Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta terminų: 196.
Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Machno Nestoras

(1889-1934), Ukrainos anarchistas, vienas Ukrainos ginkluoto valstiečių judėjimo vadovų. 1918 m. pradėjo ginkluotą kovą prieš okupacinę austrų-vokiečių armiją Ukrainoje. 1919 m. sudaręs sąjungą su Raudonąja armija kariavo prieš A. Denikiną. 1919 m. pab. - 1921 m. kovojo prieš bolševikus. 1921 m. pasitraukė į užsienį.

Mackevičius Antanas

(1828-1863), kunigas, vienas 1863 m. sukilimo Lietuvoje vadų.

Mačys-Kėkštas Jonas

(1867-1902), poetas, publicistas. Jo bute 1896-1897 m. buvo redaguojami „Varpas“ ir „Ūkininkas“.

Madzinis Džiuzepė

Dž. Madzinis
Dž. Madzinis
(Giuseppe Mazzini; 1805-1872), Italijos revoliucionierius, filosofas, politikas, kovotojas už Italijos suvienijimą.

Mafija

(it. maf(f)ia iš arab. mahijas – įžūlus pagyrūnas), XVIII a. pab. Sicilijoje slapta, disciplinuota valstiečių organizacija, nukreipta prieš žemės latifundijų savininkus. XIX a. pr. išsigimė į nusikalstamą, dažnai tarptautinę, organizaciją.

Magdeburgo teisė

seniausia ir labiausiai paplitusi miestų savivaldos teisė. Susiformavo XII-XIII a. Jos pagrindas buvo Magdeburgo arkivyskupo Magdeburgo miestiečiams suteiktos privilegijos. Vėliau išplito į kitus Vokietijos miestus, buvo taikoma Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, Lietuvos miestams.

Magelanas Fernandas

F. Magelanas
F. Magelanas
(port. Magalhaes, isp. Magallanes; apie 1470-1521), portugalų jūrininkas, tarnavęs Ispanijoje, keliautojas, pirmosios jūrų kelionės aplink pasaulį organizatorius ir vadovas.

Magija

(lot. magia, iš gr. mageia – kerai, burtai), apeigų, susijusių su žmogaus tariamu gebėjimu paslaptingomis antgamtinėmis priemonėmis valdyti gamtos ir įsivaizduojamas jėgas, visuma. (pvz., senovės baltų pagonių maldos ir aukojimai šventose ąžuolų giraitėse.)

Magistratas

(lot. magistratus – viršininkas, vadovas):
1. valstybinės valdžios aukšto rango pareigūnas (pvz., senovės Romoje konsulas, diktatorius, tribūnas ir kt.);
2. LDK miesto, turinčio Magdeburgo teisę, savivaldos institucija XV-XVIII a.;
3. kai kuriose Europos šalyse, Vokietijos žemėse miesto savivaldos institucija;
4. valstybės pareigūnų visuma JAV, Prancūzijoje.

Maharadža

(sanskr. mahat – didysis + raja – karalius, valdovas), Indijos hinduistų monarchų titulas. Turėjo daugiau valdžios nei radža. Politinę valdžią prarado Indijai tapus nepriklausoma 1947 m.

Mahometas

(Muhammad Ibn Abd Al-lach; tikr. Abul Kasim; apie 570-632), islamo kūrėjas, pagrindinis ir paskutinis tikrojo tikėjimo pranašas („Alacho pasiuntinys“, „pranašo ženklas“), teokratinės arabų valstybės kūrėjas.

Maironis

Maironis
Maironis
(tikr. Jonas Mačiulis; 1862-1932), kunigas, prelatas, žymiausias XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių poetas.

Maistas

(tekstuose – „Maistas“), akcinė bendrovė, įsteigta 1923 m. J. Vailokaičio, K. Malinausko ir J. Siemaškos. Vertėsi mėsos produkcijos gamyba ir eksportu, ypač bekono.

Majoratas

(lot. majoratusmajor – vyresnysis):
1. nuosavybės paveldėjimo sistema, kai turtas atitenka vyriausiajam sūnui ar vyriausiajam giminės nariui;
2. dvaras ar kitas turtas, paveldėjimo keliu atitenkantis vyriausiajam giminės asmeniui.

Majuskulai

(lot. majusculus – didesnis), didžiosios raidės (dažniausiai senovės graikų ir lotynų rašto).

Makabėjai

(hebr. mdkkahhah – plaktukas, kūjis), sen. žydų valdovų ir kunigų giminė II-I a. pr. Kr., suvaidinusi svarbų vaidmenį žydų tautos istorijoje.

Makartis Džozefas

(Joseph McCarthy; 1909-1957), JAV politikas. 1946-1957 m. senatorius. Respublikonas. Prieš komunistines organizacijas nukreiptų įstatymų iniciatorius ir autorius.

