Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Žodis | Paaiškinimas |
---|---|
Moravskis Alfonsas | (1868-1941), ekonomistas, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos programos (1895) autorių. |
Morena | smėlingos, molingos, žvyringos ir riedulingos uolienos, susidariusios ledyno dugne ir pakraštyje. |
Mormonai | (Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia), XIX a. I pusėje JAV atsiradęs religinis judėjimas. |
Morta | (m. 1262), Lietuvos karalienė. Antroji Mindaugo žmona. |
Motiejus Trakiškis | (apie 1370-1453), LDK bažnyčios ir valstybės veikėjas, pirmasis Žemaičių vyskupas. |
Mozė | sen. žydų genčių politinis vadas, Jahvės pranašas, Penkiaknygės autorius. Gyveno XIII a. pr. Kr. Jahvės įsakymu išvedė žydus iš Egipto nelaisvės, ant Sinajaus kalno gavo iš Jahvės 10 Dievo įsakymų, visų žydų vardu sudarė su Jahve sutartį ir vedė juos į Pažado žemę. Judaizme, krikščionybėje ir islame vienas didžiausių pranašų. |
Mubarakas Mahometas Hosnis | (Muhammad Hosni Mubarak; g. 1928), Egipto politikas, prezidentas (1981-2011). |
Mudžahedai | musulmonai, kovojantys šv. karą. Per 1978-1992 m. Afganistano karą mudžahedais buvo vadinamipartizanai, kariaujantys su prosovietine vyriausybe ir SSRS kariuomene. Po šio karo suskilo į kelias grupes, kurių radikaliausia pasivadino talibais. |
Muftijus | (arab. mufti – sprendėjas), musulmonų religinis autoritetas, teisės teoretikas ir žinovas (fakichas), teisėjo (kadi) ar privataus žmogaus prašymu raštu arba žodžiu pateikiantis sprendimą teisiniais ir kulto klausimais, juo remdamasis teisėjas gali priimti teismo nuosprendį. |
Muitas | mokestis už įvežamas į šalį prekes, padidinantis jų kainą. |
Mukdeno incidentas | 1931 m. rugsėjo 18 d. japonų įvykdytas Mandžiūrijos miesto Mukdeno (dab. Šenjangas) užgrobimas. |
Mumija | mirusio žmogaus palaikai, specialiomis medžiagomis apsaugoti nuo irimo ir puvimo. Seniausios išlikusios mumijos – Chinchorro (Čilės ir Peru pasienis) datuojamos apie 5000 m. pr. Kr. |
Muravjovas Michailas | |
Musolinis Benitas | |
Musulmonas | (arab. muslim – islamo išpažinėjas, paklūstantis Dievui), islamo tikėjimą išpažįstantis asmuo. |
Mūšis dėl Anglijos | 1940 m. rugpjūčio mėn. prasidėjęs nacistinės Vokietijos puolimas prieš D. Britaniją. |
Muškietininkai | (pranc. mousquetaires iš mouscjuet – muškieta), negraižtviniais šautuvais, užtaisomais iš laibgalio parako užtaisu (muškieta), ginkluoti Europos kariuomenių pėstininkai XVI-XVII a. Europoje. Nešiojo perpetę, kurioje laikė užtaisą, kulkas ir dagtį. |
Mūzos | (gr. musai), 9 sen. graikų deivės – menų ir mokslų globėjos, Dzeuso ir Mnemozinės (Atminties) dukterys: Erato – poezijos, ypač meilės, Euterpė – lyrinės poezijos, Klėjo – istorijos, Kaliopė – epinės poezijos, Melpomenė – tragedijos, Talėja – komedijų, Terpsichora – šokio, Uranija – astronomijos ir geometrijos, Polihimnija – muzikos ir sakralinės poezijos. Nuolatinės dievo Apolono palydovės. Svarbiausi kulto centrai: Helikono kalnas (Bojotijoje), Parnaso kalnas (Fokidėje). |
Nabobai | (angl. nabob iš hindi k. nabab – vietininkas): |
Naciai | (nacistai), nacizmo (nacionalsocializmo), Vokietijos valstybinės ideologijos 1933-1945 m., išpažinėjai, nacionalsocialistų partijos nariai. |
