Žodynas

viduramžiais katalikų vienuolių riterių karinė organizacija, kuri grobė ir kolonizavo svetimas žemes.

kulto veiksmų atlikimo būdas, forma, tvarka.

(m. apie 879), Riurikaičių dinastijos pradininkas.

(Maximilien Francois Marle Isidore Robespierre; 1758-1794), prancūzų politinis veikėjas Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu. Vienas iš Jakobinų partijos vadovų.

(tikr. Pedras Ruisas de Moras; apie 1505-1571), poetas, teisininkas, visuomenės veikėjas. Vienas II Lietuvos Statuto redaktorių.

(lenk. rokosz – maištas), XVI-XVIII a. Lenkijos-Lietuvos valstybėje legalus ginkluotas bajorų maištas prieš karalių. Pagal 1573 m. Henriko artikulus toks maištas buvo legalus valdovui viršijus savo įgaliojimus. Žymesnieji rokošai: 1606-1607 m. M. Zebžidovskio, 1665-1666 m. J. Liubomirskio.

(mirė 1205), Haličo-Voluinės kunigaikštis.

žr. Romaninis stilius.

(romanika), architektūros ir dailės stilius, X-XII a. plitęs Vakarų ir Centrinėje Europoje, kai kuriose Rytų Europos ir Artimųjų Rytų šalyse. Pastatams būdingas masyvumas, maži langai, griežta geometrija, dailei – religinė tematika.

rusų valstybės bojarinų giminė. Nuo 1613 m. Rusijos carų, 1721-1917 m. imperatorių dinastija.

(1596-1645), Rusijos caras (1613-1645). Romanovų dinastijos pradininkas.

(pranc. romantisme), literatūros ir meno kryptis. Susiformavo XVIII a. pab.-XIX a. pr. kaip priešprieša klasicizmo normatyvinei tradicijai ir Šviečiamojo amžiaus idėjoms.

atsirado XV amžiuje, kai J. Dlugošui (1415-1480) „Lenkijos istorijoje“ teko aiškinti šiaip jau nemėgiamų lietuvių kilmę. Jis nurodė prūsų ir lotynų kalbų bendrumą, o aprašydamas antrąjį Lietuvos krikštą tiesiog teigė, kad lietuviai ir žemaičiai yra kilę iš romėnų.

senovės Romos teisės sistema, galiojusi 753 m. pr. Kr.-565 m. po Kr.

(lot. Romulus), sen. romėnų mitinis personažas, Romos miesto įkūrėjas ir pirmasis karalius. Karo dievo Marso ir vestalės Rėjos Silvijos sūnus, Remo brolis dvynys.

(Romovė), prūsų ir kitų baltų religinio kulto centras.

(1520-1582), LDK publicistas, istorikas.

miesto savivaldybės pastatas.

(Alfred Rosenberg; 1893-1946), Vokietijos politikas, nacizmo ideologas. Nuo 1941 m. okupuotų Rytų teritorijų ministras. Organizavo Ostlando ir Ukrainos gyventojų plėšimą, naikinimą, vežimą į Vokietiją.

1789 m. Napoleono žygio į Egiptą metu Rozetės vietovėje rastas akmens luitas, kuriame buvo užrašytas tekstas graikų ir egiptiečių rašmenimis. Prancūzų mokslininkas F. Šampoljonas, remdamasis Rozetės akmens tekstu, pirmasis 1822 m. iššifravo sen. egiptiečių rašmenis – hieroglifus. Įrašai akmeyje iškalti 193 pr. Kr.

(Rusijos Sovietų Federacinė Socialistinė Respublika), Rusijos Federacija, didžiausia Sovietų Sąjungos respublika, įkurta 1917 m. Sostinė Maskva. Plotas apie 17 mln. km², 140 mln. gyventojų. Buvo suskirstyta į 16 autonominių respublikų, 6 autonomines sritis, 6 kraštus, 49 sritis, 10 autonominių apygardų.

(Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika). Žr. RSFSR.

(1596-1631), pirmasis lietuvis misionierius, skleidęs krikščionybę Kinijoje. Pirmasis lietuvis, besilankęs Indijoje. 2015 m. Goa mieste (Indija) jam atminti atidengtas paminklinis akmuo.

mūšis tarp LDK ir Kryžiuočių ordino 1370 m. vasario 18 d. netoli Rūdavos pilies sembų žemėje.

mėginimas įvykdyti valstybės perversmą yrančioje SSRS 1989 m. rugpjūčio mėn.

(nužudyti 1263), Lietuvos karaliaus Mindaugo ir Mortos sūnūs.

(turk. Rumeli), bendras turkų osmanų XIV-XVI a. užkariautų Balkanų šalių teritorijos pavadinimas.

Rusijoje XVIII a.-XX a. pr. asmeniniai titulai, vardai, laipsniai, numatyti rangų tabelyje asmenims, tarnaujantiems valdovo rūmuose.

ankstyviausi germanų rašto ženklai. Daugiausiai naudoti Skandinavijoje, ypač Švedijoje. Ankstyviausiai datuojamas (II a.) įrašas, rastas Norvegijoje.

(1800-1860), dailininkas tapytojas. Nutapė įvairių kompozicijų („Pjovėja“, 1844, „Lietuvaitė su verbomis“, 1847, „Sekminės Vilniaus Kalvarijose“, 1846-1851 ir kt.), portretų, autoportretų, peizažų, religinių paveikslų įvairioms bažnyčioms. Kūryba realistinė, turi romantizmo ir akademizmo bruožų.