Žodynas

atsilikusios nepramoninės valstybės, esančios Afrikoje, Azijoje, Okeanijoje, Lotynų Amerikoje.

(angl. Developing eight – D-8), islamo šalių ekonominio bendradarbiavimo grupė. Įkurta aštuonių valstybių aukščiausiojo lygio susitikime Stambule 1997 m.

(skr. „viešpaties giesmė“), epinės poemos „Mahabharata“ 6-osios knygos dalis, žymiausias hinduizmo religinis tekstas, sukurtas II a. pr. Kr. -II a. po Kr. Pandaus princo (karaliaus) Ardžuno ir jo vežėjo Krišnos (dievo Višnaus inkarnacijos) dialogo forma.

(Benazir Bhutto; 1955-2007), Pakistano politikė, pirmoji moteris islamo šalyse, išrinkta ministre pirmininke (1988-1990, 1993-1996). Žuvo teroristinio išpuolio metu.

(gr. biblia iš biblion – knyga), šventųjų knygų rinkinys, sudarantis judaizmo ir krikščionybės religijų tikėjimo pagrindus. 

spaudinių (knygų, publicistinių leidinių ir kt.) registravimas ir sisteminimas, šios srities teorija ir metodika. Bibliografija vadinami ir literatūros sąrašai, rodyklės.

(1846-1918), Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.

XIII a. Deltuvos kunigaikštis. Su Mindaugu, Živinbudu, Erdvilu ir kitais Lietuvos kunigaikščiais pasirašė taikos sutartį su Haliču-Volyne.

(1879-1907), lietuvių rašytojas, lietuvių psichologinės novelės pradininkas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona.

1941 m. birželio 22-23 d. lietuvių antisovietinis sukilimas, siekęs atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

(1882-1962), literatūros istorikas, profesorius.

(1884-1956), bibliografas, kultūros istorikas.

lietuvių pilis Nemuno dešiniajame krante, aukščiau dabartinės Skirsnemunės (veikiausiai Kartupėnų piliakalnyje). Pirmoji Lietuvos pilis dešiniajame Nemuno krante, kurią kryžiuočių ordinas 1283 m. puolė ir sudegino. Antrąkart pulta 1313 m., o 1316 m. sudeginta. Greta ar netoliese galėjo būti didžiojo kunigaikščio Vytenio dvaras.

(1815-1898), Prūsijos ir Vokietijos politikas, pirmasis Vokietijos imperijos reichskancleris (1871-1890).

(1890-1971), tarpukario Lietuvos politikas. 1923-1927 m. laikotarpiu buvo Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, švietimo ministras, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras. 

(angl. budget – krepšelis):
1. valstybės vyriausybės pajamų ir išlaidų sąmata nustatytam laikui;
2. įstaigos, įmonės, organizacijos, šeimos ar asmens pajamų ir išlaidų planas tam tikram laikui.

(lot. deficit – trūksta), valstybės biudžeto trūkumas, kai išlaidos viršija pajamas.

(pranc. bulletin), rinkimų lapelis, kuriame išspausdinta kurioje nors rinkimų apygardoje iškelto kandidato vardas ir pavardė.

viduramžių Europos miesto gyventojas, kuris paprastai naudodavosi miestiečių teisėmis.

(pranc. bureau – biuras + gr. kratos – valdžia), pareigūnas, atliekantis savo pareigas formaliai, aukojantis reikalo esmę dėl formalumo; formalistas, vilkintojas.

(pranc. bureaucrate = pranc. bureau – biuras + gr. kratos – valdžia), vienas iš galimų ir šiuo metu visuotinis valstybės administracijos organizavimo būdas, kurio ypatybės yra:
1) griežtai hierarchinė organizacija, kur žemesnieji organai turi paklusti aukštesniesiems,
2) valdininkų funkcijos yra aiškiai apibrėžtos ir standartizuotos instrukcijose ir statutuose,
3) vietą valstybės administracijoje gali užimti tik tas asmuo, kurio pasirengimas atitinka numatomo darbo turinį. Kasdieniame gyvenime terminas „biurokratija“ dažnai žymi tik nepatenkinamą valdininkijos veiklą. Toks termino vartojimas yra nepagrįstai susiaurintas.

socialinis reiškinys: vykdomieji organai nepaiso organizacijos narių daugumos sprendimų, organizacijos veikla grindžiama formalizmu; reikalo esmės aukojimas dėl formalumų, kanceliariškumas.

(Bizantijos imperija, Rytų Romos imperija), imperija rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri susikūrė vėlyvojoje Antikoje iš rytinės Romos imperijos dalies ir galutinai žlugo 1453 m. osmanams užėmus Konstantinopolį.

Bizantijos imperijos architektūros stilius, vyravęs IV-XV a. Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Gruzijos, kitų gretimų tautų architektūroje. Darė įtaką ir LDK architektūrai (ypač Algirdo valdymo laikais, 1345-1377). XIII-XV a. bizantinės architektūros išskirtinis bruožas – graikiško kryžiaus plano cerkvė su centriniu kupolu.

(bizantiškas stilius), Rytų krikščionių – Bizantijos imperijos (daugiausia Balkanų pusiasalyje ir M. Azijoje) IV-XIV a. architektūra ir dailė, išsirutuliojusi iš graikų helenistinės, Romos imperijos bei ankstyvosios krikščionybės tradicijų ir stipriai paveikta Art. Rytų kultūrų.

(1892-1941), tarpukario Lietuvos politikas, diplomatas.

vyskupo M. Valančiaus organizuotas masinis blaivybės sąjūdis Lietuvoje 1858-1864 m.

socialistų judėjimo srovė, propagavusi valstybinį perversmą. Pradininkas Lui Ogiustas Blanki, XIX a. prancūzų revoliucionierius, teigęs, kad norint panaikinti darbininkų išnaudojimą reikia suburti gerai organizuotą, slaptą revoliucionierių organizaciją, kuri perversmo būdu ateitų į valdžią, susidorotų su išnaudotojais, panaikintų išnaudojimą. Blankistai aktyviai dalyvavo 1848 m. revoliucijoje bei 1871 m. Paryžiaus komunoje.

(1890-1938), SSRS karvedys, maršalas (1935).