Žodynas

(Muhammad Ibn Abd Al-lach; tikr. Abul Kasim; apie 570-632), islamo kūrėjas, pagrindinis ir paskutinis tikrojo tikėjimo pranašas („Alacho pasiuntinys“, „pranašo ženklas“), teokratinės arabų valstybės kūrėjas.

(tikr. Jonas Mačiulis; 1862-1932), kunigas, prelatas, žymiausias XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių poetas.

(tekstuose – „Maistas“), akcinė bendrovė, įsteigta 1923 m. J. Vailokaičio, K. Malinausko ir J. Siemaškos. Vertėsi mėsos produkcijos gamyba ir eksportu, ypač bekono.

(lot. majoratus iš major – vyresnysis):
1. nuosavybės paveldėjimo sistema, kai turtas atitenka vyriausiajam sūnui ar vyriausiajam giminės nariui;
2. dvaras ar kitas turtas, paveldėjimo keliu atitenkantis vyriausiajam giminės asmeniui.

(lot. majusculus – didesnis), didžiosios raidės (dažniausiai senovės graikų ir lotynų rašto).

(hebr. mdkkahhah – plaktukas, kūjis), sen. žydų valdovų ir kunigų giminė II-I a. pr. Kr., suvaidinusi svarbų vaidmenį žydų tautos istorijoje.

(Joseph McCarthy; 1909-1957), JAV politikas. 1946-1957 m. senatorius. Respublikonas. Prieš komunistines organizacijas nukreiptų įstatymų iniciatorius ir autorius.

(Niccolo Machiavelli; 1469-1527), italų politikas, filosofas, istorikas, rašytojas. Pirmasis suformulavo ir pagrindė absoliutinės monarchijos, valdymo formos, labiausiai atitinkančios jo gyvenamosios epochos realijas, pagrindus.

politinė doktrina, pasisakanti už bet kokių moralių ir amoralių priemonių taikymą įgyvendinant politinius tikslus.

(apie 1575-1630), Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio dvaro graveris, vienas žymiausių XVII a. pradžios LDK dailininkų. Originaliausi ir vertingiausi jo kūriniai – kruopštus ir didingas 1613 m. Amsterdame išleisto LDK žemėlapio raižinys ir nepamainomais ikonografiniais šaltiniais tapusios Radvilų pilių, Vilniaus, Kauno, Trakų, Biržų, Klecko, Nesvyžiaus, Olykos (Voluinės sritis), Gardino dokumentiškai tikslios miestų panoramos.

(angl. macroeconomics), ekonomikos mokslas, tyrinėjantis bendras valstybių ekonomikos raidos tendencijas, pavyzdžiui, gyventojų įdarbinimo lygį, ekonomikos plėtotę, mokėjimų balansą, infliaciją ir kt.

(Maximilian I; 1459-1519), Habsburgų dinastijos Šv. Romos imperijos imperatorius 1493-1519 m.

(Maximilian II; 1527-1576), Habsburgų dinastijos Šv. Romos imperijos imperatorius (1564-1576), Čekijos (1562-1576) ir Vengrijos (1563-1576) karalius. Austrijos erchercogas. 1576 m. kandidatas į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą.

(it. mammalucco iš arab. mamluk – paimtas nuosavybėn, belaisvis), viduramžiais tiurkų, Kaukazo ir Balkanų tautų kariai-vergai, iš kurių būdavo sudaryta sultonų, valdžiusių Egiptą gvardija. 

(port. mandarin iš skr. mantarin – patarėjas), viduramžių ir naujųjų laikų Kinijos valdininko europietiškas pavadinimas.

