Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Žodis | Paaiškinimas |
---|---|
Vileišis Jonas | |
Vileišis Petras | (1851-1926), visuomenės veikėjas, inžinierius. Leido rankraštinį laikraštį „Kalvis melagis“ (1875-1876). Platino nelegalią lietuvišką spaudą. 1904 m. įsteigė Vilniuje spaustuvę ir lietuvišką knygyną. 1904-1907m. leido ir redagavo dienraštį „Vilniaus žinios“. 1922-1923 m. susisiekimo ministras. Parašė apsakymų, mokslo populiarinimo knygelių, vadovėlių, vertė užsienio rašytojų kūrinius. |
Vilhelmas Habsburgietis | Austrijos princas. 1377 m. Vienoje buvo sužieduotas su vos septynerių sulaukusia Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I jauniausiąja dukterimi Jadvyga. |
Vilhelmas I | |
Vilhelmas II | |
Vilhelmas III Oranietis | |
Viligaila | vienas iš penkių vyresniųjų lietuvių kunigaikščių, minimų 1219 m. Lietuvos sutartyje su Haliču-Volyne. Vadinamas Daujoto broliu ir, vadinasi, galėjo būti antraeilis vyresnysis kunigaikštis. Veikiausiai buvo vienas iš artimų Mindaugo giminaičių, pašalintų vienijant Lietuvą. |
Vilniaus archeologijos komisija | (Vilniaus laikinoji archeologijos komisija), 1855-1865 m. veikusi mokslo draugija. Steigėjas – E. Tiškevičius. Komisijai priklausė Senienų muziejus, mokslinė biblioteka. Kasinėjo archeologijos paminklus, leido draugijos veiklai skirtus leidinius, išleido Senienų muziejaus katalogą. 1865 m. likviduota M. Muravjovo įsakymu. |
Vilniaus Gaonas | (Elijahu Ben Salomon Zalmanas; 1720-1797), vienas žymiausių Rytų Europoje rabinų (žydų mokslininkų ir dvasininkų) ir talmudistų (Talmudas – viena svarbiausių žydų religijos knygų), Talmudo ir rabinų raštų aiškintojas, laikomas paskutiniuoju žymiu klasikinio rabinizmo teologu. |
Vilniaus katedra | svarbiausia Vilniaus vyskupijos bažnyčia. Pirmoji katedra buvo pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo (iš romaninio į gotiką) stiliaus. Manoma, kad po Mindaugo mirties (1263) galėjo būti paversta pagonių dievo Perkūno šventykla. |
Vilniaus konferencija | 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykęs lietuvių atstovų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas Lietuvos valstybės atkūrimas. Dalyvavo 222 įvairių politinių srovių atstovai. Konferencija priėmė bendro pobūdžio rezoliuciją, kurioje skelbė, kad reikia atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę etnografinėmis sienomis; nustatyti Lietuvos santykiams su kitomis valstybėmis turi būti išrinktas Steigiamasis seimas. Vilniaus konferencijoje buvo išrinkta Lietuvos Taryba. |
Vilniaus kraštas | Pietryčių Lietuvos dalis, 1919-1920 m. ir 1920-1939 m. okupuota Lenkijos. |
Vilniaus pilys | VI-XVIII a. gynybinių ir visuomeninių pastatų kompleksas, įsikūręs kairiajame Neries krante, abipus Vilnios upės žiočių. Vilniaus pilių kompleksą sudarė Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji pilys. Aukštutinė (Gedimino) pilis yra Pilies kalne. |
Vilniaus rotušė | XVIII a. pabaigos klasicistinės architektūros pastatas. |
Vilniaus sutartys | LDK ir Livonijos ordino sutartys Livonijos karo (1558-1583) metu. 1559 m. Ordino magistras Gotardas Ketleris su Livonijos ordinu pasidavė LDK. Tais pačiais metais sutartimi tarp Žygimanto Augusto ir Rygos arkivyskupo Vilhelmo Rygos arkivyskupija taip pat pasidavė LDK globai. 1561 m. sutartimi Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie LDK ir tapo LDK vasale. |
Vilniaus universitetas | seniausia veikianti ir svarbiausia Lietuvos aukštoji mokykla. Įkurtas 1579. |
Vilniaus universiteto astronomijos observatorija | įkurta 1753 m. Tomo Žebrausko pastangomis centriniuose universiteto rūmuose. |
Vilniaus vyskupija | įsteigta 1388 m. ir priskirta Gniezno bažnytinei provincijai. Apėmė 8 LDK vaivadijas: Vilniaus, Trakų, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko ir dalį Brastos. 1744 m. ji turėjo 388 parapines bažnyčias. |
Vilniaus Žemutinė pilis | |
Vilniaus-Radomo sutartis | 1401 m. LDK ir Lenkijos sutartis. Ją Vilniuje patvirtino Vytautas ir LDK didikai, o Radome Lenkijos Ponų taryba. Lenkija patvirtino LDK savarankiškumą, Vytautą pripažino Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Po Vytauto mirties LDK turėjo būti valdoma Jogailos arba jo įpėdinio Lenkijos karaliaus. Lenkijos ponai po Jogailos mirties negalėjo rinkti karaliaus be Vytauto ir LDK didikų bei bajorų pritarimo. Jogaila formaliai ir toliau liko vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu. |
