Žodynas

valstybė, kurioje leidžiama veikti tik vienai partijai, kitos uždraustos. Visą valdžią šalyje turi toji viena partija. Buvusios komunistinės ir daugelis Afrikos šalių iš vienpartinės pereina į daugiapartinės demokratijos valstybę.

valstybės piliečių didžiosios daugumos nuomonė apie įvairius politinius, ekonominius ir kitokius valstybinio gyvenimo reikalus. Viešosios nuomonės turinį galima sužinoti tiek iš specialiais metodais vykdomų apklausų duomenų, tiek apibendrinant nuomonių įvairovę, atsispindinčią visuomenės informavimo priemonėse, tiek iš įtakingiausių politinių partijų ir sąjūdžių nuostatų.

savanoriškas karinis junginys, 1944 m. vasario mėn. įsteigtas kovai su banditizmu Lietuvoje, susitarus su vokiečių okupacine administracija. Vadovavo generolas P. Plechavičius.

valdžios institucijos, pavaldžios centrinei valstybės vyriausybei, bet turintys nustatytus įgaliojimus tvarkyti jiems pavaldžios valstybės teritorijos dalies reikalus.

(Viet Cong), Vietnamo karo (1955-1975) metu oponentų sugalvotas komunistų partizanų būrių ir jų organizacijos P. Vietname pavadinimas.

(Viet Minh; pilnas pavadinimas Viet Nam Doc Lap Dong Minh Hoi – Vietnamo nepriklausomybės lyga), Indokinijos komunistų partijos kovai su prancūzais ir japonais 1941 m. P. Kinijoje įkurta organizacija. Vadovas Ho Ši Minas.

SSRS remiamo komunistinio Š. Vietnamo (Vietnamo Demokratinės Respublikos) ir Vietkongo karas su P. Vietnamu (Vietnamo Respublikos) bei JAV 1955-1975 m.

(angl. whigs), politinė partija, susiformavusi XVII a. Anglijoje, šiuolaikinės D. Britanijos liberalų partijos pirmtakė.

(1609-1677), istorikas. 1654-1655 m. – Vilniaus universiteto rektorius. Lotynų kalba išleido pirmąją spausdintą „Lietuvos istoriją“ nuo seniausių laikų iki Žygimanto Augusto mirties (1572 m.).

Liaudies deputatų tarybos (iki 1977 m. Darbo žmonių deputatų tarybos) vykdomasis komitetas. SSRS – valdymo institucija, renkama iš vietos Liaudies deputatų tarybos  deputatų.

vyriausybės institucijos, turinčios įgaliojimus vykdyti jau galiojančius įstatymus ar politinę liniją, funkcijų visuma. Paprastai vykdomoji valdžia priklauso valstybės vadovui ir vyriausybei.

(normanai), senieji Jutlandijos (Danijos) ir Skandinavijos (Norvegijos, Švedijos) gyventojai, kurie VIII a. pab.-XI a. vid. rengė grobiamuosius žygius į kitas Europos šalis ir mėgino kai kuriose jų įsikurti.

(mirė apie 1253), XIII a. II ketvirčio dalies Žemaitijos kunigaikštis. Spėjama, kad 1236 m. įvykusiame Saulės mūšyje vadovavo žemaičiams, kurie sudarė didžiąją Lietuvos kariuomenės dalį.

(Vittorio Emanuele II; 1820-1878), Sardinijos ir 1861 m. suvienytos Italijos valstybės pirmasis karalius.

(Victoria; 1819-1901), D. Britanijos ir Airijos karalienė (nuo 1837). Jos valdymo laikai laikomi britų kolonijinės imperijos klestėjimo epocha ir vadinami Viktorijos amžiumi.

(1872-1942), visuomenės veikėjas, teisininkas. Dalyvavo kuriant Lietuvos demokratų partiją, Lietuvos valstiečių sąjungą, Lietuvių mokslo draugiją, laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. 1917-1920 m. Lietuvos Tarybos narys.

(1851-1926), visuomenės veikėjas, inžinierius. Leido rankraštinį laikraštį „Kalvis melagis“ (1875-1876). Platino nelegalią lietuvišką spaudą. 1904 m. įsteigė Vilniuje spaustuvę ir lietuvišką knygyną. 1904-1907m. leido ir redagavo dienraštį „Vilniaus žinios“. 1922-1923 m. susisiekimo ministras. Parašė apsakymų, mokslo populiarinimo knygelių, vadovėlių, vertė užsienio rašytojų kūrinius.

Austrijos princas. 1377 m. Vienoje buvo sužieduotas su vos septynerių sulaukusia Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I jauniausiąja dukterimi Jadvyga.

(Wilhelm I; 1797-1888), Hohencolernų dinastijos Prūsijos karalius (nuo 1861) ir Vokietijos imperatorius (nuo 1871). Jam vadovaujant buvo suvienytos Vokietijos žemės.

(Wihelm II; 1859-1941), Hohencolernų dinastijos Vokietijos imperatorius (1888-1918).

(Willem van Oranje; 1650-1702), Anglijos karalius, Orano princo Vilhelmo II sūnus.

vienas iš penkių vyresniųjų lietuvių kunigaikščių, minimų 1219 m. Lietuvos sutartyje su Haliču-Volyne. Vadinamas Daujoto broliu ir, vadinasi, galėjo būti antraeilis vyresnysis kunigaikštis. Veikiausiai buvo vienas iš artimų Mindaugo giminaičių, pašalintų vienijant Lietuvą.

