Žodynas

(ginaikėja; gr. gynaikeon iš gyne – moteris), sen. graikų namo dalis, skirta gyventi moterims.

sausumos prekybiniai keliai, kuriais nuo II tūkstm. pr. Kr. iki I tūkstm. po Kr. vid. iš Baltijos pajūrio į to meto civilizacijos centrus (ypač į Romos imperiją) gabentas gintaras. Jie neteko savo reikšmės prasidėjus didžiajam tautų kraustymuisi.

(1884-1946), rašytojas, poetas. 1940 m. kartu su kitais vyko į SSRS prašyti priimti Lietuvą į SSRS.

(tikr. Girskis; 1893-1933), JAV lietuvių lakūnas. 1910 m. atvyko į JAV, dirbo „Naujienų“ spaustuvėje. 1917-1919 m. tarnavo JAV karo aviacijoje. 1924 m. baigė aviacijos mokyklą. 1931 m. dirbo transporto pilotu. Perskridęs Atlantą lėktuvu „Lituanica“, su S. Dariumi žuvo ties Soldinu Vokietijoje. Palaidotas Kaune.

(Guise), Lotaringijos kunigaikščių giminė.

(rus. Gosudarstvennyj komitet čerezvyčajnogo položenija – Ypatingosios padėties valstybinis komitetas), 1991 m. rugpjūtį kai kurių SSRS vadovų sukurtas komitetas, siekęs valstybinio perversmo keliu grąžinti SSRS į brežnevinės politikos laikus. Nepavykęs perversmas tapo lemiančia SSRS suirimo priežastimi.

(lot. gladiatores iš gladius – kalavijas), sen. Romos kovotojai, žiūrovų malonumui besikaunantys vienas su kitu ar su laukiniais žvėrimis.

(Johan Christoph Glaubitz; apie 1700-1767), žymiausias vėlyvojo baroko, rokoko stiliaus architektas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

LDK kunigaikščio Mykolo Glinskio 1508 m. sukilimas prieš didįjį Lietuvos kunigaikštį Žygimantą Senąjį per 1500-1508 m. LDK karą su Maskvos didžiąją kunigaikštyste.

(pranc. global iš lot. globus – rutulys), apimantis visą Žemę, pasaulinis.

tarptautinės politikos esmės aiškinimo nuostata: teigiama, kad tarptautinė politika yra vientisas visos planetos mastu vykstantis, globalinis procesas, kuriame pagrindinį ir lemiamą vaidmenį vaidina dominuojanti pasaulinė ekonominė sistema – kapitalizmas. Svarbiausiuoju tarptautinės politikos veikėju laikomi ekonominiai stambaus kapitalo interesai, o pati tarptautinė politika apibrėžiama kaip tų interesų pagrindu susiklostę vienų valstybių dominavimo ir kitų valstybių priklausomybės santykiai.

teritorija, valdoma Jungtinių Tautų Organizacijai (JTO) prižiūrint ir vadovaujantis JTO Chartija, gaunanti šį statusą pagal atskiras sutartis su šias teritorijas administruojančiomis valstybėmis.

Užnemunėje – valsčius. Kaimai suskirstyti į gminas pagal 1815 m. konstituciją, kai Varšuvos kunigaikštystė buvo paversta Lenkijos karalyste Rusijos imperijos valdžioje. Gminos susirinkime, kuriame išsirinkdavo vaitą, dalyvaudavo visi apylinkės gyventojai, turintys ne mažiau kaip 3 margus žemės. Gmina išnyko, susikūrus Lietuvos Respublikai.

(gr. gnosis – pažinimas + logos – mokslas), pažinimo teorija.

(pranc. gobelin pagal Gobelinų pavardę), išaustas kilimas-paveikslas. Liudviko XIV ministras J. B. Kolberas 1662 m. Paryžiaus priemiesčio Gobelinų šeimos dažykloje įsteigė karališkąją gobeleno manufaktūrą. Sienų kilimai buvo audžiami sen. Egipte, Mesopotamijoje, Persijoje, Bizantijoje.

(apie 1551-1605), Maskvos didysis kunigaikštis ir caras (1598-1605).

