Žodynas

(lot. investio – aprengiu), ilgalaikis kapitalo įdėjimas į kokią nors ūkio šaką arba vertybinių popierių pirkimas siekiant pelno.

(lot. investitura iš investio – aprengiu):
1. viduramžių V. Europoje feodo perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinėmis apeigomis, kai įteikiamas nuosavybės simbolis – žemės sauja, medžio šakelė, kardas ar koks kitas simbolinis daiktas. Dažniausiai vykdavo po omažo – vasalo ištikimybės priesaikos senjorui;
2. aktas, kuriuo dvasininkas būdavo skiriamas bažnytinėms pareigoms ir įgydavo valdyti feodą. Jis gaudavo lazdą, žiedą (bažnytinės valdžios simbolius) ir skeptrą (pasaulietinės valdžios simbolį).

(Voluinės metraštis), vienas seniausių Kijevo Rusios ir Haličo-Voluinės Didžiosios Kunigaikštystės metraščių sąvado nuorašų (rašytas XIV a. pab.-XV a.). Aprašomi įvykiai nuo Kijevo Rusios susikūrimo iki 1292 m.

ginkluotas konfliktas 1980-1988 m., kilęs dėl Irako pretenzijų į 3 salas Ormūzo sąsiauryje, visas Šat al Arabo upės žiotis, taip pat dėl reikalavimo suteikti autonomiją Irane gyvenantiems arabams.

(lot. irrigatio – drėkinimas, laistymas), dirbtinė laukų ir sodų drėkinimo sistema derliui užtikrinti. Seniausios irigacinės sistemos atsirado Mesopotamijoje ir Egipte V-IV t-metyje pr. Kr.

(arab. islam – nuolankumas, pasidavimas Dievo valiai), viena pasaulinių religijų, atsiradusi 622 m. Arabijos pusiasalyje. Kūrėju laikomas pranašas Mahometas.

musulmonų religinis sąjūdis. Svarbiausia vertybe laiko religinę tradiciją, ragina grįžti prie pranašo Mahometo laikų islamo, priešiškas bet kokioms permainoms, islamo reformas suvokia kaip tikėjimo tapatumo pažeidimą.

(Yamamoto Isoroku; 1884-1943), Japonijos imperijos jungtinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas Antrojo pasaulinio karo metu. Jo įsakymu 1941 m. gruodžio mėn. buvo užpulta JAV Ramiojo vandenyno karinė jūrų bazė Perl Harbore.

(isp. Falange Española), kraštutinė dešinioji Ispanijos politinė partija. Ją 1933 m. įkūrė Chose Antonijas Primo de Rivera. F. Franko diktatūros metais – vienintelė valdančioji partija. Falangos ideologija (nacional-sindikalizmas) istoriškai artima Italijos fašizmui, kurio pagrindas – korporatyvizmas. Pats partijos įkūrėjas neigė, kad jo įkurta partija yra fašistinė.

(1898), pirmasis imperializmo laikotarpio karas dėl kolonijų perdalijimo.

Rusijos imperijoje apskrities policijos viršininkas.

(vok. Inserburg, nuo 1946 m. rus. Černiachovsk), Mažosios Lietuvos miestas bei istorinė sritis.

sen. akadų, babiloniečių, asirų vaisingumo, meilės, karo deivė. Ištarės kultas buvo paplitęs daugelyje Art. Rytų tautų: šumerai ją garbino Inanos, finikiečiai – Astartės vardu.

nustatyta tvarka aukščiausiųjų valstybės valdymo institucijų priimtas normatyvinis teisinis aktas, turintis viršenybę kitų normatyvinių teisinių aktų atžvilgiu. Yra vyriausybės politikos įgyvendinimo įrankis, nes jų nustatytos teisinės normos reguliuoja ir tvarko valstybės gyvenimo reikalus.

vyriausybės institucijos, turinčios įgaliojimus svarstyti ir priimti visiems valstybės piliečiams privalomus įstatymus, funkcija. Paprastai įstatymų leidimo valdžia priklauso parlamentams, o tam tikrais atvejais ir prezidentams.

mokslas, aiškinantis žmonijos praeitį, visuomenės raidos procesus.

terminą pirmą kartą pavartojo Volteras 1756 m. Istorijos filosofijai priklauso: 1. istorijos logika – istorijos mokslo prielaidų, sąvokų bei metodų nagrinėjimas; 2. istorijos metafizika – istorinio žmonijos vyksmo esmės, priežasčių, veiksnių, dėsnių, prasmės bei tikslo aiškinimas. Istorijos filosofiją sudaro dvi dalys – istoriosofija ir istorika.

žmonės ir visa tai ką jie mąstė, kalbėjo ir darė nuo pat jų atsiradimo.

visi objektai, kaip nors susiję su žmonių veikla, tai yra visa tai, kas gali liudyti žmonijos praeitį ir patirtį.

istorijos filosofijos dalis, tyrinėjanti istoriografijos teoriją.

1. mokslas apie istorijos mokslo raidą;
2. istorijos mokslo darbų visuma.

istorijos filosofijos dalis, tirianti istorinės būties teoriją. Kelia klausimus apie pačią istoriją: koks jos modelis, kokios jos varomosios jėgos ir t. t.

1. filosofinis istorigrafijos pricipas, teigiantis, kad istorijos raidą visų pirma lemia politiniai įvykiai, o šiuos – jų dalyvių įsitikinimai, interesai ir sprendimai;
2. XIX a.-XX a. pr. meno (daugiausia architektūros) kryptis ir principas, pagrįstas praeities stilių formų kartojimu.

žr. Atributinė kompetencija.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo pakto slaptu protokolu pasidalintos valstybės.

1815 m. Vienos kongrese atkūrus Italijos kunigaikštystes, dalį teritorijos perdavus valdyti Austrijai, prasidėjo nacionalinė italų kova už susivienijimą. Nei 1820 m., sukilimų, nei 1830 m. ir 1848 m. revoliucijų metu sukurti vieningos Italijos nepavyko. Tik iškilus ir sustiprėjus Pjemonto-Sardinijos karalystei, jos ministru pirmininku tapus Kamilui Kavūrui, 1859 m. buvo laimėtas karas prieš Austriją. 1860 m. prie Pjemonto-Sardinijos buvo prijungta Toskana, Modena, Parma, kilo sukilimai pietinėse Italijos kunigaikštystėse. Dž. Garibaldžio vadovaujami sukilėliai išvijo Abiejų Sicilijų karalių Pranciškų II. 1861 m. Italijos parlamentas išrinko Pjemonto valdovą Viktorą Emanuelį II Italijos karaliumi. 1870 m. prie Italijos buvo prijungta Popiežiaus sritis, Roma paskelbta karalystės sostine.

(1440-1505), Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1462). Vasilijaus II sūnus. Prijungė prie Maskvos Jaroslavlio ir Rostovo kunigaikštystes, Novgorodo žemę, Tverės kunigaikštystę ir kai kurias kitas žemes. 1480 m. nutraukė ryšius su Aukso Orda, už tai pramintas Šventuoju.

(1530-1584), pirmasis Rusijos caras (nuo 1547). Vasilijaus III sūnus.

(1882-1970), lietuvių gamtininkas, biologijos mokslų daktaras. 1919 m. Kaune įsteigė Gamtos tyrimo stotį su muziejumi, buvo jos vadovas. 1929 m. T. Ivanausko iniciatyva buvo įteigta Ventės rago ornitologinė stotis, 1937 m. – Žuvinto rezervatas, 1938 – Kauno zoologijos sodas.

(1810-1881), švietėjas, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, rašytojas, vertėjas, leksikologas.