Makiavelis Nikolo

N. Makiavelis
N. Makiavelis
(Niccolo Machiavelli; 1469-1527), italų politikas, filosofas, istorikas, rašytojas. Pirmasis suformulavo ir pagrindė absoliutinės monarchijos, valdymo formos, labiausiai atitinkančios jo gyvenamosios epochos realijas, pagrindus.

Makiavelizmas

politinė doktrina, pasisakanti už bet kokių moralių ir amoralių priemonių taikymą įgyvendinant politinius tikslus.

Makovskis Tomas

(apie 1575-1630), Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio dvaro graveris, vienas žymiausių XVII a. pradžios LDK dailininkų. Originaliausi ir vertingiausi jo kūriniai – kruopštus ir didingas 1613 m. Amsterdame išleisto LDK žemėlapio raižinys ir nepamainomais ikonografiniais šaltiniais tapusios Radvilų pilių, Vilniaus, Kauno, Trakų, Biržų, Klecko, Nesvyžiaus, Olykos (Voluinės sritis), Gardino dokumentiškai tikslios miestų panoramos.

Makroekonomika

(angl. macroeconomics), ekonomikos mokslas, tyrinėjantis bendras valstybių ekonomikos raidos tendencijas, pavyzdžiui, gyventojų įdarbinimo lygį, ekonomikos plėtotę, mokėjimų balansą, infliaciją ir kt.

Maksimilianas I

(Maximilian I; 1459-1519), Habsburgų dinastijos Šv. Romos imperijos imperatorius 1493-1519 m.

Maksmilianas II

Maksimiljonas II
Maksimiljonas II
(Maximilian II; 1527-1576), Habsburgų dinastijos Šv. Romos imperijos imperatorius (1564-1576), Čekijos (1562-1576) ir Vengrijos (1563-1576) karalius. Austrijos erchercogas. 1576 m. kandidatas į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą.

Mameliukai

(it. mammalucco iš arab. mamluk – paimtas nuosavybėn, belaisvis), viduramžiais tiurkų, Kaukazo ir Balkanų tautų kariai-vergai, iš kurių būdavo sudaryta sultonų, valdžiusių Egiptą gvardija. 

Mandarinas

(port. mandarin iš skr. mantarin – patarėjas), viduramžių ir naujųjų laikų Kinijos valdininko europietiškas pavadinimas.

Mandatas

(lot. mandatum – pavedimas, įgaliojimas):
1. kolektyvo, organizacijos, tam tikros teritorijos rinkėjų įgaliojimas asmeniui atstovauti jiems kokiame nors aukštesnio lygio forume (parlamente, suvažiavime, taryboje, kongrese, konferencijoje);
2. dokumentas, patvirtinantis tam tikros renkamos institucijos atstovo įgaliojimų ribas, tap pat jo pareigą vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas;
3. Tautų Sąjungos specialus įgaliojimas valstybėms, Pirmojo pasaulinio karo nugalėtojoms, valdyti kai kurias buvusias kolonijas ir Turkijos valdas;
4. įgaliojimas Jungtinių Tautų pareigūnams, vykdantiems Saugumo Tarybos ir generalinio sekretoriaus pavedimus ištirti vietoje kokį nors įvykį arba situaciją;
5. aukščiausios instancijos (karaliaus, imperatoriaus, popiežiaus) raštiškas įsakas.

Mandatinė teritorija

Vokietijos kolonijos ir kai kurios Osmanų imperijos valdos, kurias šioms valstybėmas pralaimėjus I pasaulinį karą Tautų Sąjunga įgaliojo Tautų Sąjungos vardu valdyti karo laimėtojas D. Britaniją, Prancūziją, Belgiją, Japoniją. P. Afrikos Sąjungą, Australijos Sąjungą, Naująją Zelandiją.

Mandela Nelsonas Rolihlala

N. Mandela
N. Mandela
(Nelson Rolihlala Mandela; 1918-2013), P. Afrikos Respublikos juodųjų afrikiečių lyderis, politikas, prezidentas (1994-1999).

Mandžukas

(Manzhouguo), 1932-1945 m. gyvavusi nuo Japonijos priklausoma valstybė, sukurta Mandžiūrijoje (Š. r. Kinija). Sostinė Sindzingas (dab. Čangčūnas).

Manerheimas Karlas Gustavas

(Carl Gustaf Emil Mannerheim; 1867-1951), Suomijos politinis ir karo veikėjas, maršalas, Suomijos prezidentas (1944-1946). Per Žiemos karą su SSRS (1939-1940) organizavo sėkmingą pasipriešinimą gausesnei priešo kariuomenei.


Naudota literatūra ir šaltiniai