Žodynas

įtvirtinta piliakalnio papėdės gyvenvietė arba jos dalis.

(lot. papyrus iš gr. papyros), rašomoji medžiaga nuo seniausių laikų gaminta iš Nilo upės pakrantėje augančios žolės. Ant jo užrašyti daugelis sen. egiptiečių, graikų, romėnų rašto paminklų.

(papročių teisė), istoriškai susiklosčiusių nerašytinių taisyklių (papročių) visuma. Ja remtasi sudarant Kazimiero teisyną, Lietuvos Statutus.

(pranc. paraphe – sutrumpintas parašas, inicialai), sutarties (dažniausiai tarpvalstybinės) pasirašymas pirmosiomis vardo arba pavardės raidėmis, t. y. principinis susitarimas pasirašyti suderintą sutarties tekstą įforminant ją pagal visus tarptautinės teisės reikalavimus.

žmogaus gyvenimo įvykių ir gamtos reiškinių palyginimas, būdingas lietuvių ir kitų archajiškų kultūrų tautosakai.

mažiausias krikščionių bažnyčių (katalikų, sentikių, stačiatikių, evangelikų, baptistų, sekmininkų) administracinis teritorinis padalinys.

pradinės mokyklos, veikusios prie parapijų bažnyčių ar jų globojamos.

(pranc. parlementarisme), parlamentinė valstybės valdymo sistema: parlamentas yra viršesnis už kitus valstybės organus; vyriausybė atskaitinga parlamentui; ji turi turėti parlamento daugumos pritarimą; paleisti parlamentą yra valstybės vadovo teisė.

(pranc. parlement iš parler – kalbėti), ardministracinio ar politinio teritorinio vieneto atstovų sudaryta įstatymų leidžiamoji ar patariamoji institucija. 

parlamentarų grupės, formuojamos visam parlamentinės kadencijos laikotarpiui. Jos sprendžia įvairius užsienio politikos, finansų ir biudžeto, žemės ūkio ir kitus klausimus.

tokia vyriausybės struktūros forma, kuriai būdingas valdžios sukoncentravimas viename centre – parlamente. Parlamentas, kaip aukščiausiąją valdžią turinti institucija, turi tiek įstatymų leidimo valdžią, tiek galią daugumą sudarančios frakcijos lyderiui pavesti sudaryti vyriausybę.

(gr. Parthenn – mergelės šventykla, iš parthenos – mergelė), deivės Atėnės Partenės šventykla Atėnų akropolyje. 

(lot. pars – dalis, grupė):
1. politinė organizacija, veikianti kokios nors programos, išreiškiančios šios organizacijos interesus ir idealus, pagrindu; stengdamasi programą įgyvendinti, siekia valdžios;
2. asmenų grupė, sudaryta kokiam nors darbui atlikti.

valstybėje veikiančių politinių partijų visuma.

(pranc. partisan iš lot. pars – dalis), priešo užnugaryje arba tam tikro režimo kontroliuojamoje teritorijoje savanoriškai veikiantis ginkluotos kovos dalyvis. Organizuotuose ginkluotuose dariniuose kovoja dėl savo tėvynės nepriklausomybės.

karinės ir pusiau karinės operacijos priešo užimtoje teritorijoje, atliekamos nereguliarių, daugiausia iš vietinių gyventojų sudarytų kovos būrių.

1. Paryžiaus miestiečių sukilimas 1871 m. kovo-gegužės men., vykstant Prancūzijos ir Prūsijos karui;
2. Prancūzijos revoliucijos laikotarpio Paryžiaus miesto savivaldybė 1789-1794 m.

NATO valstybių susitarimai dėl karinės sąjungos su VFR. Pasirašyti 1954 m. Paryžiuje.

(susitarimas dėl karo nutraukimo ir taikos atkūrimo Vietname), 1973 m. susitarimas, kurį pasirašė Vietnamo Demokratinės Respublikos, JAV, Pietų Vietnamo laikinosios revoliucinės vyriausybės, Vietnamo valstybės (Saigono) administracijos užsienio reikalų ministrai.

Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis. 1951 m. pasirašė Italija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas ir VFR. Nustojo galioti 2002 m.

Krymo karo (1853-1856) užbaigimo sutartis, pasirašyta 1856 m. Paryžiaus kongrese. Dalyvavo Rusija, prieš ją kariavusios D. Britanija, Osmanų imperija, Prancūzija ir Sardinija, taip pat Austrija ir Prūsija.

po I ir II pasaulinių karų vykusios derybos dėl taikos sutarčių ir naujos tvarkos Europoje.

II pasauliniame kare nugalėjusių valstybių taikos sutartys su Vokietijos buv. sąjungininkėmis Bulgarija, Italija, Rumunija, Suomija ir Vengrija. Pasirašytos 1947 m. Paryžiuje.

Osmanų imperijoje aukščiausių pareigūnų garbės titulas. Iki XIX a. vid. dažniausiai vizirių ir provincijų valdytojų titulas; vėliau (iki 1934) Turkijos armijos generolų titulas.

pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame visuma.

ekonomikos, finansų nuosmukio laikotarpis 1929 m.-ketvirtojo deš. vid., apėmęs daugelį pasaulio valstybių: krito biržose akcijų kursas, prekybą ištiko krizė, sumažėjo pramonės gamyba, išaugo nedarbas, smuko žemės ūkio gamyba.

komunistų sukurta sąvoka įtikėjus, jog socializmą galima sukurti visame pasaulyje.

SSRS kontroliuojamų komunistinių pasaulio valstybių grupė, egzistavusi XX a. II pusėje.

karas, kuriame dalyvauja visos svarbiausios didžiosios pasaulio valstybės. Priimta laikyti, kad vyko du pasauliniai karai: 1914-1918 m. – pirmasis ir 1939 -1945 m. – antrasis. Iki įsiliepsnojant Antrajam pasauliniam karui Pirmasis pasaulinis karas buvo vadinamas Didžiuoju karu.

(sutr. PLB), 1958 m. Niujorke įkurta lietuvių išeivių politinė, visuomeninė ir kultūrinė organizacija, vienijanti įvairiose valstybėse veikiančias lietuvių bendruomenes.