Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 3192
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Kulvietis Abraomas

(apie 1510-1545), vienas lietuvių raštijos pradininkų, kolegijos Vilniuje steigėjas, reformacijos sąjūdžio LDK dalyvis.

Kumetis

XIX a. viduryje-XX a. pirmoje pusėje – samdytas Lietuvos dvaro darbininkas.

Kundos kultūra

mezolito laikotarpio archeologinė kultūra, pavadinta 1933-1937 m. tyrinėtos Kundos-Lamasmegio stovyklos vardu. Arealas apima Š. Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusijos Padauguvį, P. Suomiją. Jai itin būdingi kauliniai ir rago dirbiniai. Titnago dirbiniai su labai išvystyta skeltine technika. Lietuvoje šiuo metu žinoma apie 20 Kundos kultūros stovyklų ir apie 40 radimviečių.

Kunigaikštis

1. karo vadas, srities, žemės valdovas Lietuvos ir kitų kraštų feodalinėse visuomenėse;
2. aukštas bajorų titulas, paveldimas arba duodamas už pasižymėjimus; tą titulą turintis asmuo.

Kuomintangas

žr. Gomindanas.

Kurdistanas

Kurdas
Kurdas
Turkijos, Irako, Irano ir Sirijos pasidalytas kalnuotas apie 560 tūkst. km2 kraštas, taip pat nedidelė sritis Armėnijoje. Gyventojų daugumą sudaro kurdai (per 20 mln.), kurie artimi iraniečiams, daugiausia musulmonai sunitai. Niekada nebuvo sukūrę savo valstybės, priklausė arabams, mongolams, osmanams.

Kurfiurstas

(vok. Kurfürst), Šv. Romos imperijos dvasinis ar pasaulietinis kunigaikštis, turėjęs teisę kurfiurstų kolegijoje rinkti imperatorių.

Kurganų kultūra

Europos archeologinė kultūra, gyvavusi nuo 4500 iki 2500 m. pr. Kr.

Kurija

popiežiaus vykdomosios valdžios organas – Vatikano administracinių įstaigų visuma. Susideda iš valstybės sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų, sekretoriatų, tribunolų, žinybų.

Kursko mūšis

vienas svarbiausių II pasaulinio karo mūšių, vykęs 1943 m. liepos-rugpjūčio mėn.

Kuršas

istorinė Latvijos sritis į pietvakarius nuo Rygos įlankos. Apima Liepojos, Ventspilio, Kuldygos, Talsu rajonus, didesniąją dalį Saldaus ir Tukumo rajonų.

Kuršiai

vakarų baltų gentis, gyvenusi Baltijos jūros pakrantėje. Iš bendro baltų kamieno išsiskyrė VI a. Rašytiniuose šaltiniuose minimi IX a. XIII a. pradžioje kuršius pavergė Kalavijuočių ordinas, o XVI a. kuršiai išnyko.

Kurtuazija

(sen. pranc. corteisie – dvariškumas), riteriško elgesio taisyklės, propaguotos kurtuazinėje literatūroje. Platesne prasme – aukštoji, dvaro, riteriškoji kultūra. Sudėtiniai elementai – riterių turnyrai, damos kultas.

Kutuzovas Michailas

M. Kutuzovas
M. Kutuzovas
(Goleniščevas Kutuzovas Michailas; 1745-1813), rusų karvedys, nuo 1812 m. generolas feldmaršalas.

Kvadriumas

viduramžių pasaulietinės mokyklos aukštesnioji pakopa. Sudarė muzika, aritmetika, geometrija ir astronomija. Pridėjus dar triviumą (gramatiką, retoriką ir dialektiką), susidarė 7 laisvieji menai – viduramžių išsilavinimo etalonas.

Kvalifikuota dauguma

balsavimo būdas, kai kandidatui išrinkti ar sprendimui priimti neužtenka absoliučios balsų daugumos (50 % + 1 balsas), bet reikalaujama surinkti 2/3 arba 3/4 ir t. t. balsų.

Kvedlinburgo analai

Kvedlinburgo miesto metraštis, kuriame aprašant Šv. Brunono misiją bei nužudymą 1009 m., pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Parašytas 1007-1030 m. ir apima laikotarpį nuo Šv. Romos imperijos imperatoriaus Otono III karūnavimo 983 m. iki Lenkijos karaliaus Boleslovo mirties 1025 m.

Kvestorius

(lot. questor), Romos respublikos pareigūnas. Tvarkė valstybės iždą, valstybės archyvą, lydėdavo konsulus karo žygiuose, rūpinosi kariuomenės kasa, karo grobio dalybomis ar pardavimu.

Kvorumas

(lot. quorum (praesentia sufficit) – kurių dalyvavimo užtenka), susirinkime dalyvaujančių organizacijos ar institucijos (pavyzdžiui, parlamento) narių skaičius, kuris laikomas būtina sąlyga, kad priimti nutarimai būtų pripažinti galiojančiais.

Kvota

(lot. quotaquot – kiek):
1. tam tikras kiekis, dydis, dalis, norma;
2. kiekybinis apribojimas, nustatytas kurioje nors veiklos srityje jos dalyviui (valstybei, įmonei) tam tikram laikotarpiui siekiant kontroliuoti tą veiklą (pvz., produkcijos, imigravimo ir kt. kvotos).

