Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Žodis | Paaiškinimas |
---|---|
Vienpartinė valstybė | valstybė, kurioje leidžiama veikti tik vienai partijai, kitos uždraustos. Visą valdžią šalyje turi toji viena partija. Buvusios komunistinės ir daugelis Afrikos šalių iš vienpartinės pereina į daugiapartinės demokratijos valstybę. |
Viešoji nuomonė | valstybės piliečių didžiosios daugumos nuomonė apie įvairius politinius, ekonominius ir kitokius valstybinio gyvenimo reikalus. Viešosios nuomonės turinį galima sužinoti tiek iš specialiais metodais vykdomų apklausų duomenų, tiek apibendrinant nuomonių įvairovę, atsispindinčią visuomenės informavimo priemonėse, tiek iš įtakingiausių politinių partijų ir sąjūdžių nuostatų. |
Vietinė rinktinė | savanoriškas karinis junginys, 1944 m. vasario mėn. įsteigtas kovai su banditizmu Lietuvoje, susitarus su vokiečių okupacine administracija. Vadovavo generolas P. Plechavičius. |
Vietinė savivalda | valdžios institucijos, pavaldžios centrinei valstybės vyriausybei, bet turintys nustatytus įgaliojimus tvarkyti jiems pavaldžios valstybės teritorijos dalies reikalus. |
Vietkongas | (Viet Cong), Vietnamo karo (1955-1975) metu oponentų sugalvotas komunistų partizanų būrių ir jų organizacijos P. Vietname pavadinimas. |
Vietminas | (Viet Minh; pilnas pavadinimas Viet Nam Doc Lap Dong Minh Hoi – Vietnamo nepriklausomybės lyga), Indokinijos komunistų partijos kovai su prancūzais ir japonais 1941 m. P. Kinijoje įkurta organizacija. Vadovas Ho Ši Minas. |
Vietnamo karas | |
Vigai | (angl. whigs), politinė partija, susiformavusi XVII a. Anglijoje, šiuolaikinės D. Britanijos liberalų partijos pirmtakė. |
Vijūkas-Kojelavičius Albertas | (1609-1677), istorikas. 1654-1655 m. – Vilniaus universiteto rektorius. Lotynų kalba išleido pirmąją spausdintą „Lietuvos istoriją“ nuo seniausių laikų iki Žygimanto Augusto mirties (1572 m.). |
Vykdomasis komitetas | Liaudies deputatų tarybos (iki 1977 m. Darbo žmonių deputatų tarybos) vykdomasis komitetas. SSRS – valdymo institucija, renkama iš vietos Liaudies deputatų tarybos deputatų. |
Vykdomoji valdžia | vyriausybės institucijos, turinčios įgaliojimus vykdyti jau galiojančius įstatymus ar politinę liniją, funkcijų visuma. Paprastai vykdomoji valdžia priklauso valstybės vadovui ir vyriausybei. |
Vikingai | |
Vykintas | |
Viktoras Emanuelis II | (Vittorio Emanuele II; 1820-1878), Sardinijos ir 1861 m. suvienytos Italijos valstybės pirmasis karalius. |
Viktorija | |
Vileišis Jonas | |
Vileišis Petras | (1851-1926), visuomenės veikėjas, inžinierius. Leido rankraštinį laikraštį „Kalvis melagis“ (1875-1876). Platino nelegalią lietuvišką spaudą. 1904 m. įsteigė Vilniuje spaustuvę ir lietuvišką knygyną. 1904-1907m. leido ir redagavo dienraštį „Vilniaus žinios“. 1922-1923 m. susisiekimo ministras. Parašė apsakymų, mokslo populiarinimo knygelių, vadovėlių, vertė užsienio rašytojų kūrinius. |
Vilhelmas Habsburgietis | Austrijos princas. 1377 m. Vienoje buvo sužieduotas su vos septynerių sulaukusia Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I jauniausiąja dukterimi Jadvyga. |
Vilhelmas I | |
Vilhelmas II | |
Vilhelmas III Oranietis | |
Viligaila | vienas iš penkių vyresniųjų lietuvių kunigaikščių, minimų 1219 m. Lietuvos sutartyje su Haliču-Volyne. Vadinamas Daujoto broliu ir, vadinasi, galėjo būti antraeilis vyresnysis kunigaikštis. Veikiausiai buvo vienas iš artimų Mindaugo giminaičių, pašalintų vienijant Lietuvą. |
Vilniaus archeologijos komisija | (Vilniaus laikinoji archeologijos komisija), 1855-1865 m. veikusi mokslo draugija. Steigėjas – E. Tiškevičius. Komisijai priklausė Senienų muziejus, mokslinė biblioteka. Kasinėjo archeologijos paminklus, leido draugijos veiklai skirtus leidinius, išleido Senienų muziejaus katalogą. 1865 m. likviduota M. Muravjovo įsakymu. |
