Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Lordas kancleris | Didžiojoje Britanijoje – Lordų rūmų pirmininkas. |
Lordas protektorius | 1. buv. Anglijos respublikos valdovo titulas (O. Kromvelio 1558 konstitucija); 2. D. Britanijos valstybės veikėjų, pvz., regentų, titulas. |
Lotynų Amerika | |
Lovmianskis Henrikas | (1898-1984), lenkų istorikas. |
Lozanos konferencija | 1922-1923 m. Lozanoje (Šveicarija) vykusi tarptautinė konferencija dėl Antantės šalių taikos su Turkija ir plaukiojimo Juodosios jūros sąsiauriais. |
Lozoraitis Stasys (jaunesnysis) | (1924-1994), Lietuvos diplomatas. |
Lozoraitis Stasys (vyresnysis) | |
LSDP | žr. Lietuvos socialdemokratų partija. |
LSSR | žr. Lietuvos SSR. |
LTSR | žr. Lietuvos SSR. |
Lubinas Pranas | (1910-1999), lietuvių kilmės JAV krepšininkas. Buvo JAV komandos kapitonas 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse, kuriose pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje žaistas krepšinis. JAV komanda šiose žaidynėse laimėjo aukso medalius. Daug nuveikė, populiarindamas krepšinį Lietuvoje. 1939 m. Lietuvoje vykusiose Europos krepšinio pirmenybėse žaidė už Lietuvos komandą. |
Lucko suvažiavimas | |
Luditai | (angl. luddites), XVIII a. pabaigos-XIX a. pradžios mašinų laužytojų judėjimo Anglijoje dalyviai. Pavadinimas kildinamas iš pameistrio N. Ludo pavardės. Jis, reikšdamas protestą prieš šeimininko savivalę, pirmasis sudaužė mezgimo stakles. |
Lukša Juozas | (slap. Daumantas; 1921-1951), Lietuvos partizanas, vienas iš pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadų. |
Luksoras | (dab. Al-Uksor), sen. Tėbų (Egiptas) pietinis rajonas, žymus Amono Ra šventyklos statinių kompleksu, statytu XVI a. pr. Kr. |
Lukšys Povilas | (1886-1919), pirmas kareivis, žuvęs kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. |
Luomas | ikikapitalistinės visuomenės socialinė grupė, turinti paveldimas, įstatymo ar papročių nustatytas teises ir pareigas. Viduriniais amžiais priklausymas vienam ar kitam luomui, išskyrus dvasininkų, buvo paveldimas. |
Luperkalijos | (lot. Luperkalia), sen. romėnų piemenų šventė, švenčiama vasario 15 d. ir skirta dievo fauno Luperko (lot. lupercus – gynėjas nuo vilkų) garbei. Palatino kalvoje jam buvo aukojamos aukos, o žyniai – luperkai – bėgdavo aplink Palatino kalvą apsisiautę ožio kailiu ir diržais mušdavo praeivius. Toks ritualas simbolizavo žmonių apsivalymą, tikėta, kad tai apsaugo nuo nevaisingumo. |
Lysenka Trofimas | (1898-1976), SSRS biologas. 1948-1953 m. diktatoriškai vadovavęs sovietų biologijai, pasmerkė G. Mendelio genų teoriją. Jos šalininkus išvijo iš SSRS mokslo įstaigų. Žadėjo sukurti neregėtai derlingas augalų ir gyvulių veisles. Sukūrė teoriją, kad genų nesą, organizmai keičiasi tik veikiami aplinkos. Šią teoriją palaikė J. Stalinas. Tai atitiko tuo metu SSRS viešpatavusią komunizmo doktriną. Valdant SSRS L. Brežnevui, prarado įtaką. |
Lyviai | finougrų gentis, gyvenusi žemėse prie Rygos įlankos, Dauguvos ir Gaujos baseinuose. X-XIII a. gyveno daugiausia apie Rygos įlanką. |
Machno Nestoras | (1889-1934), Ukrainos anarchistas, vienas Ukrainos ginkluoto valstiečių judėjimo vadovų. 1918 m. pradėjo ginkluotą kovą prieš okupacinę austrų-vokiečių armiją Ukrainoje. 1919 m. sudaręs sąjungą su Raudonąja armija kariavo prieš A. Denikiną. 1919 m. pab. - 1921 m. kovojo prieš bolševikus. 1921 m. pasitraukė į užsienį. |
Mackevičius Antanas | (1828-1863), kunigas, vienas 1863 m. sukilimo Lietuvoje vadų. |
Mačys-Kėkštas Jonas | (1867-1902), poetas, publicistas. Jo bute 1896-1897 m. buvo redaguojami „Varpas“ ir „Ūkininkas“. |
Madzinis Džiuzepė | |
Mafija | (it. maf(f)ia iš arab. mahijas – įžūlus pagyrūnas), XVIII a. pab. Sicilijoje slapta, disciplinuota valstiečių organizacija, nukreipta prieš žemės latifundijų savininkus. XIX a. pr. išsigimė į nusikalstamą, dažnai tarptautinę, organizaciją. |
Magdeburgo teisė | seniausia ir labiausiai paplitusi miestų savivaldos teisė. Susiformavo XII-XIII a. Jos pagrindas buvo Magdeburgo arkivyskupo Magdeburgo miestiečiams suteiktos privilegijos. Vėliau išplito į kitus Vokietijos miestus, buvo taikoma Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, Lietuvos miestams. |
Magelanas Fernandas | |
Magija | (lot. magia, iš gr. mageia – kerai, burtai), apeigų, susijusių su žmogaus tariamu gebėjimu paslaptingomis antgamtinėmis priemonėmis valdyti gamtos ir įsivaizduojamas jėgas, visuma. (pvz., senovės baltų pagonių maldos ir aukojimai šventose ąžuolų giraitėse.) |
Magistratas | (lot. magistratus – viršininkas, vadovas): |
Maharadža | (sanskr. mahat – didysis + raja – karalius, valdovas), Indijos hinduistų monarchų titulas. Turėjo daugiau valdžios nei radža. Politinę valdžią prarado Indijai tapus nepriklausoma 1947 m. |