Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
VLIK | žr. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas. |
VNSDP | (Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija; Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija; vok. Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei – NSDAP), 1920-1945 m. Vokietijos politinė partija. |
Vokiečių ordinas | žr. Kryžiuočių ordinas. |
Vokietijos lapkričio revoliucija | revoliucija, įvykusi 1918 m. lapkričio mėn. Vokietijoje. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II 1918 m. lapkričio 9 d. buvo priverstas atsisakyti sosto, paskelbta respublika, vyriausybei ėmė vadovauti socialdemokratas F. Ebertas. |
Vokietijos sąjunga | |
Vokietijos suvienijimas | |
Volanas Andrejus | (apie 1530-1610), LDK publicistas, rašęs daugiausia lotynų kalba. |
Voldemaras Augustinas | |
Volteras | |
Voluinės metraštis | (Ipatijaus metraštis), vienas iš seniausių metraščių Kijevo Rusioje, rašytas XIV a. pab. – XV a. baltų mitologijai labai reikšmingos šio metraščio pastabos apie lietuvių dievus, nes jos užrašytos rytų slavų arealo vakarinėje dalyje, kada pagoniški tikėjimai ir papročiai dar buvo gyvi. |
Volynė | (Voluinė), istorinė sritis Vakarų Ukrainoje, Pripetės pietinių intakų ir Bugo aukštupio baseine. XII a. pab.-XIV a. įėjo į Haličo-Volynės kunigaikštystę. Ją prie LDK 1340 m. prijungė Gedimino sūnus Liubartas. Dėl Volynės su Lenkija ilgai vyko permaininga LDK karinė ir diplomatinė kova. XV a. viduryje Lenkija prisijungė dalį vakarų Volynės, o 1569 m., sudarant Liublino uniją, ir likusią Volynę. |
Vormso konkordatas | kompromisinis susitarimas tarp Romos popiežiaus Kaliksto II ir Šv. Romos imperijos imperatoriaus Henriko V, baigęs kovą dėl investitūros. Sudarytas Vormse (dab. Vokietija) 1122 m. |
Vorošilovas Klimentas | |
Vorsklos mūšis | LDK ir Aukso Ordos kariuomenių mūšis, įvykęs 1399 m. prie Vorsklos (Dnepro kairysis intakas, apie 350 km į pietus nuo Kijevo). |
Voruta | viena svarbiausių Mindaugo pilių. Minima Ipatijaus metraštyje ties 1252 m. įrašu. 1251 m. Mindaugas apsigynė nuo pilį apgulusio Tautvilo. |
Votergeito byla | JAV respublikonų partijos neteisėtų veiksmų prieš Demokratų partiją tyrimas 1972 m. Pavadinimas kilo nuo viešbučio pavadinimo Vašingtone, kur buvo įvykdytas įsiveržimas į Demokratų partijos būstinę. Skandalas baigėsi prezidento R. Niksono atsistatydinimu 1974 m. bei kai kurių įsiveržimo dalyvių nuteisimu neilgam laikui kalėti. |
Vrangelis Piotras | |
Vrublevskis Tadas | (1858-1925), visuomenės, kultūros veikėjas. Lietuvių mokslo draugijos narys. Nuo 1891 m. dirbo advokatu Vilniuje. 1905-1907 m. revoliucijos metu gynė revoliucionierius teismuose. Parašė darbų istorijos, teisės, statistikos, bibliotekininkystės klausimais. |
Vulfstanas | (Wulfstan), anglosaksų pirklys ir keliautojas. IX a. pab. plaukė Baltija iš Šlėzvigo į Truso prekybinę gyvenvietę ir uostą prūsų žemėje. Jo kelionė aprašyta ispanų istoriko P. Orozijaus veikalo „Istorijos knygos pagonims“ vertime į anglų k. Jame pateikta žinių apie aisčių visuomeninę santvarką, laidojimo papročius. Manoma, kad pirmasis aprašomą kraštą matė savo akimis. |
Vydūnas | (tikr. Vilhelmas Storosta; 1868-1953), Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojas, filosofas. |
Vykdomasis komitetas | Liaudies deputatų tarybos (iki 1977 m. Darbo žmonių deputatų tarybos) vykdomasis komitetas. SSRS – valdymo institucija, renkama iš vietos Liaudies deputatų tarybos deputatų. |
Vykdomoji valdžia | vyriausybės institucijos, turinčios įgaliojimus vykdyti jau galiojančius įstatymus ar politinę liniją, funkcijų visuma. Paprastai vykdomoji valdžia priklauso valstybės vadovui ir vyriausybei. |
Vykintas | |
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas | |
Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas | organizacija, veikusi Klaipėdos krašte 1922-1924 m. Komitetas sudarytas iš lietuvininkų organizacijos Prūsų lietuvių tautos taryba narių Martyno Jankaus ir kt. 1922 m. Klaipėdoje. 1923 m. persikėlė į Šilutę. Nominalus komiteto dalyvavimas Klaipėdos sukilime turėjo sudaryti įspūdį, kad jo iniciatoriai yra žymiausi Klaipėdos krašto lietuvininkų politiniai veikėjai. Komitetas oficialiai vadovavo sukilimui, rengė ir skleidė patriotinius atsišaukimus, nors realios įtakos krašto užėmimo operacijai neturėjo. |
Vyriausieji Lietuvos suvažiavimai | (Lietuvos konvokacijos), 1577-1792 m. LDK senatorių, apskričių (pavietų) atstovų ir urėdų susirinkimai (sesijos). Sprendė dažniausiai mokesčių ir kitus valstybės vidaus klausimus. |
Vyriausybė | (angl. government), valstybės valdžios institucija, turinti vykdomąją valdžią. Parlamentinio valdymo sistemoje vyriausybė yra atsakinga parlamentui ir pati susideda iš parlamentinę daugumą sudarančios narių deputatų, frakcijos ar koalicijos. Prezidentinio valdymo sistemoje vyriausybė yra atsakinga prezidentui, o į jos sudėtį negali įeiti parlamento deputatai. Vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas arba pats prezidentas. Įvairiuose kraštuose vyriausybė gali būti vadinama skirtingai: ministrų kabinetas, ministrų taryba, administracija. |
Vyriausybės krizė | parlamentinio valdymo sistemos būklė, kuri trunka nuo to laiko, kai parlamentas pareiškia vyriausybei nepasitikėjimo votumą, iki tol, kol sudaroma nauja vyriausybė, turinti parlamento pasitikėjimą. Vyriausybės krizės metu senoji vyriausybė tvarko tik einamuosius reikalus, bet nevykdo ir nepriima sprendimų svarbiausiais politiniais valstybės gyvenimo klausimais. |
Vytautas Didysis | |
Vytenis | Lietuvos didysis kunigaikštis (apie 1295-1316). Pukuvero-Butvydo sūnus. Titulavosi Lietuvos ir Žiemgalos karaliumi. Pagarsėjo kaip karo vadas ir diplomatas. |