Nacija | (lot. natio – tauta), žmonių bendrija, susidariusi istorijos, kultūros, kalbos, teritorijos ir ekonominio gyvenimo bendrumo pagrindu; tauta. Žr. Modernioji tauta. |
Nacionaliniai interesai | valstybę sudarančios žmonių bendrijos – valstybės tautos – poreikiai. |
Nacionalinio gelbėjimo komitetas | 1991 m. prieš Lietuvos valstybingumą veikusi komunistinė organizacija. Įkūrė LKP (SSKP) veikėjai M. Burokevičius, J. Jermalavičius ir kiti. Komiteto veiklą rėmė SSRS kariškiai. Grobė visuomeninius pastatus, bandė įsitvirtinti valdžioje. Turėjo radijo stotis „Baltija“ ir „Tarybų Lietuva“. |
Nacionalizacija | privačios nuosavybės pavertimas valstybine konfiskuojant arba išperkant. |
Nacionalizmas | (pranc. nationalisme), ideologija, skelbianti kiekvienos tautos teisę apsispręsti kurti savarankišką valstybę. |
Nacionalsocialistų partija | žr. VNSDP. |
Nacionalsocializmas | (nacizmas), Vokietijos valstybinė ideologija 1933-1945 m. Pripažįstamas individo pavaldumas valstybei, valstybės – nacionalsocialistų partijai, o partijos – fiureriui (A. Hitleriui), rasių nelygiavertiškumas, arijų rasės išskirtinumas, neigiama demokratija ir liberalizmas. |
Nadruva | istorinė baltų žemė Priegliaus baseino rytinėje dalyje. |
Nagevičius Vladas | (1881-1954), lietuvių archeologas, muziejininkas, Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas. Karo muziejaus Kaune organizatorius. |
Nalšia | istorinė lietuvių žemė. Manoma, ją buvus Aukštaitijoje, į rytus nuo Žeimenos ir Merkio. Turėjo apimti ir vakarinę Baltarusijos dalį. |
Nanto ediktas | Prancūzijos karaliaus Henriko IV 1598 m. išleistas ediktas, pabaigęs konfesinę konfrontaciją tarp katalikų ir hugenotų. Hugenotams buvo suteikta tikėjimo išpažinimo laisvė, pilietinės teisės sulygintos su katalikų teisėmis. Ediktą 1685 m. Fontenblo ediktu panaikino Liudvikas XIV. |
Napoleonas I | |
Napoleonas III | |
Napoleono kodeksas | (Prancūzijos civilinis kodeksas), 1804 m. priimtas civilinis kodeksas. Esminės jo dalys Prancūzijoje galioja iki šiol. Kodeksas įgyvendino nemažai esminių Prancūzijos revoliucijos reikalavimų: užtikrino piliečių lygybę, laisvę, privačios nuosavybės neliečiamumą, panaikino luomų sistemą ir kt. |
Narbutas Teodoras | |
Narimantai | XIV-XV a. LDK kunigaikščių giminė. Pradininkas – antrasis Gedimino sūnus Narimantas (mirė 1348). |
Naryškinai | Rusijos bajorų giminė, kilusi iš Krymo totorių. Žinomi nuo XVI a. vidurio. Natalija Naryškina 1671 m. ištekėjo už caro Aleksejaus Michailovičiaus. XVIII a. Naryškinų įtaka valstybėje ėmė mažėti. |
Narodnikai | (rus. narodnik – liaudininkas), XIX a. Rusijos radikaliosios inteligentijos judėjimo dalyviai. Skelbė utopinį valstietiškąjį socializmą, t. y. smerkė baudžiavą ir ieškojo nekapitalistinės valstybės raidos būdų. |
Narūnavičius Juozas | (Józef Naronowicz-Naroński; 1610 ar 1615-1678), LDK kartografas, matematikas, architektas, karo inžinierius, pulkininkas. |
Narvos kultūra | (Narvos-Nemuno kultūra), neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, 5300-1700 m. pr. Kr. paplitusi Rytų Baltijos kraštuose ir Lietuvoje. Pavadinta pagal tyrinėtą Narvos vietovę šiaurinėje Rytų Estijos dalyje. |