) galėjo būti paversta pagonių dievo Perkūno šventykla.

1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykęs lietuvių atstovų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas Lietuvos valstybės atkūrimas. Dalyvavo 222 įvairių politinių srovių atstovai. Konferencija priėmė bendro pobūdžio rezoliuciją, kurioje skelbė, kad reikia atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę etnografinėmis sienomis; nustatyti Lietuvos santykiams su kitomis valstybėmis turi būti išrinktas Steigiamasis seimas. Vilniaus konferencijoje buvo išrinkta Lietuvos Taryba.

Pietryčių Lietuvos dalis, 1919-1920 m. ir 1920-1939 m. okupuota Lenkijos.

VI-XVIII a. gynybinių ir visuomeninių pastatų kompleksas, įsikūręs kairiajame Neries krante, abipus Vilnios upės žiočių. Vilniaus pilių kompleksą sudarė Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji pilys. Aukštutinė (Gedimino) pilis yra Pilies kalne.

XVIII a. pabaigos klasicistinės architektūros pastatas.

LDK ir Livonijos ordino sutartys Livonijos karo (1558-1583) metu. 1559 m. Ordino magistras Gotardas Ketleris su Livonijos ordinu pasidavė LDK. Tais pačiais metais sutartimi tarp Žygimanto Augusto ir Rygos arkivyskupo Vilhelmo Rygos arkivyskupija taip pat pasidavė LDK globai. 1561 m. sutartimi Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie LDK ir tapo LDK vasale.

seniausia veikianti ir svarbiausia Lietuvos aukštoji mokykla. Įkurtas 1579.

įkurta 1753 m. Tomo Žebrausko pastangomis centriniuose universiteto rūmuose.

įsteigta 1388 m. ir priskirta Gniezno bažnytinei provincijai. Apėmė 8 LDK vaivadijas: Vilniaus, Trakų, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko ir dalį Brastos. 1744 m. ji turėjo 388 parapines bažnyčias.

buvo Pilies kalno vakarinėje ir šiaurinėje pašlaitėje tarp Vilnios atšakų. Ji išaugo iš Aukštutinės pilies papilio. Išliko Vilniaus katedra ir varpinė.

1401 m. LDK ir Lenkijos sutartis. Ją Vilniuje patvirtino Vytautas ir LDK didikai, o Radome Lenkijos Ponų taryba. Lenkija patvirtino LDK savarankiškumą, Vytautą pripažino Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Po Vytauto mirties LDK turėjo būti valdoma Jogailos arba jo įpėdinio Lenkijos karaliaus. Lenkijos ponai po Jogailos mirties negalėjo rinkti karaliaus be Vytauto ir LDK didikų bei bajorų pritarimo. Jogaila formaliai ir toliau liko vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu.

(1856-1924), JAV politikas, prezidentas (1913-1921). Demokratas. Jo iniciatyva 1917 m. JAV paskelbė karą Vokietijai. 1918 m. pateikė taikos programą (vad. Vilsono 14 punktų). Dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje, buvo Tautų Sąjungos įkūrimo iniciatorius, pasirašė 1919 m. Versalio taikos sutartį.

1918 m. JAV Kongrese pasakyta prezidento V. Vilsono kalba, kurioje buvo išvardyta 14 punktų, pagal kuriuos, jo nuomone, palaikytina taika pasaulyje.

lietuvių inteligentų grupuotė, susitelkusi apie laikraštį „Viltis“ (1907-1915). Iki 1913 m. – tautininkai ir krikščionys demokratai. 1914 m. tautininkai iš šios veiklos pasitraukė. Priklausė A. Smetona, J. Tumas-Vaižgantas, A. Dambrauskas, P. Dovydaitis.

(VLIK), lietuvių organizacija, įsteigta 1943 m. kaip pasipriešinimo okupacijai centras bei aukščiausia instancija, skirta ginti lietuvių tautos teises, kalbėti tautos vardu Lietuvoje ir užsienyje, rūpintis Lietuvos valstybingumo atkūrimu. Pirmininku išrinktas Steponas Kairys.

organizacija, veikusi Klaipėdos krašte 1922-1924 m. Komitetas sudarytas iš lietuvininkų organizacijos Prūsų lietuvių tautos taryba narių Martyno Jankaus ir kt. 1922 m.  Klaipėdoje. 1923 m. persikėlė į Šilutę. Nominalus komiteto dalyvavimas Klaipėdos sukilime turėjo sudaryti įspūdį, kad jo iniciatoriai yra žymiausi Klaipėdos krašto lietuvininkų politiniai veikėjai. Komitetas oficialiai vadovavo sukilimui, rengė ir skleidė patriotinius atsišaukimus, nors realios įtakos krašto užėmimo operacijai neturėjo.

