Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 3192
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Intervencija

(lot. interventio – įsikišimas), vienos ar kelių valstybių įsikišimas (dažniausiai ginkluotas) į kitos valstybės vidaus reikalus, keliantis pavojų jos nepriklausomybei. 

Intifada

(arab. „(dulkių) nusikratymas“, „pakilti“), palestiniečių sukilimas Izraelio okupuotose teritorijose – Gazos sektoriuje, R. Jeruzalėje ir Vakarų krante (1987-1994), kurio tikslas – įkurti Palestinos arabų valstybę.

Invazija

(lot. invasio – užpuolimas, įsiveržimas), karinis įsiveržimas į svetimos valstybės teritoriją, nepaskelbus karo. Pvz., 1939 m. Raudonoji Armija įsiveržė į Lenkiją, 1979 m. SSRS įvedė savo kariuomenę į Afganistaną.

Investicija

(lot. investio – aprengiu), ilgalaikis kapitalo įdėjimas į kokią nors ūkio šaką arba vertybinių popierių pirkimas siekiant pelno.

Investitūra

(lot. investiturainvestio – aprengiu):
1. viduramžių V. Europoje feodo perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinėmis apeigomis, kai įteikiamas nuosavybės simbolis – žemės sauja, medžio šakelė, kardas ar koks kitas simbolinis daiktas. Dažniausiai vykdavo po omažo – vasalo ištikimybės priesaikos senjorui;
2. aktas, kuriuo dvasininkas būdavo skiriamas bažnytinėms pareigoms ir įgydavo valdyti feodą. Jis gaudavo lazdą, žiedą (bažnytinės valdžios simbolius) ir skeptrą (pasaulietinės valdžios simbolį).

Ipatijaus metraštis

(Voluinės metraštis), vienas seniausių Kijevo Rusios ir Haličo-Voluinės Didžiosios Kunigaikštystės metraščių sąvado nuorašų (rašytas XIV a. pab.-XV a.). Aprašomi įvykiai nuo Kijevo Rusios susikūrimo iki 1292 m.

Irano ir Irako karas

ginkluotas konfliktas 1980-1988 m., kilęs dėl Irako pretenzijų į 3 salas Ormūzo sąsiauryje, visas Šat al Arabo upės žiotis, taip pat dėl reikalavimo suteikti autonomiją Irane gyvenantiems arabams.

Irigacija

(lot. irrigatio – drėkinimas, laistymas), dirbtinė laukų ir sodų drėkinimo sistema derliui užtikrinti. Seniausios irigacinės sistemos atsirado Mesopotamijoje ir Egipte V-IV t-metyje pr. Kr.

Islamas

Islamo plitimas
Islamo plitimas
(arab. islam – nuolankumas, pasidavimas Dievo valiai), viena pasaulinių religijų, atsiradusi 622 m. Arabijos pusiasalyje. Kūrėju laikomas pranašas Mahometas.

Islamo fundamentalizmas

musulmonų religinis sąjūdis. Svarbiausia vertybe laiko religinę tradiciją, ragina grįžti prie pranašo Mahometo laikų islamo, priešiškas bet kokioms permainoms, islamo reformas suvokia kaip tikėjimo tapatumo pažeidimą.

Isoroku Jamamoto

(Yamamoto Isoroku; 1884-1943), Japonijos imperijos jungtinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas Antrojo pasaulinio karo metu. Jo įsakymu 1941 m. gruodžio mėn. buvo užpulta JAV Ramiojo vandenyno karinė jūrų bazė Perl Harbore.

Ispanijos falanga

(isp. Falange Española), kraštutinė dešinioji Ispanijos politinė partija. Ją 1933 m. įkūrė Chose Antonijas Primo de Rivera. F. Franko diktatūros metais – vienintelė valdančioji partija. Falangos ideologija (nacional-sindikalizmas) istoriškai artima Italijos fašizmui, kurio pagrindas – korporatyvizmas. Pats partijos įkūrėjas neigė, kad jo įkurta partija yra fašistinė.

Ispanijos ir JAV karas

(1898), pirmasis imperializmo laikotarpio karas dėl kolonijų perdalijimo.

Ispravnikas

Rusijos imperijoje apskrities policijos viršininkas.

Įsrutis

(vok. Inserburg, nuo 1946 m. rus. Černiachovsk), Mažosios Lietuvos miestas bei istorinė sritis.

Įstatymas

nustatyta tvarka aukščiausiųjų valstybės valdymo institucijų priimtas normatyvinis teisinis aktas, turintis viršenybę kitų normatyvinių teisinių aktų atžvilgiu. Yra vyriausybės politikos įgyvendinimo įrankis, nes jų nustatytos teisinės normos reguliuoja ir tvarko valstybės gyvenimo reikalus.

Įstatymų leidimo valdžia

vyriausybės institucijos, turinčios įgaliojimus svarstyti ir priimti visiems valstybės piliečiams privalomus įstatymus, funkcija. Paprastai įstatymų leidimo valdžia priklauso parlamentams, o tam tikrais atvejais ir prezidentams.

Istorija

mokslas, aiškinantis žmonijos praeitį, visuomenės raidos procesus.

Istorijos filosofija

terminą pirmą kartą pavartojo Volteras 1756 m. Istorijos filosofijai priklauso: 1. istorijos logika – istorijos mokslo prielaidų, sąvokų bei metodų nagrinėjimas; 2. istorijos metafizika – istorinio žmonijos vyksmo esmės, priežasčių, veiksnių, dėsnių, prasmės bei tikslo aiškinimas. Istorijos filosofiją sudaro dvi dalys – istoriosofija ir istorika.