(Vilniaus laikinoji archeologijos komisija), 1855-1865 m. veikusi mokslo draugija. Steigėjas – E. Tiškevičius. Komisijai priklausė Senienų muziejus, mokslinė biblioteka. Kasinėjo archeologijos paminklus, leido draugijos veiklai skirtus leidinius, išleido Senienų muziejaus katalogą. 1865 m. likviduota M. Muravjovo įsakymu.

(Elijahu Ben Salomon Zalmanas; 1720-1797), vienas žymiausių Rytų Europoje rabinų (žydų mokslininkų ir dvasininkų) ir talmudistų (Talmudas – viena svarbiausių žydų religijos knygų), Talmudo ir rabinų raštų aiškintojas, laikomas paskutiniuoju žymiu klasikinio rabinizmo teologu.

svarbiausia Vilniaus vyskupijos bažnyčia. Pirmoji katedra buvo pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo (iš romaninio į gotiką) stiliaus. Manoma, kad po Mindaugo mirties (1263) galėjo būti paversta pagonių dievo Perkūno šventykla.

1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykęs lietuvių atstovų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas Lietuvos valstybės atkūrimas. Dalyvavo 222 įvairių politinių srovių atstovai. Konferencija priėmė bendro pobūdžio rezoliuciją, kurioje skelbė, kad reikia atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę etnografinėmis sienomis; nustatyti Lietuvos santykiams su kitomis valstybėmis turi būti išrinktas Steigiamasis seimas. Vilniaus konferencijoje buvo išrinkta Lietuvos Taryba.

Pietryčių Lietuvos dalis, 1919-1920 m. ir 1920-1939 m. okupuota Lenkijos.

VI-XVIII a. gynybinių ir visuomeninių pastatų kompleksas, įsikūręs kairiajame Neries krante, abipus Vilnios upės žiočių. Vilniaus pilių kompleksą sudarė Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji pilys. Aukštutinė (Gedimino) pilis yra Pilies kalne.

XVIII a. pabaigos klasicistinės architektūros pastatas.

LDK ir Livonijos ordino sutartys Livonijos karo (1558-1583) metu. 1559 m. Ordino magistras Gotardas Ketleris su Livonijos ordinu pasidavė LDK. Tais pačiais metais sutartimi tarp Žygimanto Augusto ir Rygos arkivyskupo Vilhelmo Rygos arkivyskupija taip pat pasidavė LDK globai. 1561 m. sutartimi Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie LDK ir tapo LDK vasale.

seniausia veikianti ir svarbiausia Lietuvos aukštoji mokykla. Įkurtas 1579.

įkurta 1753 m. Tomo Žebrausko pastangomis centriniuose universiteto rūmuose.

įsteigta 1388 m. ir priskirta Gniezno bažnytinei provincijai. Apėmė 8 LDK vaivadijas: Vilniaus, Trakų, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko ir dalį Brastos. 1744 m. ji turėjo 388 parapines bažnyčias.

buvo Pilies kalno vakarinėje ir šiaurinėje pašlaitėje tarp Vilnios atšakų. Ji išaugo iš Aukštutinės pilies papilio. Išliko Vilniaus katedra ir varpinė.

1401 m. LDK ir Lenkijos sutartis. Ją Vilniuje patvirtino Vytautas ir LDK didikai, o Radome Lenkijos Ponų taryba. Lenkija patvirtino LDK savarankiškumą, Vytautą pripažino Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Po Vytauto mirties LDK turėjo būti valdoma Jogailos arba jo įpėdinio Lenkijos karaliaus. Lenkijos ponai po Jogailos mirties negalėjo rinkti karaliaus be Vytauto ir LDK didikų bei bajorų pritarimo. Jogaila formaliai ir toliau liko vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu.

(1856-1924), JAV politikas, prezidentas (1913-1921). Demokratas. Jo iniciatyva 1917 m. JAV paskelbė karą Vokietijai. 1918 m. pateikė taikos programą (vad. Vilsono 14 punktų). Dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje, buvo Tautų Sąjungos įkūrimo iniciatorius, pasirašė 1919 m. Versalio taikos sutartį.

1918 m. JAV Kongrese pasakyta prezidento V. Vilsono kalba, kurioje buvo išvardyta 14 punktų, pagal kuriuos, jo nuomone, palaikytina taika pasaulyje.

lietuvių inteligentų grupuotė, susitelkusi apie laikraštį „Viltis“ (1907-1915). Iki 1913 m. – tautininkai ir krikščionys demokratai. 1914 m. tautininkai iš šios veiklos pasitraukė. Priklausė A. Smetona, J. Tumas-Vaižgantas, A. Dambrauskas, P. Dovydaitis.

(VLIK), lietuvių organizacija, įsteigta 1943 m. kaip pasipriešinimo okupacijai centras bei aukščiausia instancija, skirta ginti lietuvių tautos teises, kalbėti tautos vardu Lietuvoje ir užsienyje, rūpintis Lietuvos valstybingumo atkūrimu. Pirmininku išrinktas Steponas Kairys.

organizacija, veikusi Klaipėdos krašte 1922-1924 m. Komitetas sudarytas iš lietuvininkų organizacijos Prūsų lietuvių tautos taryba narių Martyno Jankaus ir kt. 1922 m.  Klaipėdoje. 1923 m. persikėlė į Šilutę. Nominalus komiteto dalyvavimas Klaipėdos sukilime turėjo sudaryti įspūdį, kad jo iniciatoriai yra žymiausi Klaipėdos krašto lietuvininkų politiniai veikėjai. Komitetas oficialiai vadovavo sukilimui, rengė ir skleidė patriotinius atsišaukimus, nors realios įtakos krašto užėmimo operacijai neturėjo.