Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Kuomintangas | žr. Gomindanas. |
Kurdistanas | Turkijos, Irako, Irano ir Sirijos pasidalytas kalnuotas apie 560 tūkst. km2 kraštas, taip pat nedidelė sritis Armėnijoje. Gyventojų daugumą sudaro kurdai (per 20 mln.), kurie artimi iraniečiams, daugiausia musulmonai sunitai. Niekada nebuvo sukūrę savo valstybės, priklausė arabams, mongolams, osmanams. |
Kurfiurstas | (vok. Kurfürst), Šv. Romos imperijos dvasinis ar pasaulietinis kunigaikštis, turėjęs teisę kurfiurstų kolegijoje rinkti imperatorių. |
Kurganų kultūra | Europos archeologinė kultūra, gyvavusi nuo 4500 iki 2500 m. pr. Kr. |
Kurija | popiežiaus vykdomosios valdžios organas – Vatikano administracinių įstaigų visuma. Susideda iš valstybės sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų, sekretoriatų, tribunolų, žinybų. |
Kuršas | istorinė Latvijos sritis į pietvakarius nuo Rygos įlankos. Apima Liepojos, Ventspilio, Kuldygos, Talsu rajonus, didesniąją dalį Saldaus ir Tukumo rajonų. |
Kuršiai | vakarų baltų gentis, gyvenusi Baltijos jūros pakrantėje. Iš bendro baltų kamieno išsiskyrė VI a. Rašytiniuose šaltiniuose minimi IX a. XIII a. pradžioje kuršius pavergė Kalavijuočių ordinas, o XVI a. kuršiai išnyko. |
Kursko mūšis | vienas svarbiausių II pasaulinio karo mūšių, vykęs 1943 m. liepos-rugpjūčio mėn. |
Kurtuazija | (sen. pranc. corteisie – dvariškumas), riteriško elgesio taisyklės, propaguotos kurtuazinėje literatūroje. Platesne prasme – aukštoji, dvaro, riteriškoji kultūra. Sudėtiniai elementai – riterių turnyrai, damos kultas. |
Kutuzovas Michailas | |
Kvadriumas | viduramžių pasaulietinės mokyklos aukštesnioji pakopa. Sudarė muzika, aritmetika, geometrija ir astronomija. Pridėjus dar triviumą (gramatiką, retoriką ir dialektiką), susidarė 7 laisvieji menai – viduramžių išsilavinimo etalonas. |
Kvalifikuota dauguma | balsavimo būdas, kai kandidatui išrinkti ar sprendimui priimti neužtenka absoliučios balsų daugumos (50 % + 1 balsas), bet reikalaujama surinkti 2/3 arba 3/4 ir t. t. balsų. |
Kvedlinburgo analai | Kvedlinburgo miesto metraštis, kuriame aprašant Šv. Brunono misiją bei nužudymą 1009 m., pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Parašytas 1007-1030 m. ir apima laikotarpį nuo Šv. Romos imperijos imperatoriaus Otono III karūnavimo 983 m. iki Lenkijos karaliaus Boleslovo mirties 1025 m. |
Kvestorius | (lot. questor), Romos respublikos pareigūnas. Tvarkė valstybės iždą, valstybės archyvą, lydėdavo konsulus karo žygiuose, rūpinosi kariuomenės kasa, karo grobio dalybomis ar pardavimu. |
Kvorumas | (lot. quorum (praesentia sufficit) – kurių dalyvavimo užtenka), susirinkime dalyvaujančių organizacijos ar institucijos (pavyzdžiui, parlamento) narių skaičius, kuris laikomas būtina sąlyga, kad priimti nutarimai būtų pripažinti galiojančiais. |
Kvota | (lot. quota iš quot – kiek): |
Kyras II Didysis | (gr. Kyros; m. 530 pr. Kr.), Persijos karalius 550-530 m. pr. Kr. iš Achaimenidų dinastijos. Persijos galybės kūrėjas. |
LAF | žr. Lietuvių aktyvistų frontas. |
Laidosena | tikėjimo, tradicijų, paprotinės (ar valstybinės) teisės suformuota visuomenės pažiūra, lemianti kūno rengimo laidojimui būdą, „namo“ – kapo mirusiajam įrengimo formą, pomirtinio gyvenimo viziją atitinkančias apeigas. |
Laikinoji komisija | (Vilniaus laikinoji archeologinė komisija), grafo Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva 1855 m. įkurta archeologijos mokslo institucija. Veiklos pradžioje komisijoje dirbo 15 tikrųjų narių, 9 nariai bendradarbiai, 18 narių rėmėjų ir 8 garbės nariai. Komisijos tikslas – rūpintis Senienų muziejumi, skelbti tyrinėjimų medžiagą, globoti archeologijos paminklus, atlikti jų registraciją, surinkti žinias apie privačias archeologines kolekcijas ir bibliotekas, senų aktų archyvus, paveikslų galerijas ir kitas muziejines vertybes. Po 1863 m. sukilimo Archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus veikla nutrūko. |
Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija | (Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai), pagrindinis Lietuvos valstybės įstatymas, priimtas 1918 m. lapkričio 2 d. ir veikęs iki 1922 m. rugpjūčio 1 d., kai Steigiamasis seimas priėmė Lietuvos konstituciją. Skelbė, kad įstatymų leidžiamoji valdžia pavedama Valstybės tarybai, o vykdomoji – Valstybės tarybos prezidiumui. |
Laima | lietuvių mitologijos likimo deivė, prie kūdikio lopšio verpianti likimo siūlą. |
Laisvamanybė | religijos nepripažinimas. |
Laisvieji žmonės | XV-XX a. I ketvirčio Lietuvos valstiečių kategorija. Susidarė iš laisvųjų valstiečių – žemdirbių nebaudžiauninkų. Turėjo asmens laisvę, teisę kilnotis, žemę perleisti kitiems valstiečiams, o pastatus galėjo parduoti. |
Lakoniška kalba | trumpa, aiški kalba. Posakis kilo dėl Lakonijos (Spartos) gyventojų mažakalbystės, jų kalbos trumpumo ir aiškumo. Kuomet Spartai grasinąs priešas pareiškė: „Jeigu jūsų miestą užimsiu, jį visiškai sunaikinsiu“, spartiečiai atsakė: „Jeigu“. |
Lamatai | gimininga kuršiams baltų gentis, gyvenusi dabartinės Šilutės, Švėkšnos ir Priekulės apylinkėse. Ši gentis, kaip ir kuršiai, išsiskiria VI a. ir žinoma iki XIII a. |
Landgrafas | (vok. Landgraf), viduramžių Vokietijoje grafas, tiesiogiai pavaldus karaliui (imperatoriui). |
Landratas | (vok. Landrat): |
Landsbergis Vytautas | (g. 1932), Lietuvos valstybės, kultūros veikėjas, kultūros istorikas, muzikologas. 1990-1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. 1990 m. kovo 11 d. vadovavo LR AT/AS sesijai, priėmusiai Kovo 11 Aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 1992-2004 m. Seimo narys. 1996-2000 m. Seimo pirmininkas. |
Landsknechtas | (vok. Landsknecht), XV-XVII a. vokiečių žemių kariuomenėje samdomas pėstininkas. |