Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 3192
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Šovinizmas

kraštutinis nacionalizmas. Teigia, kad tam tikra tauta yra išskirtinė, geresnė už kitas, skatina tautų priešiškumą.

Štathalteris

(vok. Staatthalter – vietininkas, valdytojas), kai kuriose V. Europos valstybėse (Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose) XV-XX a. pareigūnas, vyriausybės vardu valdęs tam tikrą teritoriją. Pvz., Ispanijos karaliaus vardu administravo Nyderlandus.

Šubravcai

(lenk. szubrawcy – nenaudėliai), liberalių nuostatų Vilniuje įkurta Lietuvos inteligentų draugija, veikusi 1817-1822 m. Satyriniu spaudos žodžiu kovojo su visuomenės prietarais ir ydomis, pasenusiais papročiais. Savo sueigų ceremonialu šubravcai parodijavo masonų ložes.

Šuiskis Vasilijus

(1552-1612), Rusijos caras (1606-1610).

Šukinės-duobelinės keramikos kultūra

Rytų Europos miškingosios zonos V-II t-mečio pr. Kr. pr. archeologinė kultūra. Šiaurėje apėmė Kareliją ir iš dalies Kolos pusiasalį, šiaurės rytuose siekė Uralą, pietryčiuose – Karnos baseiną, pietuose tęsėsi iki Šiaurės rytų Ukrainos, vakaruose ribojosi su Narvos ir Nemuno kultūromis.

Šumano deklaracija

(Šumano planas), Vak. Europos šalių anglių, geležies rūdos ir plieno pramonės integracijos programa, kurią pasiūlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras R. Šumanas. Pagal šį planą 1951 m. Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Italija, Prancūzija ir VFR įkūrė Europos anglių ir plieno susivienijimą, kuris davė pradžią visos Europos vienijimuisi, dabartinei Europos Sąjungai.

Šumauskas Motiejus

(1905-1982), sovietinis valstybės veikėjas. 1956-1967 m. LSSR Ministrų tarybos pirmininkas. 1967-1975 m. LSSR Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas.

Šv. Jonų bažnyčia

Vilniaus universiteto dalis. Halinio tipo bažnyčia su 7 koplyčiomis prie šoninių navų.

Švarnas

(mirė 1269), Haličo kunigaikštis, kunigaikščio Danijilo Haličiečio sūnus.

Šventoji Romos imperija

Šventoji Romos imperija X a.
Šventoji Romos imperija X a.
(nuo XV a. pabaigos – Šventoji vokiečių tautos Romos imperija), Europos valstybinis junginys, gyvavęs 962-1806 metais. Įėjo Vokietija (galingiausia imperijos šalis), šiaurinė ir vidurinė Italijos dalis, Čekija, Burgundijos karalystė, Nyderlandai, Šveicarija ir kitos žemės.

Šventoji sąjunga

Paryžiuje 1815 m. Austrijos, Prūsijos ir Rusijos sudaryta sutartis Vienos kongrese nustatytai tarptautinei tvarkai palaikyti. Vėliau prie jos prisijungė visos Europos valstybės (įskaitant Prancūziją), išskyrus D. Britaniją ir Turkiją. Sąjunga sankcionavo ginkluotas intervencijas tautiniams ir demokratiniams judėjimams nuslopinti. Suiro dėl prieštaravimų tarp valstybių narių.

Šventosios uostas

Lietuvos pajūrio uostas prie Šventosios upės žiočių 34 km į šiaurę nuo Klaipėdos uosto, 12,5 km nuo Palangos. Žinomas jau nuo senovės.

Šviečiamoji epocha

(Apšvietos epocha) Europos visuomeninės minties ir kultūros kryptis, kilusi XVII a. pabaigoje. Labiausiai buvo paplitusi XVIII a. Švietimas buvo priešiškas feodalinei santvarkai, luominiam susiskaldymui, religiniam fanatizmui, scholastinei filosofijai. Reiškė naujai susiformavusios buržuazijos pasaulėžiūrą. Jai būdingas racionalizmas, tikėjimas mokslo, proto galia, siekimas pažinti ir pertvarkyti pasaulį, plėsti visuomenės švietimą.

Šviečiamoji filosofija

Švietimo epochos filosofija, atsiradusi XVII a. pabaigoje Vakarų Europoje ir plitusi iki XVIII a. pradžios. Rėmėsi Renesanso epochos ir XVII a. filosofijos tradicijomis, kritikavo vidurinių amžių scholastinę filosofiją.

Švitrigaila

(apie 1370-1452), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos, Tverės kunigaikštytės, sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1430-1432).

Tacitas Publijus Kornelijus

(Publius Cornelius Tacitus; tarp 54 ir 57-apie 120), romėnų istorikas, publicistas, diplomatas.

Taika

valstybių sambūvio pavidalas, kai valstybės tarpusavio santykiuose nevartoja ar negrasina pavartoti ginkluotą jėgą ir nevykdo viena prieš kitą karinių veiksmų.

Taikos teisėjas

1. kai kuriose šalyse pareigūnas, dažniausiai skiriamas centrinės valdžios, vienas pats sprendžiantis bylas taikos teisme;
2. teisėjas, sprendžiantis bylas taikos teisme – kai kurių valstybių žemiausiojoje teismo instancijoje. Lietuvos Respublikoje taikos teismai veikė 1919-1933 m. Sprendė smulkias civilines ir baudžiamąsias bylas.

Taipingų sukilimas

1850-1864 m. vykęs didžiausias sukilimas prieš Čingų (1644-1912) dinastiją Kinijoje.

