Žodynas

viduramžių pasaulietinės mokyklos aukštesnioji pakopa. Sudarė muzika, aritmetika, geometrija ir astronomija. Pridėjus dar triviumą (gramatiką, retoriką ir dialektiką), susidarė 7 laisvieji menai – viduramžių išsilavinimo etalonas.

balsavimo būdas, kai kandidatui išrinkti ar sprendimui priimti neužtenka absoliučios balsų daugumos (50 % + 1 balsas), bet reikalaujama surinkti 2/3 arba 3/4 ir t. t. balsų.

Kvedlinburgo miesto metraštis, kuriame aprašant Šv. Brunono misiją bei nužudymą 1009 m., pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Parašytas 1007-1030 m. ir apima laikotarpį nuo Šv. Romos imperijos imperatoriaus Otono III karūnavimo 983 m. iki Lenkijos karaliaus Boleslovo mirties 1025 m.

(lot. questor), Romos respublikos pareigūnas. Tvarkė valstybės iždą, valstybės archyvą, lydėdavo konsulus karo žygiuose, rūpinosi kariuomenės kasa, karo grobio dalybomis ar pardavimu.

(lot. quorum (praesentia sufficit) – kurių dalyvavimo užtenka), susirinkime dalyvaujančių organizacijos ar institucijos (pavyzdžiui, parlamento) narių skaičius, kuris laikomas būtina sąlyga, kad priimti nutarimai būtų pripažinti galiojančiais.

(lot. quota iš quot – kiek):
1. tam tikras kiekis, dydis, dalis, norma;
2. kiekybinis apribojimas, nustatytas kurioje nors veiklos srityje jos dalyviui (valstybei, įmonei) tam tikram laikotarpiui siekiant kontroliuoti tą veiklą (pvz., produkcijos, imigravimo ir kt. kvotos).

(gr. Kyros; m. 530 pr. Kr.), Persijos karalius 550-530 m. pr. Kr. iš Achaimenidų dinastijos. Persijos galybės kūrėjas.

žr. Lietuvių aktyvistų frontas.

tikėjimo, tradicijų, paprotinės (ar valstybinės) teisės suformuota visuomenės pažiūra, lemianti kūno rengimo laidojimui būdą, „namo“ – kapo mirusiajam įrengimo formą, pomirtinio gyvenimo viziją atitinkančias apeigas.

(Vilniaus laikinoji archeologinė komisija), grafo Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva 1855 m. įkurta archeologijos mokslo institucija. Veiklos pradžioje komisijoje dirbo 15 tikrųjų narių, 9 nariai bendradarbiai, 18 narių rėmėjų ir 8 garbės nariai. Komisijos tikslas – rūpintis Senienų muziejumi, skelbti tyrinėjimų medžiagą, globoti archeologijos paminklus, atlikti jų registraciją, surinkti žinias apie privačias archeologines kolekcijas ir bibliotekas, senų aktų archyvus, paveikslų galerijas ir kitas muziejines vertybes. Po 1863 m. sukilimo Archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus veikla nutrūko.

(Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai), pagrindinis Lietuvos valstybės įstatymas, priimtas 1918 m. lapkričio 2 d. ir veikęs iki 1922 m. rugpjūčio 1 d., kai Steigiamasis seimas priėmė Lietuvos konstituciją. Skelbė, kad įstatymų leidžiamoji valdžia pavedama Valstybės tarybai, o vykdomoji – Valstybės tarybos prezidiumui.

lietuvių mitologijos likimo deivė, prie kūdikio lopšio verpianti likimo siūlą.

religijos nepripažinimas.

XV-XX a. I ketvirčio Lietuvos valstiečių kategorija. Susidarė iš laisvųjų valstiečių – žemdirbių nebaudžiauninkų. Turėjo asmens laisvę, teisę kilnotis, žemę perleisti kitiems valstiečiams, o pastatus galėjo parduoti.

trumpa, aiški kalba. Posakis kilo dėl Lakonijos (Spartos) gyventojų mažakalbystės, jų kalbos trumpumo ir aiškumo. Kuomet Spartai grasinąs priešas pareiškė: „Jeigu jūsų miestą užimsiu, jį visiškai sunaikinsiu“, spartiečiai atsakė: „Jeigu“.

gimininga kuršiams baltų gentis, gyvenusi dabartinės Šilutės, Švėkšnos ir Priekulės apylinkėse. Ši gentis, kaip ir kuršiai, išsiskiria VI a. ir žinoma iki XIII a.

(vok. Landgraf), viduramžių Vokietijoje grafas, tiesiogiai pavaldus karaliui (imperatoriui).

(vok. Landrat):
1. Vokietijos vietos savivaldos aukščiausias pareigūnas;
2. Šveicarijos kai kurių kantonų įstatymų leidybos institucija.

(g. 1932), Lietuvos valstybės, kultūros veikėjas, kultūros istorikas, muzikologas. 1990-1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. 1990 m. kovo 11 d. vadovavo LR AT/AS sesijai, priėmusiai Kovo 11 Aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 1992-2004 m. Seimo narys. 1996-2000 m. Seimo pirmininkas.

(vok. Landsknecht), XV-XVII a. vokiečių žemių kariuomenėje samdomas pėstininkas.

(vok. Land – žemė, šalis + tagen – posėdžiauti):
1. Lichtenšteino parlamentas;
2. žemės, įeinančios į Austrijos ar Vokietijos sudėtį, parlamentas;
3. atstovaujamoji institucija viduramžių vokiečių valstybėse, nuo XIX a. vid. – Prūsijoje, 1867-1870 m. Šiaurės Vokietijos sąjungoje;
4. bajorų susirinkimas dab. Latvijos ir Estijos teritirijoje 1561-1920 m.

(lot. lanista), sen. Romos gladiatorių mokyklos treneris ir šeimininkas, ruošdavęs gladiatorius kovoms.

(Lao Dzė, Lao-Tse, Laozi, tikr. Li Er, po mirties vadintas Dan; apie V a. pr. Kr.), pusiau legendinis kinų filosofas ir mąstytojas, laikomas daosizmo pradininku.

žr. Vokietijos lapkričio revoliucija.

istorinė sritis dabartinės Latvijos teritorijoje, į šiaurę nuo Dauguvos, išskyrus Rygos įlankos pakrantę.

baltų gentis, turėjusi didžiausios įtakos latvių tautos susidarymui. X-XIII a. gyveno rytinėje Latvijos dalyje.

(lot. latifundium iš latus – platus, fundus – valda), didelė privati žemės valda. Dažniausiai nesusijusi su savininko dvaru. Atsirado Romoje respublikos laikais.

baltų tauta, gyvenanti rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kalbanti latvių kalba (indoeuropiečių kalbų šeima).

(apie 1187-po 1259), kronikininkas, Rygos vyskupo istoriografas. 1225 m. baigė rašyti „Senosios Livonijos kroniką“, pagrįstą trijų pirmųjų vyskupų darbais.

Lietuvos kaimo bendruomenės nariai, žemdirbių kolektyvas, susidedantis iš atskirų ūkių, tačiau bendrai atliekantis kai kurias funkcijas. Pasidalintą dirbamą žemę kiekvieno laukininko sodyba tvarkė kaip savo nuosavybę, o visa kita naudota (pievos, miškai, vandenys) bendrai.