Žodynas

(pranc. naturalisation iš lot. naturalis – įgimtas, gamtinis), pilietybės suteikimas asmeniui be pilietybės arba užsienio valstybės piliečiui.

visuomenės ūkio organizavimo forma, kurioje vyrauja žemės ūkio produktų gamyba, skirta ne pardavimui, bet pačių gamintojų vartojimui.

medinė ankstyvosios gotikos pilis su didžiuoju mūriniu bokštu (donžonu), XIV a. pradžioje.

(1869-1934), kompozitorius, vargonininkas. Vienas profesionaliosios lietuvių muzikos kūrėjų. Vienas pirmosios lietuvių dainų šventės 1924 m. organizatorių.

(angl. New Deal), JAV prezidento F. Ruzvelto 1932 m. parengta ūkinių ir socialinių reformų programa, įtvirtinanti valstybės vaidmenį ekonomikoje. Ji padėjo įveikti krizę ir sumažinti socialinę įtampą.

antroji krikščionių Biblijos (Šv. Rašto) dalis (po Senojo Testamento), apaštalų ir pirmųjų krikščionių liudijimas apie Jėzų Kristų. Sudaro 27 įvairių autoriams priskiriamos kanoninės knygos, parašytos apie 49-130 m. sen. graikų kalba, bet gausu ir semitinių posakių.

visuomenės raidos periodas, einantis po naujųjų amžių – nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos (1918) iki šių dienų.

visuomenės raidos periodas, einantis po vidurinių amžių, kurie, Vak. Europos istorikų nuomone, baigiasi XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje. Laikotarpio pabaiga nėra vieningai apibrėžta. Dalis istorikų ja laiko Pirmojo pasaulinio karo pabaigą 1918 m.

krikščioniška religinė bendruomenė, atsiradusi XIX a. pradžioje Anglijoje. Teigia atkūrusi apaštalų tarnystę. Save laiko išskirtine šių laikų Bažnyčia, tiesiogine pirmosios apaštalų Bažnyčios tąsa. Struktūra ir apeigomis primena katalikų bažnyčią. Pripažįsta Šv. Trejybę, Jėzaus Kristaus dieviškumą, mirtį ant kryžiaus, prisikėlimą. Tikėjimo šaltiniu laiko Bibliją.

žr. nepas.

tokia tarptautinių ekonominių santykių sistema, kuri sudarytų palankias sąlygas mažiau išsivysčiusioms valstybėms ekonomiškai atsigauti ir ilgainiui galutinai pašalintų Šiaurės ir Pietų ekonominio išsivystymo atotrūkį. Deklaraciją dėl šios tvarkos įsteigimo priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1974 m.

(1802-1874), Rusijos valstybės ir karinis veikėjas. 1855-1863 m. Vilniaus generalgubernatorius. Dalyvavo rengiant 1861 m. valstiečių reformą Baltarusijoje ir Lietuvoje. Iš pradžių vadovavo 1863-1864 m. sukilimo malšinimui Lietuvoje.

socialinė grupė, kuri nėra kokiu nors būdu organizuota ir politiškai aktyvi, bet vien jau savo buvimu daro įtaką valstybės politikai, verčia sprendimus priimančius politikus atsižvelgti įjos interesus.

ATR Seimas, įvykęs 1717 m. vasario 1 d. Varšuvoje. Pramintas Nebyliuoju, nes pagal išankstinį susitarimą leista kalbėti tik Seimo maršalui ir perskaityti parengtus nutarimų projektus. Taip norėta apsisaugoti nuo galimo Seimo darbo nutraukimo pasinaudojus liberum veto teise.

(gr. nektar), graikų mitologijoje Olimpo dievų gėrimas, teikęs jiems amžiną jaunystę ir nemirtingumą.

Indijos gyventojai, priklausantys žemiausioms kastoms.

archeologinė kultūra, gyvavusi Lietuvoje IV tūkstm. pr. Kr. antroje pusėje - III tūkstm. pr. Kr.

(Šubravcai), Lietuvos inteligentų draugija, veikusi 1817-1822 m.

(gr. neos – naujas + it. fascismo – susivienijimas), ideologija ir judėjimas, atsiradęs po Antrojo pasaulinio karo, siekiantis atgaivinti fašizmą. 

(gr. neos + gotika), architektūros ir taikomosios dailės kryptis, kuriai būdingas grįžimas prie gotikos formų. Buvo paplitusi XVIII a. vid.-XX a. pr., ypač anglosaksiškuose kraštuose, Vid. ir P. Europoje. 

(gr. neos + klasicizmas), XVIII a. II p.-XIX a. pr. vyravęs dailės ir architektūros stilius. Susiformavo veikiamas Šviečiamojo amžiaus idėjų kaip rokoko priešprieša. 

(gr. neos – naujas + kolonializmas), buvusių kolonijų ir metropolijų nelygiateisių ekonominių ir politinių santykių sistema; tiesioginį išnaudojimą pakeitusi netiesioginė buvusių kolonijų ar priklausomų teritorijų išnaudojimo forma.

(gr. neos – naujas + lithos – akmuo), vėlyvasis akmens amžius; archeologinis laikotarpis po mezolito. Pasaulio mastu truko įvairiai: Mažojoje Azijoje, Egipte ir Pietų Europoje – nuo VIII iki IV tūkstm. pr. Kr., kituose Europos kraštuose – apie VI-II tūkstm. pr. Kr. Lietuvoje neolitas datuojamas VI tūkstm. pr. Kr. vid.-II tūkstm. pr. Kr.

XIX a. pab.-XX a. pr. meno srovė artima romantizmui.

partijoms nepriklausančių asmenų susivienijimas bendriems tikslams siekti.

(rus. NEP, sutr. iš Novaja ekonomičeskaja politika), naujoji ekonominė politika; unikalus SSRS laikotarpis 1921-1929 m., kai pramonėje, prekyboje, žemės ūkyje buvo įteisinta privati nuosavybė.

(lot. votum – noras, valia), parlamento balsavimu išreikštas nepasitikėjimas vyriausybe. Po nepasitikėjimo pareiškimo vyriausybė turi atsistatydinti arba turi būti paskelbti nauji parlamento rinkimai. Nepasitikėjimo votumas būdingas parlamentinio valdymo sistemai.

žr. NVS.

Šiaurės Amerikos kolonijų aktas, priimtas 1776 m. liepos 4 d., skelbęs naujos nepriklausomos valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), kurias sudarė 13 buvusių D. Britanijos kolonijų, sukūrimą. Rėmėsi švietėjiška prigimtinių žmogaus teisių teorija, skelbė visų piliečių (išskyrus vergus) lygybę. Pagrindinis rengėjas – T. Džefersonas.

1918-1920 m. Lietuvos kariuomenės kovos su Raudonąja armija (1918-1919), bermontininkais (1919) ir Lenkija (1919-1920).