(lot. mandatum – pavedimas, įgaliojimas):
1. kolektyvo, organizacijos, tam tikros teritorijos rinkėjų įgaliojimas asmeniui atstovauti jiems kokiame nors aukštesnio lygio forume (parlamente, suvažiavime, taryboje, kongrese, konferencijoje);
2. dokumentas, patvirtinantis tam tikros renkamos institucijos atstovo įgaliojimų ribas, tap pat jo pareigą vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas;
3. Tautų Sąjungos specialus įgaliojimas valstybėms, Pirmojo pasaulinio karo nugalėtojoms, valdyti kai kurias buvusias kolonijas ir Turkijos valdas;
4. įgaliojimas Jungtinių Tautų pareigūnams, vykdantiems Saugumo Tarybos ir generalinio sekretoriaus pavedimus ištirti vietoje kokį nors įvykį arba situaciją;
5. aukščiausios instancijos (karaliaus, imperatoriaus, popiežiaus) raštiškas įsakas.

Vokietijos kolonijos ir kai kurios Osmanų imperijos valdos, kurias šioms valstybėmas pralaimėjus I pasaulinį karą Tautų Sąjunga įgaliojo Tautų Sąjungos vardu valdyti karo laimėtojas D. Britaniją, Prancūziją, Belgiją, Japoniją. P. Afrikos Sąjungą, Australijos Sąjungą, Naująją Zelandiją.

(Nelson Rolihlala Mandela; 1918-2013), P. Afrikos Respublikos juodųjų afrikiečių lyderis, politikas, prezidentas (1994-1999).

(Manzhouguo), 1932-1945 m. gyvavusi nuo Japonijos priklausoma valstybė, sukurta Mandžiūrijoje (Š. r. Kinija). Sostinė Sindzingas (dab. Čangčūnas).

(Karlis Gustavs Mannerheim; 1867-1951), Suomijos politinis ir karo veikėjas, maršalas, Suomijos prezidentas (1944-1946). Per Žiemos karą su SSRS (1939-1940) organizavo sėkmingą pasipriešinimą gausesnei priešo kariuomenei.

Suomijos gynybiniai įtvirtinimai, įrengti 1929-1939 m. Karelijos sąsmaukoje palei sieną su SSRS. Pavadinta jos iniciatoriaus maršalo K. G. Manerheimo vardu.

(lot. manifestus – aiškus, akivaizdus):
1. iškilmingas aukščiausiosios valdžios kreipimasis raštu į gyventojus kokiu nors svarbiu reikalu;
2. programinio pobūdžio kreipimosi raštas.

bajoras XVI-XVII a. Prancūzijoje, nusipirkęs bajorystę arba ją įgijęs intelektualine veikla.

(lot. manufactura iš manus – ranka + facio – darau), įmonė, kurioje gamyba paremta samdomu rankų darbu ir darbo pasidalijimu. Pirminė kapitalistinės gamybos forma. 

XIV a. pab.-XVI a. pr. LDK didikų giminė. Daugiausia dvarų turėjo į rytus nuo Ašmenos, gyveno Žiuponyse.

(Mao Zedong, Mao Tsetung; 1893-1976), Kinijos revoliucionierius, politikas, Kinijos komunistų partijos (KKP) pirmininkas (1945-1976).

Mao Dzedongo vadovaujamos Kinijos komunistų partijos (KKP) sukurta socialinės revoliucijos strategija, marksizmą-leninizmą pritaikant Kinijos sąlygoms (XX a. 3 deš.-1976).

žmogaus ir gyvūnų infekcinė liga. Infekcijos šaltinis – sergantys graužikai (pelės, žiurkės), parazitai. Užsikrečiama įkandus užkrėstai blusai, o taip pat nuo sergančio žmogaus per orą.

(Jean-Paul Marat; 1743-1793), Prancūzijos revoliucionierius, žurnalistas, gydytojas, vienas iš jakobinų vadų.

mūšis, įvykęs 490 m. pr. Kr. rugsėjo 12 d. Maratono lygumoje (apie 42,2 km nuo Atėnų) tarp persų ir graikų. Miltiado vadovaujami atėniečiai sutriuškino į Atėnus žygiuojančią persų kariuomenę.