Žodynas

lenkų kultūros, pirmiausia kalbos, savanoriškas perėmimas arba prievartinis diegimas Lenkijos valdomose ar jos įtakoje esančiose žemėse.

žr. Lenkų karinė organizacija.

Šiaurės karo mūšis, 1709 m. liepos 8 d. įvykęs prie Poltavos (dab. Ukraina) tarp Rusijos ir Švedijos kariuomenių.

XIV a. pab.-XVIII a. įtakingiausia LDK  didikų grupė. Iš pradžių ponais buvo vadinami tik didikai, kilę iš bajorų, nuo XVI a. – išlikę žymesni kunigaikščiai.

(lot. pontifex), sen. romėnų žynys, aukštosios žynių kolegijos narys.

XV a. I pusės-XVI a. LDK centrinės valdžios institucija, kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu valdžiusi kraštą. Nuo XV a. II pusės ji buvo faktinė LDK vyriausybė.

(it. Stato Pontificio), 756-1870 m. Vidurio Italijoje popiežiaus savarankiškai valdyta teritorija. 1871 m. prijungta prie Italijos karalystės.

(lot. papa iš gr. pappas – tėvas, mokytojas), Katalikų bažnyčios ir Vatikano valstybės vadovas. Romos vyskupas.

vienos biologinės rūšies individų, gyvenančių tam tikrame areale, visuma, genetiškai skirtinga nuo kitų individų grupių.

(lot. populares iš populus – tauta), vėlyvosios Romos respublikos laikais (II-I a. pr. Kr.) politinė grupuotė, siekusi iš skurdo išvaduoti Romos miesto proletariatą, kurio padėtis nuo II a. pr. Kr. ėmė grėsti Romos miesto socialiniam stabilumui.

(lot. porticus):
1. atviras rūmų prieangis su kolonomis, laikančiomis frontoną; būdingas antikinei, renesanso ir klasicizmo pastatų architektūrai;
2. senovės Graikijoje pastatas su kolonomis šonuose.

Japonijos ir Rusijos taikos sutartis, pasirašyta 1905 m. rugsėjo 5 d. Portsmute (JAV). Ja baigtas abiejų valstybių 1904-1905 m. karas.

(gr. Poseidōn), sen. graikų vandenų, lietaus dievas, jūreivių ir žvejų globėjas.

(1764-1830), poetas, istorikas, leksikografas. Žemaičių bajoriškojo kultūrino ltuanistinio sąjūdžio dalyvis. Pirmojo Lietuvoje senienų muziejaus įkūrėjas. Poemos „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ autorius.

(lot. – postilla, iš post illa (verba) – po tų žodžių), pamokslų rinkinys Biblijos temomis. Ypač buvo paplitęs reformacijos laikotarpiu. 1591 m. Karaliaučiuje išleista J. Bretkūno „Postilė“ – pirmasis spausdintas lietuviškų pamokslų rinkinys.

(lot. post – po + modernizmas), šiuolaikinės architektūros tendencijos, įsivyravusios XX a. 8 deš. po modernizmo. 

(Grigorij Potiomkin; 1739-1791), Rusijos valstybės ir karinis veikėjas. Generolas feldmaršalas. Vienas 1762 m. rūmų perversmo, po kurio sostą užėmė Jekaterina II, dalyvių. Jekaterinos II favoritas. Iki pat mirties darė didžiulę įtaką imperatorės politikai. 

(Potoccy), XIV a.-XIX a. pab. ATR didkų giminė.

D. Britanijos, JAV ir SSRS vadovų konferencija, vykusi 1945 m. liepos 17-rugpjūčio 2 d. Potsdame (Vokietija).

I pasauliniame kare panaudota Vokietijos karinė taktika.

(lot. positio – padėtis, išsidėstymas):
1. požiūris, nusistatymas kuriuo nors klausimu, lemiantis veiksmų, elgesio pobūdį;
2. daugumą sudaranti ir vyriausybę formuojanti frakcijų ar partijų koalicija parlamente.

varginančios kovos apkasuose I pasaulinio karo metais, Vokietijai nepavykus Vakarų fronte staigiu smūgiu sutriuškinti Prancūzijos ir Anglijos kariuomenių.

filosofijos kryptis. Teigia, kad pozityvias, tikras žinias gauname tik iš specialiųjų mokslų, o filosofija yra nereikalinga.

laikas, praėjęs nuo Žemės atsiradimo maždaug prieš 4,5 mlrd. m. iki šių laikų.

(gr. pragma iš pragmatos – darbas, veikla):
1. filos. subjektyviojo idealizmo kryptis, praktinę empirinę individo veiklą laikanti intelektualiosios veiklos pagrindu ir vertinimo kriterijumi; susikūrė XIX a. aštuntuoju dešimtmečiu JAV; pripažinta amerikietiškojo gyvenimo būdo filosofija;
2. istorijos mokslo kryptis, apsiribojanti įvykių išdėstymu pagal jų išorinį ryšį ir nuoseklumą, neatskleidžianti istorinės raidos dėsnių.

(Pragiškis; apie 1369-1440), vienuolis, katalikybės skleidėjas Lietuvoje.

1968 metų įvykiai Čekoslovakijoje, per kuriuos Čekoslovakijos komunistų partijos (ČKP) reformatoriai bandė sudemokratinti ekonominę ir politinę sistemą ir sukurti „žmogišką socializmą“.

(Karolio universitetas), vienas seniausių Europos universitetų. Įkurtas 1348 m. 1380 m. čia studijavo pirmieji studentai iš Lietuvos. 1397 m. universitete įsteigta lietuvių studentų kolegija, kurios globėjas buvo J. Husas.