Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 3192
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Vienpartinė sistema

vienpartinis valstybės valdymas, kuris įgyvendinamas ne kaip demokratinių rinkimų padarinys, o kaip vienos partijos diktatūra. Visų kitų politinių partijų veikla yra arba valdančios partijos griežtai kontroliuojama, arba iš viso draudžiama ir persekiojama. Kadangi sistema negali būti sudaryta iš vieno elemento, tai ir terminas „vienpartinė sistema“ rašomas kabutėse.

Vienpartinė valstybė

valstybė, kurioje leidžiama veikti tik vienai partijai, kitos uždraustos. Visą valdžią šalyje turi toji viena partija. Buvusios komunistinės ir daugelis Afrikos šalių iš vienpartinės pereina į daugiapartinės demokratijos valstybę.

Viešoji nuomonė

valstybės piliečių didžiosios daugumos nuomonė apie įvairius politinius, ekonominius ir kitokius valstybinio gyvenimo reikalus. Viešosios nuomonės turinį galima sužinoti tiek iš specialiais metodais vykdomų apklausų duomenų, tiek apibendrinant nuomonių įvairovę, atsispindinčią visuomenės informavimo priemonėse, tiek iš įtakingiausių politinių partijų ir sąjūdžių nuostatų.

Vietinė rinktinė

savanoriškas karinis junginys, 1944 m. vasario mėn. įsteigtas kovai su banditizmu Lietuvoje, susitarus su vokiečių okupacine administracija. Vadovavo generolas P. Plechavičius.

Vietinė savivalda

valdžios institucijos, pavaldžios centrinei valstybės vyriausybei, bet turintys nustatytus įgaliojimus tvarkyti jiems pavaldžios valstybės teritorijos dalies reikalus.

Vietkongas

(Viet Cong), Vietnamo karo (1955-1975) metu oponentų sugalvotas komunistų partizanų būrių ir jų organizacijos P. Vietname pavadinimas.

Vietminas

(Viet Minh; pilnas pavadinimas Viet Nam Doc Lap Dong Minh Hoi – Vietnamo nepriklausomybės lyga), Indokinijos komunistų partijos kovai su prancūzais ir japonais 1941 m. P. Kinijoje įkurta organizacija. Vadovas Ho Ši Minas.

Vietnamo karas

Vietnamo karas
Vietnamo karas
SSRS remiamo komunistinio Š. Vietnamo (Vietnamo Demokratinės Respublikos) ir Vietkongo karas su P. Vietnamu (Vietnamo Respublikos) bei JAV 1955-1975 m.

Vigai

(angl. whigs), politinė partija, susiformavusi XVII a. Anglijoje, šiuolaikinės D. Britanijos liberalų partijos pirmtakė.

Vijūkas-Kojelavičius Albertas

(1609-1677), istorikas. 1654-1655 m. – Vilniaus universiteto rektorius. Lotynų kalba išleido pirmąją spausdintą „Lietuvos istoriją“ nuo seniausių laikų iki Žygimanto Augusto mirties (1572 m.).

Vykdomasis komitetas

Liaudies deputatų tarybos (iki 1977 m. Darbo žmonių deputatų tarybos) vykdomasis komitetas. SSRS – valdymo institucija, renkama iš vietos Liaudies deputatų tarybos  deputatų.

Vykdomoji valdžia

vyriausybės institucijos, turinčios įgaliojimus vykdyti jau galiojančius įstatymus ar politinę liniją, funkcijų visuma. Paprastai vykdomoji valdžia priklauso valstybės vadovui ir vyriausybei.

Vykdomoji valdžia

vyriausybės institucijos, turinčios įgaliojimus vykdyti jau galiojančius įstatymus ar politinę liniją, funkcija. Paprastai vykdomoji valdžia priklauso valstybės vadovui ir vyriausybei.

Vikingai

IX-X a. invazijos
IX-X a. invazijos
(normanai), senieji Jutlandijos (Danijos) ir Skandinavijos (Norvegijos, Švedijos) gyventojai, kurie VIII a. pab.-XI a. vid. rengė grobiamuosius žygius į kitas Europos šalis ir mėgino kai kuriose jų įsikurti.