Vilniaus Gaonas | (Elijahu Ben Salomon Zalmanas; 1720-1797), vienas žymiausių Rytų Europoje rabinų (žydų mokslininkų ir dvasininkų) ir talmudistų (Talmudas – viena svarbiausių žydų religijos knygų), Talmudo ir rabinų raštų aiškintojas, laikomas paskutiniuoju žymiu klasikinio rabinizmo teologu. |
Vilniaus katedra | svarbiausia Vilniaus vyskupijos bažnyčia. Pirmoji katedra buvo pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo (iš romaninio į gotiką) stiliaus. Manoma, kad po Mindaugo mirties (1263) galėjo būti paversta pagonių dievo Perkūno šventykla. |
Vilniaus konferencija | 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykęs lietuvių atstovų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas Lietuvos valstybės atkūrimas. Dalyvavo 222 įvairių politinių srovių atstovai. Konferencija priėmė bendro pobūdžio rezoliuciją, kurioje skelbė, kad reikia atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę etnografinėmis sienomis; nustatyti Lietuvos santykiams su kitomis valstybėmis turi būti išrinktas Steigiamasis seimas. Vilniaus konferencijoje buvo išrinkta Lietuvos Taryba. |
Vilniaus kraštas | Pietryčių Lietuvos dalis, 1919-1920 m. ir 1920-1939 m. okupuota Lenkijos. |
Vilniaus pilys | VI-XVIII a. gynybinių ir visuomeninių pastatų kompleksas, įsikūręs kairiajame Neries krante, abipus Vilnios upės žiočių. Vilniaus pilių kompleksą sudarė Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji pilys. Aukštutinė (Gedimino) pilis yra Pilies kalne. |
Vilniaus rotušė | XVIII a. pabaigos klasicistinės architektūros pastatas. |
Vilniaus sutartys | LDK ir Livonijos ordino sutartys Livonijos karo (1558-1583) metu. 1559 m. Ordino magistras Gotardas Ketleris su Livonijos ordinu pasidavė LDK. Tais pačiais metais sutartimi tarp Žygimanto Augusto ir Rygos arkivyskupo Vilhelmo Rygos arkivyskupija taip pat pasidavė LDK globai. 1561 m. sutartimi Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie LDK ir tapo LDK vasale. |
Vilniaus universitetas | seniausia veikianti ir svarbiausia Lietuvos aukštoji mokykla. Įkurtas 1579. |
Vilniaus universiteto astronomijos observatorija | įkurta 1753 m. Tomo Žebrausko pastangomis centriniuose universiteto rūmuose. |
Vilniaus vyskupija | įsteigta 1388 m. ir priskirta Gniezno bažnytinei provincijai. Apėmė 8 LDK vaivadijas: Vilniaus, Trakų, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko ir dalį Brastos. 1744 m. ji turėjo 388 parapines bažnyčias. |
Vilniaus Žemutinė pilis | |
Vilniaus-Radomo sutartis | 1401 m. LDK ir Lenkijos sutartis. Ją Vilniuje patvirtino Vytautas ir LDK didikai, o Radome Lenkijos Ponų taryba. Lenkija patvirtino LDK savarankiškumą, Vytautą pripažino Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Po Vytauto mirties LDK turėjo būti valdoma Jogailos arba jo įpėdinio Lenkijos karaliaus. Lenkijos ponai po Jogailos mirties negalėjo rinkti karaliaus be Vytauto ir LDK didikų bei bajorų pritarimo. Jogaila formaliai ir toliau liko vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu. |
Vilsonas Tomas Vudras | |
Vilsono keturiolika punktų | 1918 m. JAV Kongrese pasakyta prezidento V. Vilsono kalba, kurioje buvo išvardyta 14 punktų, pagal kuriuos, jo nuomone, palaikytina taika pasaulyje. |
Viltininkai | lietuvių inteligentų grupuotė, susitelkusi apie laikraštį „Viltis“ (1907-1915). Iki 1913 m. – tautininkai ir krikščionys demokratai. 1914 m. tautininkai iš šios veiklos pasitraukė. Priklausė A. Smetona, J. Tumas-Vaižgantas, A. Dambrauskas, P. Dovydaitis. |
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas | |
Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas | organizacija, veikusi Klaipėdos krašte 1922-1924 m. Komitetas sudarytas iš lietuvininkų organizacijos Prūsų lietuvių tautos taryba narių Martyno Jankaus ir kt. 1922 m. Klaipėdoje. 1923 m. persikėlė į Šilutę. Nominalus komiteto dalyvavimas Klaipėdos sukilime turėjo sudaryti įspūdį, kad jo iniciatoriai yra žymiausi Klaipėdos krašto lietuvininkų politiniai veikėjai. Komitetas oficialiai vadovavo sukilimui, rengė ir skleidė patriotinius atsišaukimus, nors realios įtakos krašto užėmimo operacijai neturėjo. |