Istorijos mokslo objektas

žmonės ir visa tai ką jie mąstė, kalbėjo ir darė nuo pat jų atsiradimo.

Istorijos šaltiniai

visi objektai, kaip nors susiję su žmonių veikla, tai yra visa tai, kas gali liudyti žmonijos praeitį ir patirtį.

Istorika

istorijos filosofijos dalis, tyrinėjanti istoriografijos teoriją.

Istoriografija

1. mokslas apie istorijos mokslo raidą;
2. istorijos mokslo darbų visuma.

Istoriosofija

istorijos filosofijos dalis, tirianti istorinės būties teoriją. Kelia klausimus apie pačią istoriją: koks jos modelis, kokios jos varomosios jėgos ir t. t.

Istorizmas

1. filosofinis istorigrafijos pricipas, teigiantis, kad istorijos raidą visų pirma lemia politiniai įvykiai, o šiuos – jų dalyvių įsitikinimai, interesai ir sprendimai;
2. XIX a.-XX a. pr. meno (daugiausia architektūros) kryptis ir principas, pagrįstas praeities stilių formų kartojimu.

Ištarė

sen. akadų, babiloniečių, asirų vaisingumo, meilės, karo deivė. Ištarės kultas buvo paplitęs daugelyje Art. Rytų tautų: šumerai ją garbino Inanos, finikiečiai – Astartės vardu.

Išvestinė kompetencija

žr. Atributinė kompetencija.

Įtakos sferos

1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo pakto slaptu protokolu pasidalintos valstybės.

Italijos suvienijimas

1815 m. Vienos kongrese atkūrus Italijos kunigaikštystes, dalį teritorijos perdavus valdyti Austrijai, prasidėjo nacionalinė italų kova už susivienijimą. Nei 1820 m., sukilimų, nei 1830 m. ir 1848 m. revoliucijų metu sukurti vieningos Italijos nepavyko. Tik iškilus ir sustiprėjus Pjemonto-Sardinijos karalystei, jos ministru pirmininku tapus Kamilui Kavūrui, 1859 m. buvo laimėtas karas prieš Austriją. 1860 m. prie Pjemonto-Sardinijos buvo prijungta Toskana, Modena, Parma, kilo sukilimai pietinėse Italijos kunigaikštystėse. Dž. Garibaldžio vadovaujami sukilėliai išvijo Abiejų Sicilijų karalių Pranciškų II. 1861 m. Italijos parlamentas išrinko Pjemonto valdovą Viktorą Emanuelį II Italijos karaliumi. 1870 m. prie Italijos buvo prijungta Popiežiaus sritis, Roma paskelbta karalystės sostine.

Ivanas III

(1440-1505), Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1462). Vasilijaus II sūnus. Prijungė prie Maskvos Jaroslavlio ir Rostovo kunigaikštystes, Novgorodo žemę, Tverės kunigaikštystę ir kai kurias kitas žemes. 1480 m. nutraukė ryšius su Aukso Orda, už tai pramintas Šventuoju.

Ivanas IV Rūstusis

Ivanas IV
Ivanas IV
(1530-1584), pirmasis Rusijos caras (nuo 1547). Vasilijaus III sūnus.

Ivanauskas Tadas

T. Ivanauskas
T. Ivanauskas
(1882-1970), lietuvių gamtininkas, biologijos mokslų daktaras. 1919 m. Kaune įsteigė Gamtos tyrimo stotį su muziejumi, buvo jos vadovas. 1929 m. T. Ivanausko iniciatyva buvo įteigta Ventės rago ornitologinė stotis, 1937 m. – Žuvinto rezervatas, 1938 – Kauno zoologijos sodas.

Ivinskis Laurynas

(1810-1881), švietėjas, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, rašytojas, vertėjas, leksikologas.

Ivinskis Zenonas

(1908-1971), lietuvių istorikas, vienas JAV leistos „Lietuvių enciklopedijos“ (dar vad. „Bostono enciklopedja“) autorių.

Izaijas

(VIII-VII a. pr. Kr.), sen. žydų religinis veikėjas, Biblijos personažas, vienas iš keturių didžiųjų pranašų. Skelbė monoteistinio judaizmo ir teokratinės valstybės valdymo principus.

Izidė

sen. egiptiečių dangaus deivė, šeimos, ištikimybės, motinystės, gimdyvių, burtų, vaisingumo globėja, mirusiųjų užtarėja. Ozyrio žmona ir Horo motina. Helenizmo laikais Izidės kultas išplito Art. Rytuose, Azijoje, Graikijoje, Romoje.

Izoliacionizmas

sąmoninga valstybės vyriausybės užsienio politika, kuria siekiama politiškai, ekonomiškai ar kultūriškai atsiriboti nuo bendravimo su kitomis valstybėmis.

Iždo komisija

LDK valstybinė institucija, kuri rūpinosi iždo reikalais. Veikė XVIII a. antroje pusėje. Sudarė 16 narių, renkamų Seimo, kuriam buvo atskaitinga. Rūpinosi LDK iždo pajamomis, transportu, pramonės ir prekybos plėtimu, sprendė finansų ir prekybos bylas bei ginčus.

Jablonskis Jonas

J. Jablonskis
J. Jablonskis
(slap. Rygiškių Jonas; 1860-1930), lietuvių kalbininkas, žymiausias XX a. I p. lietuvių kalbos normintojas.

Jablonskis Konstantinas

(1892-1960), istorikas, teisės istorikas.