Vilsonas Tomas Vudras | |
Vilsono keturiolika punktų | 1918 m. JAV Kongrese pasakyta prezidento V. Vilsono kalba, kurioje buvo išvardyta 14 punktų, pagal kuriuos, jo nuomone, palaikytina taika pasaulyje. |
Viltininkai | lietuvių inteligentų grupuotė, susitelkusi apie laikraštį „Viltis“ (1907-1915). Iki 1913 m. – tautininkai ir krikščionys demokratai. 1914 m. tautininkai iš šios veiklos pasitraukė. Priklausė A. Smetona, J. Tumas-Vaižgantas, A. Dambrauskas, P. Dovydaitis. |
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas | |
Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas | organizacija, veikusi Klaipėdos krašte 1922-1924 m. Komitetas sudarytas iš lietuvininkų organizacijos Prūsų lietuvių tautos taryba narių Martyno Jankaus ir kt. 1922 m. Klaipėdoje. 1923 m. persikėlė į Šilutę. Nominalus komiteto dalyvavimas Klaipėdos sukilime turėjo sudaryti įspūdį, kad jo iniciatoriai yra žymiausi Klaipėdos krašto lietuvininkų politiniai veikėjai. Komitetas oficialiai vadovavo sukilimui, rengė ir skleidė patriotinius atsišaukimus, nors realios įtakos krašto užėmimo operacijai neturėjo. |
Vyriausybė | (angl. government), valstybės valdžios institucija, turinti vykdomąją valdžią. Parlamentinio valdymo sistemoje vyriausybė yra atsakinga parlamentui ir pati susideda iš parlamentinę daugumą sudarančios narių deputatų, frakcijos ar koalicijos. Prezidentinio valdymo sistemoje vyriausybė yra atsakinga prezidentui, o įjos sudėtį negali įeiti parlamento deputatai. Vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas arba pats prezidentas. Įvairiuose kraštuose vyriausybė gali būti vadinama skirtingai: ministrų kabinetas, ministrų taryba, administracija. |
Vyriausybės krizė | parlamentinio valdymo sistemos būklė, kuri trunka nuo to laiko, kai parlamentas pareiškia vyriausybei nepasitikėjimo votumą, iki tol, kol sudaroma nauja vyriausybė, turinti parlamento pasitikėjimą. Vyriausybės krizės metu senoji vyriausybė tvarko tik einamuosius reikalus, bet nevykdo ir nepriima sprendimų svarbiausiais politiniais valstybės gyvenimo klausimais. |
Vyriausieji Lietuvos suvažiavimai | (Lietuvos konvokacijos), 1577-1792 m. LDK senatorių, apskričių (pavietų) atstovų ir urėdų susirinkimai (sesijos). Sprendė dažniausiai mokesčių ir kitus valstybės vidaus klausimus. |
Viršaitis | vyriausiasis valsčiaus pareigūnas tarpukario Lietuvos Respublikoje. Pavaldus apskrities viršininkui. |
Virvelinės keramikos arba laivinių kovos kirvių kultūra | 1. III tūkstm. pr. Kr. vid. į rytų Pabaltijį atsikėlusių naujų gyventojų – indoeuropiečių kultūra, pavadinta pagal įspaustos virvelės bei eglutės ornamentu puoštą laivelio pavidalo kovos kirvių keramiką; |
Visuminis visuomenės produktas | visos prekės, visuomenės pagamintos per metus. |
Visuomenė | didelė žmonių bendrija bei ją sudarančių socialinių grupių visuma. |
Visuomeninės sutarties teorija | teorija, teigianti, kad valstybė ir teisė atsirado žmonių susitarimo būdu. Tapo vyraujančia socialinės filosofijos doktrina naujaisiais laikais. Pradininkas – H. Grocijus (1583-1645). Astovavo filosofai B. Spinoza, Dž. Lokas, Ž. Ž. Ruso. |
Visuotinė rinkimų teisė | visų Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, rinkimų teisė. Rinkimuose negali dalyvauti tik tie piliečiai, kurie teismo yra pripažinti neveiksniais. Tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. |
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija | JTO dokumentas, paskelbtas 1948 m. ir reikšme prilygstantis jos įstatams. Nors yra rekomendacinio pobūdžio, deklaracija remiantis vertinamas valstybių elgesys. Joje pažymima, kad visi žmonės gimsta laisvi, vienodai verti ir turėdami lygias teise. Visos teisės ir laisvės turi būti taikomos nepaisant jokių skirtumų – rasės, odos spalvos, lyties, turto. |
Viši vyriausybė | |
Višinskis Povilas | (1875-1906), visuomenės, kultūros veikėjas, publicistas. Dalyvavo steigiant Lietuvos demokratų partiją ir kuriant jos programą. |
Višnioveckis Mykolas Kaributas | |
Vytautas Didysis | |
Vytenis | Lietuvos didysis kunigaikštis (apie 1295-1316). Pukuvero-Butvydo sūnus. Titulavosi Lietuvos ir Žiemgalos karaliumi. Pagarsėjo kaip karo vadas ir diplomatas. |