Žodynas

(1884-1953), Katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus arkivyskupas, filosofijos daktaras. 1925-1926 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.

(isp. Reconquista iš reconquistar – atkariauti), VIII a.-1492 m. vykusi Pirėnų pusiasalio krikščioniškų karalysčių kova su musulmonais dėl VIII a. prarastų pusiasalio žemių.

(lot. re – priešdėlis, reiškiantis priešingą veiksmą + conversio – pavertimas), karinės pramonės perorganizavimas taikos metu reikalingų prekių gamybai. Šis procesas dažnai sukelia laikinų ekonominių sunkumų – sumažėja gamybos apimtis, atsiranda daugiau bedarbių.

(pranc. recrute – naujokas, naujokų ėmimas), bendrinis į karo tarnybą paimtų neprivilegijuotųjų luomų civilių paėmimas.

tikėjimas, aiškinantis pasaulį, žmoniją ir žmogų; taip pat tikėjimą atitinkantys ir realizuojantys apeiginiai veiksmai bei tikinčiųjų visuomeninė organizacija.

sen. romėnų mitinis personažas, Romos miesto įkūrėjo Romulo brolis.

(Atgimimas), Vakarų ir Centrinės Europos šalių kultūros ir visuomeninės raidos epocha, žyminti perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų kultūros.

pajamų rūšis, reguliariai gaunama iš kapitalo, turto, žemės.

(vok. renten – duoti pelną), vienas gamybos ekonominių rodiklių, rodančių racionaliai naudojamus materialinius, darbo ir piniginius išteklius; augant rentabilumui, didėja pelnas; rentabilumas didėja efektyviau naudojant medžiagas, žaliavas, kurą, įrengimus, laiką bei darbo jėgą.

(lot. reparatio – atstatymas, atitaisymas), visiškas ar dalinis karo nuostolių atlyginimas, kurį turi sumokėti karą pralaimėjusi valstybė laimėjusiai valstybei. Reparacijas turėjo mokėti Vokietija po I ir II pasaulinių karų, taip pat Italija, Japonija, Suomija po II pasaulinio karo. Mokėjimai sustabdyti 1953 m.

(lot. repatriatio – sugrįžimas į tėvynę), tarpt, teisei neprieštaraujantis užsienio valstybėje esančių kitos valstybės piliečių grąžinimas į jų valstybę pagal juos išleidžiančios ir priimančios valstybių susitarimą.

asmuo, per repatriaciją grįžtantis į tėvynę.

(1734-1801), Rusijos valstybės ir karo veikėjas. Generolas feldmaršalas. Kunigaikštis. 1763-1769 m. pasiuntinys ATR. Kišosi į vidaus reikalus, pasiekė, kad būtų sudaryta Respublikai žalinga 1768 m. Varšuvos sutartis.

(lot. repressio – nuslopinimas, numalšinimas), bausmė, baudžiamoji priemonė; politinės prievartos priemonė, kurios griebiasi valstybės valdžia.

(pranc. representation – atstovavimas), valstybės vadovo funkcija, kurios turinį sudaro valstybės vardu kviesti ir priimti užsienio valstybių vadovus, vesti su jais derybas, taip pat valstybės vardu skelbti aktus vidaus politikos klausimais. Pagrindinis reprezentacijos uždavinys – ne vykdyti konkrečius politinius sprendimus, bet pateikti valstybės interesus, tautos savybes palankiausia forma.

(1874-1947), rusų dailininkas, keliautojas, archeologas, visuomenės veikėjas. Nuo 1936 m. apsigyveno Indijoje. Pagarsėjo tapytais Himalajų vaizdais, alegoriniais paveikslais

valstybės valdymo forma, kai aukščiausi valstybės valdymo organai yra renkami arba juos sudaro renkamas atstovaujamasis organas (parlamentas). Skiriama parlamentinė respublika, kur pripažįstama parlamento viršenybė, ir prezidentinė respublika, kur valstybės ir vyriausybės vadovas yra prezidentas.

buvusios politinės-visuomeninės santvarkos atkūrimas.

(lot. restitutio – atstatymas, grąžinimas):
1. negaliojančio sandorio šalių turtinės padėties, buvusios iki jo sudarymo, visiškas arba dalinis atkūrimas;
2. turto, per karą neteisėtai paimto iš priešo teritorijos, grąžinimas pagal taikos sutartį arba kitą tarptautinės teisės aktą.

(gr. rhētorikē technē – iškalbos menas), įtikinamo kalbėjimo mokslas.

(pranc. retouche iš retoucher – pataisyti), archeologijoje specialus titnaginių dirbinių formavimo, taisymo ar aštrinimo veiksmas, dažniausiai atliekamas raginiu, kauliniu ar mediniu strypeliu spaudžiant arba smūgiuojant.

XVIII-XIX a. Rusijos imperijoje – prievolinių luomų vyriškis, įrašytas į revizijų sąrašus. Nuo revizinio asmens buvo imamas pagalvės mokestis.

(lot. revisio – peržiūrėjimas), valstybė, siekianti pakeisti esamą padėtį (savo santykius su kitomis valstybėmis, nusistovėjusią galios pusiausvyrą ir kt.).

socializmo šaka ir darbininkų judėjimo srovė, susiformavusi XIX a. II pusėje kaip atsvara marksizmui.

(lot. revolutio – perversmas), žymus gamtos, visuomenės, kultūros pasikeitimas, perversmas.

Prancūzijos revoliucijos metais atsiradęs posakis „Revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus“, apibūdinęs jakobinų susidorojimą su sukilusiais Vandėjos valstiečiais. Posakio autorius – žirondistas P. Vernjo.

(1776-1840), evangelikų liuteronų kunigas, teologas, poetas, tautosakininkas. Rinko, tyrinėjo ir skelbė lietuvių liaudies dainas. Išleido pirmą lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos“ (1825). Rašė eilėraščius vokiečių kalba. Išleido K. Donelaičio „Metus“ (1818). Parašė „Lietuviškosios Biblijos istoriją“ (1816 m., vokiečių kalba).

(lot. residentia iš resideo – lieku (sėdėti) vietoje), valstybės, vyriausybės vadovo ar kito aukšto pareigūno būstinė. Taip pat diplomatinės atstovybės vadovo, valstybės atstovo prie tarptautinės organizacijos būstinė, turinti neliečiamumo statusą

(lot. resistentia – pasipriešinimas), judėjimas, kovojantis su kraštą okupavusia valstybe. 

1. trumpa suvažiavimo, susirinkimo ar komiteto išvada svarstytu klausimu;
2. pareigūno ar viršininko sprendimas, užrašytas prašytojo rašte.