Vykintas

Lietuvių ir žemaičių kunigaikščiai
Lietuvių ir žemaičių kunigaikščiai
(mirė apie 1253), XIII a. II ketvirčio dalies Žemaitijos kunigaikštis. Spėjama, kad 1236 m. įvykusiame Saulės mūšyje vadovavo žemaičiams, kurie sudarė didžiąją Lietuvos kariuomenės dalį.

Viktoras Emanuelis II

(Vittorio Emanuele II; 1820-1878), Sardinijos ir 1861 m. suvienytos Italijos valstybės pirmasis karalius.

Viktorija

Karalienė Viktorija
Karalienė Viktorija
(Victoria; 1819-1901), D. Britanijos ir Airijos karalienė (nuo 1837). Jos valdymo laikai laikomi britų kolonijinės imperijos klestėjimo epocha ir vadinami Viktorijos amžiumi.

Vileišis Jonas

J. Vileišis
J. Vileišis
(1872-1942), visuomenės veikėjas, teisininkas. Dalyvavo kuriant Lietuvos demokratų partiją, Lietuvos valstiečių sąjungą, Lietuvių mokslo draugiją, laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. 1917-1920 m. Lietuvos Tarybos narys.

Vileišis Petras

(1851-1926), visuomenės veikėjas, inžinierius. Leido rankraštinį laikraštį „Kalvis melagis“ (1875-1876). Platino nelegalią lietuvišką spaudą. 1904 m. įsteigė Vilniuje spaustuvę ir lietuvišką knygyną. 1904-1907m. leido ir redagavo dienraštį „Vilniaus žinios“. 1922-1923 m. susisiekimo ministras. Parašė apsakymų, mokslo populiarinimo knygelių, vadovėlių, vertė užsienio rašytojų kūrinius.

Vilhelmas Habsburgietis

Austrijos princas. 1377 m. Vienoje buvo sužieduotas su vos septynerių sulaukusia Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I jauniausiąja dukterimi Jadvyga.

Vilhelmas I

Vilhelmas I
Vilhelmas I
(Wilhelm I; 1797-1888), Hohencolernų dinastijos Prūsijos karalius (nuo 1861) ir Vokietijos imperatorius (nuo 1871). Jam vadovaujant buvo suvienytos Vokietijos žemės.

Vilhelmas II

Vilhelmas II
Vilhelmas II
(Wihelm II; 1859-1941), Hohencolernų dinastijos Vokietijos imperatorius (1888-1918).

Vilhelmas III Oranietis

Vilhelmas III Oranietis
Vilhelmas III Oranietis
(Willem van Oranje; 1650-1702), Anglijos karalius, Orano princo Vilhelmo II sūnus.

Viligaila

vienas iš penkių vyresniųjų lietuvių kunigaikščių, minimų 1219 m. Lietuvos sutartyje su Haliču-Volyne. Vadinamas Daujoto broliu ir, vadinasi, galėjo būti antraeilis vyresnysis kunigaikštis. Veikiausiai buvo vienas iš artimų Mindaugo giminaičių, pašalintų vienijant Lietuvą.

Vilniaus archeologijos komisija

(Vilniaus laikinoji archeologijos komisija), 1855-1865 m. veikusi mokslo draugija. Steigėjas – E. Tiškevičius. Komisijai priklausė Senienų muziejus, mokslinė biblioteka. Kasinėjo archeologijos paminklus, leido draugijos veiklai skirtus leidinius, išleido Senienų muziejaus katalogą. 1865 m. likviduota M. Muravjovo įsakymu.

Vilniaus Gaonas

(Elijahu Ben Salomon Zalmanas; 1720-1797), vienas žymiausių Rytų Europoje rabinų (žydų mokslininkų ir dvasininkų) ir talmudistų (Talmudas – viena svarbiausių žydų religijos knygų), Talmudo ir rabinų raštų aiškintojas, laikomas paskutiniuoju žymiu klasikinio rabinizmo teologu.

Vilniaus katedra

svarbiausia Vilniaus vyskupijos bažnyčia. Pirmoji katedra buvo pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo (iš romaninio į gotiką) stiliaus. Manoma, kad po Mindaugo mirties (1263) galėjo būti paversta pagonių dievo Perkūno šventykla.

