Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta terminų: 3190.
Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Aptvarinė pilis

(gardinė pilis, kieminė pilis), gynybinės pilies rūšis. Ją sudarė 9-15 m aukščio gynybinė siena be bokštų (XIII a.) arba su bokštais (nuo XIV a.), juosianti keturkampį ar daugiakampį kiemą su keliais pastatais apylinkių gyventojams paslėpti.

Aptvėrimai

bendruomeninių žemių likvidavimas ir prievartinis žemės nuomotojų nuvarymas nuo žemės. Prasidėjo Anglijoje XIII a., siekiant ariamus žemės plotus paversti avių ganyklomis ir auginti aukštos kokybės vilną teikiančias avių veisles.

Apžvalgininkai

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“
„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“
XIX a. pabaigos lietuvių visuomeninė politinė grupuotė, susitelkusi apie žurnalą „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1889-1896).

Arabia Felix

(lot. Laimingoji (Klestinti) Arabija), sen. geografijoje vartotas terminas derlingai pietvakarinei ir pietinei Arabijos pusiasalio daliai (dab. Jemenas ir Hadramantas) apibūdinti, skiriant ją nuo kitos Arabijos pusiasalio dalies – Dykumų Arabijos (Arabia Deserta) skurdžioje centrinėje ir šiaurinėje Arabijos dalyje ir Uolėtosios Arabijos (Arabia Petra) šiaurės vakarinėje Arabijoje, kuri tapo Romos imperijos protektoratu.

Arabistika

mokslinių disciplinų, tyrinėjančių arabų tautų istoriją, ekonomiką, politiką, sociologiją, teisę, kalbą, literatūrą ir kultūrą, visuma.

Arabų ir Izraelio karai

Palestina ir Izraelis po Antrojo pasaulinio karo
Palestina ir Izraelis po Antrojo pasaulinio karo
svarbiausi kariniai Izraelio konfliktai su arabų šalimis 1948-1949 m. ( Palestinos karas), 1956 m. ( Sueco karas), 1967 m. ( Šešių dienų karas), 1973 m. (Jom Kipuro (Yom Kippur) karas), 1982 m. ( Libano karas).

Arabų Lyga

(Arabų Šalių Lyga), 1945 m. Kaire įkurta regioninė arabų valstybių organizacija, šiuo metu (2015 m.) turinti 22 narius ir 4 asocijuotus narius.

Arafatas Jasiras

J. Arafatas
J. Arafatas
(pseudonimas – Abu Amaras; 1929-2004), Palestinos politikas, vienas Palestinos pasipriešinimo organizacijos „Al Fatah“ kūrėjų.

Aramėjai

šiaurės semitų klajoklių grupės etnosas, XVI a. pr. Kr. įsikūręs Mesopotamijoje, XI-VIII a. pr. Kr. Š. Sirijoje. XII-XI a. pr. Kr. išplito po Art. Rytus ir juos aramėjizavo. VIII a. pr. Kr. aramėjų valstybėles nukariavo asirai.

Arbaletas

(pranc. arbalete), rankinis strėlių svaidomasis ginklas; kilpinis lankas. Taiklesnis ir pavojingesnis ginklas už trumpąjį lanką.

Arbitražas

ginčų sprendimo būdas, kai besiginčijančios šalys kreipiasi į trečiąjį asmenį – į arbitrą.

Archaika

(gr. archaikos – senovinis):
1. senovė; tai, kas senoviška;
2. senovės graikų meno laikotarpis (VII-VI a. pr. Kr.).

Archeologija

(gr. archaios – senovinis + logos – mokslas), savarankiška istorijos mokslų šaka, tyrinėjanti seniausios (ikirašytinės) žmonių visuomenės istoriją.

Archeologinė kultūra

tam tikro laikotarpio reliktų (gyvenviečių, laidojimo paminklų ar atskirų objektų) visuma, pasižyminti bendromis savybėmis ir sutelktai pasitaikanti apibrėžtoje teritorijoje.

Archeologiniai paminklai

archeologijos mokslo šaltiniai.

Archetipas

(gr. archetyponarchē – pradžia + typos – pavyzdys), pasaulio vaizdo arba atskirų jo dalių pagrindinis elementas. Egipto piramidės archetipas yra kalnas, Šumere zikuratas – kalva, altoriaus – aukuras.

Archimedas

Archimedas
Archimedas
(gr. Archimēdēs, 287-212 pr. Kr.), žymiausias sen. graikų fizikas, matematikas, mechanikas.

Architectura militaris

(lot. karinė architektūra), iki XVII a. terminas, apibrėžiantis kelių mokslų (artilerijos, karinės inžinerijos, fortifikacijos menų ir pagrindinių teorinių mokslų – pvz., matematikos, teorinės ir taikomosios mechanikos, minavimo, apgulties ir įtvirtinimų gynybos menų) visumą. Nuo XVII a. architectura militaris suprantama ir kaip neįtvirtinto pobūdžio statiniai, kareivinės, sargybinės, arsenalai, magazinai, parakinės.

Archontai

(gr. archontes – valdytojai), svarbiausi sen. graikų polių pareigūnai, magistratų vadovai.

Archyvas

(lot. archivum – senovinis):
1. įstaiga, kaupianti, tvarkanti, registruojanti senus dokumentus, fotonuotraukas, senus raštijos paminklus;
2. senų dokumentų saugykla.

Archyvotyra

pagalbinė istorijos mokslo šaka, nagrinėjanti archyvų atsiradimą, sudėtį ir raidą.

Ardėnų kautynės

Vokiečių kariuomenės karinė operacija prieš Amerikiečių, anglų ir prancūzų kariuomenę Ardėnų kalnuose, Belgijos teritorijoje 1944 m. gruodį-1945 m. sausį, trumpam sustabdžiusi sąjungininkų karo veiksmus.

Arealas

(aikštė, erdvė), tam tikro laikotarpio objektų, reiškinių visuma, kuri skiriasi vietinėmis ypatybėmis ir sutelktai pasitaiko tam tikroje geografinėje erdvėje.

Arena

(lot. arena – smėlis):
1. sen. romėnų amfiteatruose ir cirkuose smėliu pabarstyta ovalinė aikštė, kurioje vyko gladiatorių kautynės ir kovos su laukiniais žvėrimis;
2. viduramžiais parko, sodo dalis, skirta raitelių lenktynėms ir turnyrams;
3. XVIII a. vienas iš barokinių parkų kompozicijos elementų.

Areopagas

(gr. Areios pagos – Arėjo sritis), seniausioji Atėnų polio taryba, posėdžiavusi po atviru dangumi ant Arėjo kalvos.

Arijai

(skr. arja – garbingas, kilmingas), Azijos tautos, gyvenusios XIV-V a. pr. Kr. ir kalbėjusios indoiranėnų kalbomis.

Arijonai

krikščionių srovė, atsiradusi IV a. Romos imperijoje. Jos pradininkas – Aleksandrijos kunigas Arijus (apie 256-336).

Arijonizmas

ankstyvosios krikščionybės laikų erezija, kurią IV a. paskelbė kunigas Arijus (lot. Arius) Aleksandrijoje (Egipte). Pirmoji didžioji erezija, suskaldžiusi krikščionių bažnyčią.

Ariogalos žemė

žemė Žemaitijoje. Pirmą kartą paminėta 1253 m. Mindaugo dokumentuose.

Aristofanas

(gr. Aristophanēs), poetas iš Atėnų demo, pagrindinis ankstyvosios Atėnų komedijos kūrėjas.


Naudota literatūra ir šaltiniai