Taktika

(gr. taktike):
1. veiklos būdas, metodas, kuriuo siekiama kokio nors tikslo; veikimas pagal planą;
2. ginkluotųjų pajėgų dalinių ir junginių veiksmų kautynėse teorija ir praktika.

Taleiranas-Perigoras Šarlis Morisas

Š. M. Taleiranas-Perigoras
Š. M. Taleiranas-Perigoras
(Charles Maurice Talleyrand-Perigord; 1754-1838), Prancūzijos valstybės veikėjas, diplomatas. 1787-1815 m. (su pertraukomis) užsienio reikalų ministras. Pasižymėjo dideliu įžvalgumu, užkulisinėmis intrigomis ir tikslo siekimu bet kokiomis priemonėmis.

Taleris

(vok. Taler):
1. Europos šalių moneta, kaldinta 1525-1907 m. iš sidabro;
2. Lenkijos ir jos valdų pinigas 1533-1814 m.;
3. LDK moneta, kaldinta XVI a. antrojoje pusėje iš sidabro Vilniaus monetų kalykloje.

Talibanas

(puštų k. talibaan – Korano mokiniai), buvusio mudžtachidų vado mulos Mohamado Omaro Akhudo 1994 m. sukurta radikali milicija, į kurią buvo pašaukti islamo teologijos studentai, daugiausia puštūnai musulmonai sunitai, Pietų Afganistano pabėgėliai Pakistane. 

Tallat-Kelpša Juozas

(1889-1949), kompozitorius, dirigentas. Organizavo chorus, rinko liaudies dainas, dėstė Kauno muzikos mokykloje ir Kauno konservatorijoje.

Talmudas

(hebr. talmud – mokslas), judaizmo religinių, etinių ir teisės įstatymų rinkinys.

Tamara

(m. 1207), Gruzijos valdovė 1184-1207. Jurgio (Georgijaus) III duktė, garsėjusi protu ir grožiu. Tamaros valdymo metais Gruzija sustiprėjo ir pasiekė politinių ir karinių laimėjimų. Apie Tamarą sukurta liaudies legendų, Š. Rustavelis ją pavaizdavo poemoje „Didvyris tigro kailiu“.

Tamsieji šimtmečiai

sen. Graikijos laikotarpis tarp XI a. pr. Kr. ir IX a. pr. Kr., kai dorėnams užkariavus achajų miestus, išnyko Mikėnų-Kretos pasaulis. Taip pavadintas dėl to, kad istorikai turi palyginti nedaug žinių apie šį laikotarpį.

Tangai

Kinijos imperatorių dinastija (618-907).

Tanzimatas

(turk. iš arab. tanzimat – pertvarkymai, reformos), reformų laikotarpis (1839-1876) Osmanų imperijoje. 

Tarasenka Petras

(1892-1962), lietuvių archeologas, muziejininkas ir rašytojas. Tyrinėjo Rytų Lietuvos piliakalnius Ukmergės, Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Parašė jaunimui nuotykių apysakų, kuriose populiarinamas istorijos mokslas.

Targovicos konfederacija

(1792-1793), ATR magnatų sąjunga. Suorganizavo Jekaterina II. Tikslas – su Rusijos parama likviduoti Ketverių metų seimo (1788-1792) reformas ir Gegužės trečiosios konstituciją. Konfederatų 1792 m. balandžio 27 d. Peterburge pasirašytas manifestas su suklastota data (1792 05 14) buvo viešai paskelbtas Targovicoje (Ukraina). Jis skelbė, kad konfederatų prašymu Rusijos kariuomenė įžengia į ATR.

Tarybų Sąjunga

žr. Sovietų Sąjunga.

Tarngorodo konfederacija

1715 m. prasidėjusi ir 1717 m. Nebyliuoju seimu pasibaigusi konfederacija. Buvo nukreipta prieš karaliaus Augusto II tariamas ar tikras pastangas pažaboti bajorijos laisves, įvesti ATR sosto paveldėjimo principą. Kovojo su Augusto II saksų kariuomenės daliniais.

Tarnyba

viduramžių Lietuvos prievolinis ir mokestinis vienetas, XIV a. nustatytas kunigaikščio. Valstiečiai 2-3 dienas per savaitę turėjo dirbti dvarui ir duoti dėklą.

Tarptautinė teisė

visuma normų ir taisyklių, reguliuojančių suverenių valstybių tarpusavio santykius įvairiose jų bendravimo srityse. Tarptautinė teisė, kitaip negu teisė, veikianti kiekvienos valstybės viduje, saugoma ne atskirų vyriausybių, bet remiasi savanorišku suverenių valstybių apsisprendimu pripažinti tas normas ir jų laikytis.

Tarpupis

žr. Mesopotamija.

Tarpusavio priklausomybė

(angl. interdependence), tokie tarp suverenių valstybių susiklostę santykiai, kada kiekvienos iš jų nacionalinių interesų patenkinimas tampa vargiai įmanomas arba iš viso neįmanomas be tarpusavio bendradarbiavimo.

Tarpuvaldis

laikotarpis nuo monarchinės valstybės valdovo mirties iki kito valdovo vainikavimo.

Tauta

etninė kultūrinė žmonių bendruomenė, kurios narius sieja bent keletas iš šių požymių: bendra kalba, bendra religija, bendra istorinė praeitis, daugiau ar mažiau aiškus teritorinis apsigyvenimo centras. Tačiau svarbiausias tautiškumo kriterijus yra pačių žmonių savimonė, tai, kuo jie patys save laiko, kokiai tautai jaučiasi priklausą.

Tauta-populus

valstybės piliečių visuma.