Vilniaus konferencija

1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykęs lietuvių atstovų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas Lietuvos valstybės atkūrimas. Dalyvavo 222 įvairių politinių srovių atstovai. Konferencija priėmė bendro pobūdžio rezoliuciją, kurioje skelbė, kad reikia atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę etnografinėmis sienomis; nustatyti Lietuvos santykiams su kitomis valstybėmis turi būti išrinktas Steigiamasis seimas. Vilniaus konferencijoje buvo išrinkta Lietuvos Taryba.

Vilniaus kraštas

Pietryčių Lietuvos dalis, 1919-1920 m. ir 1920-1939 m. okupuota Lenkijos.

Vilniaus pilys

VI-XVIII a. gynybinių ir visuomeninių pastatų kompleksas, įsikūręs kairiajame Neries krante, abipus Vilnios upės žiočių. Vilniaus pilių kompleksą sudarė Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji pilys. Aukštutinė (Gedimino) pilis yra Pilies kalne.

Vilniaus rotušė

XVIII a. pabaigos klasicistinės architektūros pastatas.

Vilniaus sutartys

LDK ir Livonijos ordino sutartys Livonijos karo (1558-1583) metu. 1559 m. Ordino magistras Gotardas Ketleris su Livonijos ordinu pasidavė LDK. Tais pačiais metais sutartimi tarp Žygimanto Augusto ir Rygos arkivyskupo Vilhelmo Rygos arkivyskupija taip pat pasidavė LDK globai. 1561 m. sutartimi Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie LDK ir tapo LDK vasale.

Vilniaus universitetas

seniausia veikianti ir svarbiausia Lietuvos aukštoji mokykla. Įkurtas 1579.

Vilniaus universiteto astronomijos observatorija

įkurta 1753 m. Tomo Žebrausko pastangomis centriniuose universiteto rūmuose.

Vilniaus vyskupija

įsteigta 1388 m. ir priskirta Gniezno bažnytinei provincijai. Apėmė 8 LDK vaivadijas: Vilniaus, Trakų, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko ir dalį Brastos. 1744 m. ji turėjo 388 parapines bažnyčias.

Vilniaus Žemutinė pilis

Vilniaus Žemutinė pilis
Vilniaus Žemutinė pilis
buvo Pilies kalno vakarinėje ir šiaurinėje pašlaitėje tarp Vilnios atšakų. Ji išaugo iš Aukštutinės pilies papilio. Išliko Vilniaus katedra ir varpinė.

Vilniaus-Radomo sutartis

1401 m. LDK ir Lenkijos sutartis. Ją Vilniuje patvirtino Vytautas ir LDK didikai, o Radome Lenkijos Ponų taryba. Lenkija patvirtino LDK savarankiškumą, Vytautą pripažino Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Po Vytauto mirties LDK turėjo būti valdoma Jogailos arba jo įpėdinio Lenkijos karaliaus. Lenkijos ponai po Jogailos mirties negalėjo rinkti karaliaus be Vytauto ir LDK didikų bei bajorų pritarimo. Jogaila formaliai ir toliau liko vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu.

Vilsonas Tomas Vudras

V. Vilsonas
V. Vilsonas
(1856-1924), JAV politikas, prezidentas (1913-1921). Demokratas. Jo iniciatyva 1917 m. JAV paskelbė karą Vokietijai. 1918 m. pateikė taikos programą (vad. Vilsono 14 punktų). Dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje, buvo Tautų Sąjungos įkūrimo iniciatorius, pasirašė 1919 m. Versalio taikos sutartį.

Vilsono keturiolika punktų

1918 m. JAV Kongrese pasakyta prezidento V. Vilsono kalba, kurioje buvo išvardyta 14 punktų, pagal kuriuos, jo nuomone, palaikytina taika pasaulyje.

Viltininkai

lietuvių inteligentų grupuotė, susitelkusi apie laikraštį „Viltis“ (1907-1915). Iki 1913 m. – tautininkai ir krikščionys demokratai. 1914 m. tautininkai iš šios veiklos pasitraukė. Priklausė A. Smetona, J. Tumas-Vaižgantas, A. Dambrauskas, P. Dovydaitis.