Žodynas

(vok. Drittes Reich), neoficialus Vokietijos pavadinimas 1933-1945 m. siejamas su dviem ankstesnėmis vokiečių imperijomis (reichais) – 962-1806 m. Švetąja Romos imperija ir 1871-1918 m. Vokietijos imperija.

darbininkų profsąjungų judėjimo srovė. Atsirado XVIII a. pab. Anglijoje, vėliau paplito ir kitose Vak. Europos šalyse. Siekė apginti darbininkus nuo išnaudojimo, pagerinti jų darbo sąlygas, dėjo pastangas, kad parlamentai priimtų jų teises ginančius įstatymus.

asmenų ar jų grupių perkėlimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir priverstinis apgyvendinimas bei įdarbinimas nustatytose vietose.

(mirė 1264), Lietuvos didysis kunigaikštis (1263-1264), Mindaugo seserėnas, artimiausias jo patarėjas.

(angl. trust – pasitikėjimas), sutarties pagrindu atsiradusi įmonių grupė (dažniausiai vienos ūkio šakos), siekianti apriboti konkurenciją, pasiekti rinkoje dominuojančią ar monopolinę padėtį. Pirmuoju trestu laikoma 1879 m. Dž. Rokfelerio įkurta „Standard Oil Company“.

Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių (JAV, D. Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir kt.) taikos sutartis su Vengrija, pasirašyta 1920 m. Versalio didžiuosiuose Trianono rūmuose.

(lot. tribus):
1. senovės Romos pirmykštis gentinis darinys, atitinkantis senovės graikų filę;
2. senovės Romos rinkimų apygarda. Turėjo vieną balsą sprendžiant valstybinius reikalus tribų komicijose (liaudies susirinkime).

(lot. tribunus): 1. sen. Romos pareigūnas. Turėjo neliečiamybės statusą ir gynė plebėjus nuo patricijų savivalės.

Katalikų bažnyčios visuotinis susirinkimas su pertraukomis vykęs 1545-1547 m. ir 1555-1563 m. Tridente (dab. Trentas, Italija), 1547-1549 m. Bolonijoje. Sušaukė popiežius reformacijos padariniams pašalinti.

Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Vokietijos sutartys 1873 m., 1881 m. ir 1884 m. Pirmajame etape numatė karinę tarpusavio pagalbą užpuolimo atveju, o nuo 1881 m. – tik palankų neutralitetą. Praktiškai nustojo veikti po 1885-1887 m. Bulgarijos krizės, kai susikirto sąjungininkių interesai.

žemdirbystės forma, kai žemė suskirstoma į tris laukus – žiemkenčių, vasarojaus ir pūdymo. Lietuvoje paplito per XVI a. Valakų reformą, išnyko XX a. viduryje. Nuo XIX a. vidurio trilaukį ėmė keisti daugialaukė sėjomaina.

1454-1466 m. Lenkijos karas su Kryžiuočių ordinu dėl vakarinių Lenkijos žemių.

Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Italijos karinė politinė sąjunga, priešiška Prancūzijai ir Rusijai. Austrija-Vengrija ir Vokietija sudarė sutartį 1879 m., visos trys valstybės – 1882 m. Sutarties dalyvės įsipareigojo suteikti viena kitai karinę paramą užpuolimo atveju. Tarp Trilypės sąjungos ir Antantės blokų kilo Pirmasis pasaulinis karas.

(gr. tripolis – 3 miestai), istorinė sritis Libijoje.

Austrijos ir Ispanijos Habsburgų

karas su priešiškų valstybių koalicija 1618-1648 m. 

(lot. triumviratus iš triumviri – trys vyrai), kolegiali 3 vyrų institucija sen. Romoje politiniams ir religiniams reikalams (pvz., 133 m. pr. Kr. Tiberijaus Grakcho žemės reformai vykdyti);
2. Sen. Romoje trijų įtakingų asmenų sąjunga, sudaryta per I a. pr. Kr. vykusius pilietinius karus siekiant užimti valstybėje valdžią. Pirmąjį triumviratą 60 m. pr. Kr. sudarė Cezaris, Pompėjus ir Krasas.

(lot. trivium – trijų kelių sankryža), viduramžių pasaulietinių mokyklų ir universitetų  trijų disciplinų kursas. Sudarė 3 humanitariniai mokslai: gramatika, retorika ir dialektika. Su kvadriviumu sudarė 7 laisvuosius menus.

