Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Riterių ordinas | viduramžiais katalikų vienuolių riterių karinė organizacija, kuri grobė ir kolonizavo svetimas žemes. |
Ritualas | kulto veiksmų atlikimo būdas, forma, tvarka. |
Riurikas | (m. apie 879), Riurikaičių dinastijos pradininkas. |
Robespjeras Maksimiljenas | |
Roizijus Petras | (tikr. Pedras Ruisas de Moras; apie 1505-1571), poetas, teisininkas, visuomenės veikėjas. Vienas II Lietuvos Statuto redaktorių. |
Rokošas | (lenk. rokosz – maištas), XVI-XVIII a. Lenkijos-Lietuvos valstybėje legalus ginkluotas bajorų maištas prieš karalių. Pagal 1573 m. Henriko artikulus toks maištas buvo legalus valdovui viršijus savo įgaliojimus. Žymesnieji rokošai: 1606-1607 m. M. Zebžidovskio, 1665-1666 m. J. Liubomirskio. |
Romanas | (mirė 1205), Haličo-Voluinės kunigaikštis. |
Romanika | žr. Romaninis stilius. |
Romaninis stilius | (romanika), architektūros ir dailės stilius, X-XII a. plitęs Vakarų ir Centrinėje Europoje, kai kuriose Rytų Europos ir Artimųjų Rytų šalyse. Pastatams būdingas masyvumas, maži langai, griežta geometrija, dailei – religinė tematika. |
Romanovai | rusų valstybės bojarinų giminė. Nuo 1613 m. Rusijos carų, 1721-1917 m. imperatorių dinastija. |
Romanovas Michailas | (1596-1645), Rusijos caras (1613-1645). Romanovų dinastijos pradininkas. |
Romantizmas | (pranc. romantisme), literatūros ir meno kryptis. Susiformavo XVIII a. pab.-XIX a. pr. kaip priešprieša klasicizmo normatyvinei tradicijai ir Šviečiamojo amžiaus idėjoms. |
Romėniškoji lietuvių kilmės teorija | atsirado XV amžiuje, kai J. Dlugošui (1415-1480) „Lenkijos istorijoje“ teko aiškinti šiaip jau nemėgiamų lietuvių kilmę. Jis nurodė prūsų ir lotynų kalbų bendrumą, o aprašydamas antrąjį Lietuvos krikštą tiesiog teigė, kad lietuviai ir žemaičiai yra kilę iš romėnų. |
Romėnų teisė | senovės Romos teisės sistema, galiojusi 753 m. pr. Kr.-565 m. po Kr. |
Romulas | (lot. Romulus), sen. romėnų mitinis personažas, Romos miesto įkūrėjas ir pirmasis karalius. Karo dievo Marso ir vestalės Rėjos Silvijos sūnus, Remo brolis dvynys. |
Romuva | (Romovė), prūsų ir kitų baltų religinio kulto centras. |
Rotundas Augustinas | (1520-1582), LDK publicistas, istorikas. |
Rotušė | miesto savivaldybės pastatas. |
Rozenbergas Alfredas | (Alfred Rosenberg; 1893-1946), Vokietijos politikas, nacizmo ideologas. Nuo 1941 m. okupuotų Rytų teritorijų ministras. Organizavo Ostlando ir Ukrainos gyventojų plėšimą, naikinimą, vežimą į Vokietiją. |
Rozetės akmuo | 1789 m. Napoleono žygio į Egiptą metu Rozetės vietovėje rastas akmens luitas, kuriame buvo užrašytas tekstas graikų ir egiptiečių rašmenimis. Prancūzų mokslininkas F. Šampoljonas, remdamasis Rozetės akmens tekstu, pirmasis 1822 m. iššifravo sen. egiptiečių rašmenis – hieroglifus. Įrašai akmeyje iškalti 193 pr. Kr. |
RSFSR | (Rusijos Sovietų Federacinė Socialistinė Respublika), Rusijos Federacija, didžiausia Sovietų Sąjungos respublika, įkurta 1917 m. Sostinė Maskva. Plotas apie 17 mln. km2, 140 mln. gyventojų. Buvo suskirstyta į 16 autonominių respublikų, 6 autonomines sritis, 6 kraštus, 49 sritis, 10 autonominių apygardų. |
RTFSR | (Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika). Žr. RSFSR. |
Rudamina Andrius | (1596-1631), pirmasis lietuvis misionierius, skleidęs krikščionybę Kinijoje. Pirmasis lietuvis, besilankęs Indijoje. 2015 m. Goa mieste (Indija) jam atminti atidengtas paminklinis akmuo. |
Rūdavos mūšis | mūšis tarp LDK ir Kryžiuočių ordino 1370 m. vasario 18 d. netoli Rūdavos pilies sembų žemėje. |
Rugpjūčio pučas | mėginimas įvykdyti valstybės perversmą yrančioje SSRS 1989 m. rugpjūčio mėn. |
Ruklys ir Rupeikis | (nužudyti 1263), Lietuvos karaliaus Mindaugo ir Mortos sūnūs. |
Rumelija | (turk. Rumeli), bendras turkų osmanų XIV-XVI a. užkariautų Balkanų šalių teritorijos pavadinimas. |
Rūmų rangai | Rusijoje XVIII a.-XX a. pr. asmeniniai titulai, vardai, laipsniai, numatyti rangų tabelyje asmenims, tarnaujantiems valdovo rūmuose. |
Runos | ankstyviausi germanų rašto ženklai. Daugiausiai naudoti Skandinavijoje, ypač Švedijoje. Ankstyviausiai datuojamas (II a.) įrašas, rastas Norvegijoje. |
Ruseckas Kanutas | (1800-1860), dailininkas tapytojas. Nutapė įvairių kompozicijų („Pjovėja“, 1844, „Lietuvaitė su verbomis“, 1847, „Sekminės Vilniaus Kalvarijose“, 1846-1851 ir kt.), portretų, autoportretų, peizažų, religinių paveikslų įvairioms bažnyčioms. Kūryba realistinė, turi romantizmo ir akademizmo bruožų. |