(angl. government), valstybės valdžios institucija, turinti vykdomąją valdžią. Parlamentinio valdymo sistemoje vyriausybė yra atsakinga parlamentui ir pati susideda iš parlamentinę daugumą sudarančios narių deputatų, frakcijos ar koalicijos. Prezidentinio valdymo sistemoje vyriausybė yra atsakinga prezidentui, o įjos sudėtį negali įeiti parlamento deputatai. Vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas arba pats prezidentas. Įvairiuose kraštuose vyriausybė gali būti vadinama skirtingai: ministrų kabinetas, ministrų taryba, administracija.

parlamentinio valdymo sistemos būklė, kuri trunka nuo to laiko, kai parlamentas pareiškia vyriausybei nepasitikėjimo votumą, iki tol, kol sudaroma nauja vyriausybė, turinti parlamento pasitikėjimą. Vyriausybės krizės metu senoji vyriausybė tvarko tik einamuosius reikalus, bet nevykdo ir nepriima sprendimų svarbiausiais politiniais valstybės gyvenimo klausimais.

(Lietuvos konvokacijos), 1577-1792 m. LDK senatorių, apskričių (pavietų) atstovų ir urėdų susirinkimai (sesijos). Sprendė dažniausiai mokesčių ir kitus valstybės vidaus klausimus.

vyriausiasis valsčiaus pareigūnas tarpukario Lietuvos Respublikoje. Pavaldus apskrities viršininkui.

1. III tūkstm. pr. Kr. vid. į rytų Pabaltijį atsikėlusių naujų gyventojų – indoeuropiečių kultūra, pavadinta pagal įspaustos virvelės bei eglutės ornamentu puoštą laivelio pavidalo kovos kirvių keramiką;
2. Indoeuropietiška kultūra, paplitusi nuo Reino vakaruose iki Volgos rytuose, nuo Skandinavijos šiaurėje iki Alpių ir Dniepro vidurupio pietuose nuo maždaug 3000-2900 m. pr. Kr. iki 2000 m. pr. Kr.

visos prekės, visuomenės pagamintos per metus.

didelė žmonių bendrija bei ją sudarančių socialinių grupių visuma.

teorija, teigianti, kad valstybė ir teisė atsirado žmonių susitarimo būdu. Tapo vyraujančia socialinės filosofijos doktrina naujaisiais laikais. Pradininkas – H. Grocijus (1583-1645). Astovavo filosofai B. Spinoza, Dž. Lokas, Ž. Ž. Ruso.

visų Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, rinkimų teisė. Rinkimuose negali dalyvauti tik tie piliečiai, kurie teismo yra pripažinti neveiksniais. Tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

JTO dokumentas, paskelbtas 1948 m. ir reikšme prilygstantis jos įstatams. Nors yra rekomendacinio pobūdžio, deklaracija remiantis vertinamas valstybių elgesys. Joje pažymima, kad visi žmonės gimsta laisvi, vienodai verti ir turėdami lygias teise. Visos teisės ir laisvės turi būti taikomos nepaisant jokių skirtumų – rasės, odos spalvos, lyties, turto.

prohitlerinis režimas Prancūzijoje, gyvavęs 1940-1944 m. Buvo sudaryta po Prancūzijos kapituliacijos prieš Vokietiją. Vadovavo maršalas F. Petenas, dirbo Viši mieste ir valdė apie pusę Prancūzijos teritorijos. Bendradarbiavo su nacistine Vokietija ir Italija, slopino pasipriešinimo judėjimą. Pasibaigus karui vyriausybės vadovai buvo nuteisti.

(1875-1906), visuomenės, kultūros veikėjas, publicistas. Dalyvavo steigiant Lietuvos demokratų partiją ir kuriant jos programą.

(1640-1673), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1669-1673).

(apie 1350-1430), Lietuvos didysis kunigaikštis (1392-1430), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus.

Lietuvos didysis kunigaikštis (apie 1295-1316). Pukuvero-Butvydo sūnus. Titulavosi Lietuvos ir Žiemgalos karaliumi. Pagarsėjo kaip karo vadas ir diplomatas.