šiltųjų srovių sistema, apimanti Atlanto šiaurinę dalį nuo Floridos pusiasalio iki Špicbergeno ir Naujosios Žemės salų. Ji turi didelę įtaką Europos ir Amerikos šiaurinių dalių klimatui.

Š. de Golio šalininkai, susibūrę į Prancūzijos politinį judėjimą ir partiją (Goliečių sąjunga). Ypač buvo populiarūs XX a. 8 deš.

(guomindangas, kuomindangas; kin. kuomintang, guomintang – nacionalinė liaudies partija), Kinijos politinė partija, kurią 1912 m. įkūrė Sun Jat-senas iš jo vadovaujamos Tungmengchvėjaus organizacijos ir dar kelių organizacijų.

(1931-2022), paskutinis SSKP Generalinis sekretorius (1985-1991), pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas (1990).

senovinis tūrio matas skysčiams ir biralams seikėti. Minimas šaltiniuose nuo XVI a. Lietuvoje. 5,6 l talpos gorčius vadintas cecho, didžiuoju, arba senuoju, 2,8 l talpos – šinkoriniu, arba mažuoju. Gorčiaus talpos indai biralams būdavo skobiami iš medžio, daromi iš beržo tošies, šulelių, pinami iš karnų, vytelių, šiaudų; skysčiams – kalami iš vario ar žalvario skardos.

posakis, reiškiąs sudėtingą problemą, sunkiai įgyvendinamą užduotį ar nelengvai pasiekiamą tikslą.

XVI-XVII a. miesto valdžios pareigūnas, 1775-1862 m. apskrities miesto administracinės policinės valdžios viršininkas.

XIV-XVI a. LDK didikų giminė. Darė didelę įtaką LDK politikai, kovojo dėl LDK valstybės savarankiškumo. Daugiausia valdų turėjo Rytų Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje.

(mirė 1539), Naugarduko, Polocko, Trakų vaivada. 1522 m. mirus Mikalojui Radvilai, tapo Vilniaus vaivada ir LDK kancleriu. Tvirtino LDK savarankiškumą, stengėsi padaryti ją kuo mažiau priklausomą nuo Lenkijos. Prisidėjo prie I Lietuvos Statuto (1529) parengimo. Jo iniciatyva į ši dokumentą įtraukti draudimai svetimšaliams įsigyti Lietuvoje turtų ir užimti tarnybas.

(mirė 1458), didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Švitrigailos rūmų maršalka 1430-1431 m. Dalyvavo 1432 m. Žygimanto Kęstutaičio sąmoksle prieš Švitrigailą. 1440 m. jo remiamą trylikametį Jogailos sūnų Aleksandrą paskelbus didžiuoju kunigaikščiu, tapo faktišku LDK vyriausybės vadovu. 1440-1443 m. Trakų vaivada, 1443-1458 m. Vilniaus vaivada ir LDK kancleris. Kovojo dėl LDK suverenumo, siekė atsiimti iš Lenkijos šios užgrobtą vakarinę Podolę.

(lot. Gothi, Gothones, Gutones), rytinės germanų gentys.

viduramžių architektūros ir dailės stilius, išaugęs iš romaninio stiliaus XII a. viduryje Prancūzijoje. XIII-XV a. vyravo daugelyje Europos šalių. Greta Renesanso egzistavo iki XVII a. Vyraujanti statybinė medžiaga buvo akmuo, Vidurio Europoje naudotos plytos. Gotikiniams religiniams pastatams būdinga vertikalus erdvės skaidymas, skliautai su nerviūromis, kontraforsai ir arkbutanai, konstruktyvinės smailėjančios arkos, ažūrinės bokštų viršūnės, vitražai, gausios skulptūros, reljefiniai akmens ornamentai.

atsirado XVI a. pradžioje. Erazmas Stela (apie 1450-1521) ėmėsi įrodinėti, kad būtent germanai buvę seniausieji Prūsijos rytinės dalies (ir Mažosios Lietuvos) gyventojai.

(sutr. iš rus. Glavnoe političeskoje upravlenije), Vyriausioji politinė valdyba. Žr. Valstybės saugumo komitetas.