LAF

žr. Lietuvių aktyvistų frontas.

Laidosena

tikėjimo, tradicijų, paprotinės (ar valstybinės) teisės suformuota visuomenės pažiūra, lemianti kūno rengimo laidojimui būdą, „namo“ – kapo mirusiajam įrengimo formą, pomirtinio gyvenimo viziją atitinkančias apeigas.

Laikinoji komisija

(Vilniaus laikinoji archeologinė komisija), grafo Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva 1855 m. įkurta archeologijos mokslo institucija. Veiklos pradžioje komisijoje dirbo 15 tikrųjų narių, 9 nariai bendradarbiai, 18 narių rėmėjų ir 8 garbės nariai. Komisijos tikslas – rūpintis Senienų muziejumi, skelbti tyrinėjimų medžiagą, globoti archeologijos paminklus, atlikti jų registraciją, surinkti žinias apie privačias archeologines kolekcijas ir bibliotekas, senų aktų archyvus, paveikslų galerijas ir kitas muziejines vertybes. Po 1863 m. sukilimo Archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus veikla nutrūko.

Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija

(Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai), pagrindinis Lietuvos valstybės įstatymas, priimtas 1918 m. lapkričio 2 d. ir veikęs iki 1922 m. rugpjūčio 1 d., kai Steigiamasis seimas priėmė Lietuvos konstituciją. Skelbė, kad įstatymų leidžiamoji valdžia pavedama Valstybės tarybai, o vykdomoji – Valstybės tarybos prezidiumui.

Laima

lietuvių mitologijos likimo deivė, prie kūdikio lopšio verpianti likimo siūlą.

Laisvamanybė

religijos nepripažinimas.

Laisvieji žmonės

XV-XX a. I ketvirčio Lietuvos valstiečių kategorija. Susidarė iš laisvųjų valstiečių – žemdirbių nebaudžiauninkų. Turėjo asmens laisvę, teisę kilnotis, žemę perleisti kitiems valstiečiams, o pastatus galėjo parduoti.

Lakoniška kalba

trumpa, aiški kalba. Posakis kilo dėl Lakonijos (Spartos) gyventojų mažakalbystės, jų kalbos trumpumo ir aiškumo. Kuomet Spartai grasinąs priešas pareiškė: „Jeigu jūsų miestą užimsiu, jį visiškai sunaikinsiu“, spartiečiai atsakė: „Jeigu“.

Lamatai

gimininga kuršiams baltų gentis, gyvenusi dabartinės Šilutės, Švėkšnos ir Priekulės apylinkėse. Ši gentis, kaip ir kuršiai, išsiskiria VI a. ir žinoma iki XIII a.

Landgrafas

(vok. Landgraf), viduramžių Vokietijoje grafas, tiesiogiai pavaldus karaliui (imperatoriui).

Landratas

(vok. Landrat):
1. Vokietijos vietos savivaldos aukščiausias pareigūnas;
2. Šveicarijos kai kurių kantonų įstatymų leidybos institucija.

Landsbergis Vytautas

V. Landsbergis
V. Landsbergis
(g. 1932), Lietuvos valstybės, kultūros veikėjas, kultūros istorikas, muzikologas. 1990-1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. 1990 m. kovo 11 d. vadovavo LR AT/AS sesijai, priėmusiai Kovo 11 Aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 1992-2004 m. Seimo narys. 1996-2000 m. Seimo pirmininkas.

Landsknechtas

(vok. Landsknecht), XV-XVII a. vokiečių žemių kariuomenėje samdomas pėstininkas.

Landtagas

(vok. Land – žemė, šalis + tagen – posėdžiauti):
1. Lichtenšteino parlamentas;
2. žemės, įeinančios į Austrijos ar Vokietijos sudėtį, parlamentas;
3. atstovaujamoji institucija viduramžių vokiečių valstybėse, nuo XIX a. vid. – Prūsijoje, 1867-1870 m. Šiaurės Vokietijos sąjungoje;
4. bajorų susirinkimas dab. Latvijos ir Estijos teritirijoje 1561-1920 m.

Lanista

(lot. lanista), sen. Romos gladiatorių mokyklos treneris ir šeimininkas, ruošdavęs gladiatorius kovoms.

Laodzi

(Lao Dzė, Lao-Tse, Laozi, tikr. Li Er, po mirties vadintas Dan; apie V a. pr. Kr.), pusiau legendinis kinų filosofas ir mąstytojas, laikomas daosizmo pradininku.

Lapkričio revoliucija

žr. Vokietijos lapkričio revoliucija.

Latgala

istorinė sritis dabartinės Latvijos teritorijoje, į šiaurę nuo Dauguvos, išskyrus Rygos įlankos pakrantę.

Latgaliai

baltų gentis, turėjusi didžiausios įtakos latvių tautos susidarymui. X-XIII a. gyveno rytinėje Latvijos dalyje.

Latifundija

(lot. latifundiumlatus – platus, fundus – valda), didelė privati žemės valda. Dažniausiai nesusijusi su savininko dvaru. Atsirado Romoje respublikos laikais.