Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Žodis | Paaiškinimas |
---|---|
Arbitražas | ginčų sprendimo būdas, kai besiginčijančios šalys kreipiasi į trečiąjį asmenį – į arbitrą. |
Archaika | (gr. archaikos – senovinis): |
Archeologija | (gr. archaios – senovinis + logos – mokslas), savarankiška istorijos mokslų šaka, tyrinėjanti seniausios (ikirašytinės) žmonių visuomenės istoriją. |
Archeologinė kultūra | tam tikro laikotarpio reliktų (gyvenviečių, laidojimo paminklų ar atskirų objektų) visuma, pasižyminti bendromis savybėmis ir sutelktai pasitaikanti apibrėžtoje teritorijoje. |
Archeologiniai paminklai | archeologijos mokslo šaltiniai. |
Archetipas | (gr. archetypon iš archē – pradžia + typos – pavyzdys), pasaulio vaizdo arba atskirų jo dalių pagrindinis elementas. Egipto piramidės archetipas yra kalnas, Šumere zikuratas – kalva, altoriaus – aukuras. |
Archimedas | |
Architectura militaris | (lot. karinė architektūra), iki XVII a. terminas, apibrėžiantis kelių mokslų (artilerijos, karinės inžinerijos, fortifikacijos menų ir pagrindinių teorinių mokslų – pvz., matematikos, teorinės ir taikomosios mechanikos, minavimo, apgulties ir įtvirtinimų gynybos menų) visumą. Nuo XVII a. architectura militaris suprantama ir kaip neįtvirtinto pobūdžio statiniai, kareivinės, sargybinės, arsenalai, magazinai, parakinės. |
Archyvas | (lot. archivum – senovinis): |
Archyvotyra | pagalbinė istorijos mokslo šaka, nagrinėjanti archyvų atsiradimą, sudėtį ir raidą. |
Archontai | (gr. archontes – valdytojai), svarbiausi sen. graikų polių pareigūnai, magistratų vadovai. |
Ardėnų kautynės | Vokiečių kariuomenės karinė operacija prieš Amerikiečių, anglų ir prancūzų kariuomenę Ardėnų kalnuose, Belgijos teritorijoje 1944 m. gruodį-1945 m. sausį, trumpam sustabdžiusi sąjungininkų karo veiksmus. |
Arealas | (aikštė, erdvė), tam tikro laikotarpio objektų, reiškinių visuma, kuri skiriasi vietinėmis ypatybėmis ir sutelktai pasitaiko tam tikroje geografinėje erdvėje. |
Arena | (lot. arena – smėlis): |
Areopagas | (gr. Areios pagos – Arėjo sritis), seniausioji Atėnų polio taryba, posėdžiavusi po atviru dangumi ant Arėjo kalvos. |
Arijai | (skr. arja – garbingas, kilmingas), Azijos tautos, gyvenusios XIV-V a. pr. Kr. ir kalbėjusios indoiranėnų kalbomis. |
Arijonai | krikščionių srovė, atsiradusi IV a. Romos imperijoje. Jos pradininkas – Aleksandrijos kunigas Arijus (apie 256-336). |
Arijonizmas | ankstyvosios krikščionybės laikų erezija, kurią IV a. paskelbė kunigas Arijus (lot. Arius) Aleksandrijoje (Egipte). Pirmoji didžioji erezija, suskaldžiusi krikščionių bažnyčią. |
Ariogalos žemė | žemė Žemaitijoje. Pirmą kartą paminėta 1253 m. Mindaugo dokumentuose. |
Aristofanas | (gr. Aristophanēs), poetas iš Atėnų demo, pagrindinis ankstyvosios Atėnų komedijos kūrėjas. |
Aristokratija | (gr. aristokratia = aristos – geriausias + kratos – valdžia): |
Aristotelis | (384 pr. Kr.-322 pr. Kr.), graikų filosofas ir mokslininkas. |
Arka | (lot. arcus – lankas), architektūros elementas, lanko formos perdenginys tarp sienos angų (langų, durų, vartų) arba tarp 2 atramų (kolonų, tilto kojų). Pirmosios rkos jau naudotos megalitiniuose statiniuose, datuojamuose 3500 m. pr. Kr. |
Arkivyskupas | (gr. archiepiskopos), vyresnysis vyskupas, vadovaujantis kelioms vyskupijoms. |
Arkraitas Ričardas | (1732-1792), anglų tekstilės pramonininkas, išradėjas. |
Armija | (lot. armo – ginkluoju), valstybės ginkluotosios pajėgos arba kariuomenė. |
Armija Krajova | (lenk. Armia Krajowa – Krašto armija), II pasaulinio karo metu veikusi lenkų partizanų karinė organizacija, pripažinusi Lenkijos emigracinę vyriausybę Londone. |
Arsenalas | (pranc. arsenal iš arab. dar assinaah – dirbtuvė), armamentarijus, cekhauzas, ginklinė: |
Artelė | ūkio bendrovė, asmenys, susivieniję bendrai ūkinei veiklai. |
Artemidė | (gr. Artemis), sen. graikų miškų, medžioklės deivė, žvėrių globėja. |
Artimieji Rytai | (angl. the Near East, vok. Naher Osten). Šiuo politiniu geografiniu terminu, kuris XIX a. pakeitė Levanto pavadinimą, vadinamos rytinės Viduržemio jūros pakrantės – š. r. Afrikos, p. v. Azijos, o retkarčiais ir Balkanų pusiasalio šalys. |
Asamblėja | kai kurių valstybių įstatymų leidimo institucija ar visuotinis tarptautinių organizacijų susirinkimas. |
ASEAN | (angl. Association of South-East Asian Nations – Pietryčių Azijos valstybių asociacija), 1967 m. įkurta regioninė organizacija Indonezijai, Filipinams, Malaizijai, Singapūrui ir Tailandui pasirašius Bankoko deklaraciją. |
Asesorius | (lot. assessor): |
Asignatai | (pranc. asignati iš lot. assigno – išskiriu), 1789 m. Prancūzijos nacionalinės asamblėjos išleistos valstybinės obligacijos. Jos buvo padengtos konfiskuotu karališkosios šeimos ir bažnyčios turtu. |
Asimiliacija | (lot. assimilatio – sutapatinimas), vienos tautos susiliejimas su kita perimant šios kalbą, kultūrą, papročius. Pvz., asimiliacija vykdyta SSRS. |
Asketizmas | (gr. askētēs – apmokytas, įgudęs), savanoriškas ir nuolatinis, dažniausiai vienatvėje fiziologinių poreikių – valgio, miego ir kt. slopinimas, gyvenimo teikiamų malonumų apribojimas tik gyvybei palaikyti reikalingų gėrybių vartojimu siekiant savito šventumo bei išganymo idealo ar nuodėmių išpirkimo. |
Asociacija | (lot. associatio – sujungimas), organizacijų arba asmenų susivienijimas bendrai ūkinei, politinei, kultūrinei ar kt. veiklai. |
Asocijuota interesų grupė | (lot. associatio – sujungimas), laisvai susikūrusi organizuota valstybės piliečių grupė (pvz., profesinė sąjunga), siekianti norima linkme paveikti vyriausybės politiką. |
Astikai | XIV a. pab.-XVII a. pr. LDK didikų giminė. |