Žodynas

(1912-1913), iš pradžių karas tarp Balkanų valstybių (Bulgarijos, Graikijos, Juodkalnijos, Serbijos) bei Turkijos, vėliau tarp buvusių sąjungininkių, Rumunijos ir Turkijos.

balso padavimas rinkimuose už vieną ar kitą kandidatą. Gali būti viešas ir slaptas, tiesioginis ir netiesioginis, lygus (visi balsuotojai turi po vieną balsą) ir nelygus.

bolševikų taikytas terminas visoms karinėms formuotėms, kovojusioms prieš bolševikų diktatūrą pilietinio karo metu (1917-1922).

indoeuropietiškos kilmės tautų ar genčių, kalbančių ar kalbėjusių giminingomis kalbomis ir tarmėmis, sudarančiomis atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos atšaką, grupė.

valstybė Rytų Europoje, Lietuvos kaimynė.

valstybinės valdžios institucija Baltarusijoje, įkurta Minske 1917 m. liepos mėn. 1918 m. kovo mėn. sudarė Baltarusijos Liaudies Respublikos vyriausybę ir paskelbė apie Baltarusijos atsiskyrimą nuo Rusijos. Rusijai užėmus Baltarusiją, iki 1925 m. veikė emigracijoje.

1. karaliaus šalininkai Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu. Pavadinimas kilo nuo jų vėliavos spalvos;
2. bolševikų taikytas terminas visoms karinėms formuotėms, kovojusioms prieš bolševikų diktatūrą pilietinio karo metu (1917-1922). Žr. baltagvardiečiai;
3. konservatyvi 1861-1863 m. sukilimo dalyvių grupuotė.

1934 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje pasirašyta Latvijos, Lietuvos ir Estijos Baltijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartis. Šios sutarties tikslas – derinti valstybių užsienio politiką, teikti viena kitai visokeriopą politinę ir diplomatinę pagalbą. Galiojo iki 1940 m.

Atlanto vandenyno dalis, giliai įsiterpusi į šiaurinę Europą. Jos plotas yra 386 000 kvadratinių kilometrų, didžiausias gylis – 459 m, vidutinis – 86 metrai. Lietuvai priklauso apie 100 km pajūrio. Į Baltijos jūrą įteka Oderis, Vysla, Nemunas, Dauguva, Neva ir kt. Vakarų ir šiaurės rytų jūros krantai šcheriniai, uolėti, o pietiniai ir pietrytiniai smėlėti, su kopomis.

1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota akcija. Joje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai. Susikibę rankomis nuo Vilniaus iki Talino, jie parodė tijų Baltijos šalių gyventojų vienybę smerkiant Molotovo-Ribentropo paktą.

Baltijos jūros raidos stadija (9800-8000 pr. Kr.).

1990 m. įkurta regioninė politinė organizacija, į kurią įeina Lietuva, Latvija ir Estija. Sprendžia ir ekonominio bendradarbiavimo problemas.

(rus. Belomor kanal), kanalas, jungiantis Baltąją jūrą su Onegos ežeru. Iš jo Svyre, Ladogos ežeru ir Neva eina vandens kelias į Baltiją. Kanalo ilgis 227 km.

Baltijos jūros raidos stadija (nuo 2500-2300 pr. Kr. iki šių dienų). Skirstoma į du laikotarpius: Limnėjos jūra (2500-2300 pr. Kr. - XVI-XVII amžius) ir Mijos jūra (nuo XVI-XVII amžių iki mūsų dienų).

baltų bendrumo laikotarpio dievai.

mokslas, tiriantis baltų tautų kalbas, istoriją, kultūrą.

neoficialus karinių formuočių, kovojusių su sovietų valdžia Rusijoje 1918-1922, pavadinimas. Terminas susijęs su tradicine simbolika, pagal kurią balta spalva laikoma teisėtos valdžios šalininkų spalva.

permainingas pilietinis karas Anglijoje 1455-1485 m. tarp Lankasterių (herbe – raudona rožė) ir Jorkų (herbe – balta rožė) didikų giminių.

hugenotų žudynės Paryžiuje naktį į 1572 m. rugpjūčio 24 d. (Šv. Baltramiejaus dieną).

(1873-1944), poetas simbolistas, diplomatas. Rašė lietuvių ir rusų kalbomis. 1922-1939 m. – Lietuvos neprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras SSRS, nuo 1939 m. – Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje patarėjas. 

(1897-1957), sovietinės kariuomenės generolas majoras. 1918-1919 m. Lietuvoje vadovavo Raudonosios armijos daliniams. Vėliau – Sovietų Rusijos  ir SSRS karininkas. 

kvartero periodo nuosėdinė uoliena. Susideda iš limonito, molio, aleurito, smėlio ir organinių medžiagų liekanų. Lietuvos balų rūdoje aptinkama nuo 18 iki 40% geležies. Jos randama pelkėse, paežerėse, upių krantuose, šiaip pažliugusiose, šaltiniuotose vietovėse.

(1879-1967), Lietuvos diplomatas.

lenkų teisėje naudota priemonė ir bausmė asmenims, pasipriešinusiems teismo sprendimo vykdytojams. Tokių asmenų turtas karaliaus įsakymu, atlyginus nuostolius nukentėjusiems, konfiskuojamas. Jei asmuo ir po banicijos paskelbimo pasipriešindavo karaliaus valdininkui, atsiųstam jo turto paimti, arba baudžiamojo sprendimo vykdymui, jis būdavo paskelbiamas amžiams ištremtu iš valstybės ir netekdavo civilinių teisių.

(pranc. banqueroute):
1. negalėjimas išsimokėti skolų;
2. asmuo, praradęs savo vertę, žlugęs, netekęs įtakos.

(gr. baptistes – krikštytojas), radikali protestantizmo srovė, išsiskyrusi iš Anglijos puritonizmo.

(1835-1902), poetas, kalbininkas, katalikų vyskupas.

(it. barbacane), fortifikacinis statinys, paplitęs viduramžiais (pradėta statyti XIII a. Prancūzijoje). Statytas gynybinės sienos išorėje, prie vartų. Dažniausiai tai cilindrinis bokštas su vartais ir šaudymo angomis, sujungtas tiltu, pakeliamuoju tiltu ar uždara galerija su gynybinės sienos vartais. Skirtas vartų apsaugai ir sparninės gynybos sustiprinimui.

(gr. barbaroi), graikų kultūros klestėjimo laikotarpiu taip buvo vadinami svetimtaučiai, nemokantys graikų kalbos ir nesusipažinę su graikų kultūra. Romos laikais šiuo vardu imta vadinti visas gentis, kurios puldinėjo Romą, arba tas, kurias siekė nukariauti patys romėnai.

(it. Barbarossa – raudonbarzdis), Kayro ad-Din Pašos (turk. Khayr ad Din Pasha) (apie 1483-1546) pravardė. Buvo garsus piratas, Osmanų imperijos sultono vietininkas Alžyre. 1533-1544 m. Osmanų imperijos laivyno didysis admirolas.