(tikr. Leiba Bronšteinas; 1879-1940), Rusijos bolševikų, Sovietų Rusijos ir SSRS veikėjas.

sen. graikų mitologijoje karas tarp graikų ir Trojos miesto gyventojų. Pasak graikų istorikų, jis vyko apie 1194-1183 pr. Kr., truko 10 metų, baigėsi graikų pergale ir Trojos sunaikinimu. Troją aprašė graikų poetas Homeras poemoje „Iliada". Šiuolaikiniai archeologiniai tyrimai Hisarliko vietovėje (dab. Turkija) įrodo Trojos istoriškumą.

(Harry S. Truman; 1884-1972), JAV politikas, prezidentas. Demokratas.

JAV prezidento H. Trumeno suformuluota programa, pateikta 1947 m. Kongresui. Jos esmė – JAV turi garantuoti pagalbą kiekvienai su komunizmu kovojančiai šaliai. Vadovaudamasi šiuo teiginiu tais pačiais metais JAV suteikė pagalbą Graikijai, kurioje vyko pilietinis karas tarp vyriausybės ir komunistų, ir Turkijai.

1446 m. veikiausiai Smolenske sudarytas pirmasis Lietuvos metraščių sąvadas.

Tarybų Sąjungos komunistų partija.

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga. Žr. Sovietų Sąjunga.

(1882-1939), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Agronomas.

(1893-1937), sovietų karo veikėjas, maršalas. Laikomas vienu talentingiausių Rusijos pilietinio karo vadų.

(gr. Thoukydidēs; 460-398 pr. Kr.), žymus sen. graikų istorikas.

(tikr. Juozas Tumas; 1869-1933), kunigas, rašytojas, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas. 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo vienas organizatorių, Lietuvių krikščionių demokratų susivienijimo vienas steigėjų.

(lot. tunica), sen. romėnų vyrų ir moterų drabužis iš dviejų stačiakampio audinio gabalų, susiūtų šoninųmis siūlėmis, su rankovėmis ar be jų. Ant tunikos romėnų vyrai vilkosi togą, o moterys stolą. Vyrai paprastai dėvėjo tuniką be rankovių.

Centr. Azijos teritorija, XIX a.-XX a. pr. apgyventa tiurkų. R. Turkestanas – Kinijos valdomos provincijos, Vak. Turkestanas – Rusijos kolonijos ir šiaurinė Afganistano dalis. 1867-1917 m. rusai savo valdose įkūrė Turkestano generalgubernatoriją (nuo 1886 m. Turkestano kraštas). Turkestane buvo ir rusų protektoratai: Chyvos chanatas bei Bucharos emyratas.

(m. apie 1349 pr. Kr.), XVIII dinastijos Egipto faraonas (1358-1349 pr. Kr.).

(m. apie 1447 pr. Kr.), XVIII dinastijos Egipto faraonas (1501-1447 pr. Kr.).

sutvirtinta vietovė ar pilis, kurioje buvo Žemaitiją valdžiusio kunigaikščio Vykinto rezidencija.

(1896-1937), lietuvių kilmės Sovietų Sąjungos I rango armijos vadas.

žr. Pabaisko mūšis.

(arab. ulama – mokslininkai):
1. musulmonų Dievo žodžio aiškintojai ir teisininkai;
2. visi musulmonų dvasininkai, aplankiusieji Meką;
3. visi apsišvietę musulmonai;
4. Rusijos kolonijose Azijoje kovotojai dėl tautinės bei religinės laisvės.

(Karlis Ulmanis; 1877-1940), tarpukario Latvijos politikas, prezidentas.

(lot. ultimatum iš ultimus – paskutinis):
1. tarptautinėje teisėje dokumentu arba žodžiu vienos valstybės kitai pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų poveikio priemonių, jei reikalavimas nebus nustatytu laiku įvykdytas;
2. reikalavimas grasinant.

1. Centr. Azijos ir Sibiro gimininis gentinis susivienijimas apibrėžtoje teritorijoje. Pavaldus savo chanui ar vadui;
2. Rusijos imperijoje administraciniai teritoriniai dariniai buriatų, kalmukų, jakutų žemėse.

(angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija), JTO organizacija. Įsteigta 1946 m. Rūpinasi švietimo raida, mokslo pažanga, kultūros ateitimi, komunikacijų plėtra visame pasaulyje, žmogaus teisėmis ir laisvėmis nepaisant kalbos, lyties, rasės ir religijos. Sekretoriato būstinė Paryžiuje. Lietuva priimta 1991 m.