Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Kalijaus taika | 449 m. pr. Kr. Kipro saloje tarp graikų ir persų sudaryta taika, užbaigusi graikų ir persų karus 500-449 m. pr. Kr. Graikams atstovavo Atėnų aristokratas Kalijus. Persai pripažino M. Azijos graikų polių nepriklausomybę bei įsipareigojo nevesti karinio laivyno į Egėjo jūrą. Graikai apribojo savo pretenzijas Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje ir Egipte. |
Kalinauskas Konstantinas | |
Kalininas Michailas | (1875-1946), Sovietų Rusijos ir SSRS politikas, vienas bolševikų vadų. 1938-1946 m. SSRS AT Prezidiumo pirmininkas, užsienyje vadintas SSRS „prezidentu“. Jo garbei Tverė pavadinta Kalininu (1931-1990), Karaliaučius – Kaliningradu. |
Kalniškės mūšis | vienas didžiausių pokario partizanų mūšių, vykęs 1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške, prie Krosnos (Simno vlsč., dab. Lazdijų r.). |
Kalpokas Petras | (1880-1945), dailininkas tapytojas. Nuo 1905 m. dalyvavo parodose, surengė individualių parodų. Kūryboje vyrauja peizažai („Auksiniai berželiai“, „Upelis pavasarį“, „Miško kelias“ ir kt.) ir portretai (nutapė J. Jablonskio, S. Nėries ir kt. portretus). Nutapė kompozicijų, freskų. Parašė „Tapybos technikos vadovėlį“ (1930). |
Kalvinas Jonas | (pranc. Jean Cauvin, Calvin, lot. Joannes Calvinus; 1509-1564), prancūzų kilmės teologas, Bažnyčios reformatorius, kalvinizmo pradininkas. |
Kalvinizmas | (evangelikai reformatai), viena pagrindinių protestantizmo krypčių. Pavadinimas kilo iš pradininko J. Kalvino pavardės. Itin akcentuojama predestinacijos doktrina, pagal kurią Dievas iš anksto pasirenka, kurie žmonės pateks į dangų, o kurie į pragarą. Ši mintis apie išrinktinumą stiprina moralę ir skatina tikslo siekimą. Kalvinistai išrinktinumo įrodymais laiko ne tik pamaldų gyvenimą, bet ir visuomeninę padėtį bei savo darbu užgyventą turtą. |
Kamenevas Levas | (tikr. Levas Rozenfeldas; 1883-1936), Sovietų Rusijos ir SSRS politikas, fanatiškas pasaulinės komunistinės revoliucijos šalininkas. 1917 m. RKP(b) CK narys. |
Kamikadzė | (jap. kamikadze – dieviškasis vėjas; taip japonai pavadino taifūną, kuris 1281 m. pab. sunaikino Japoniją puolusį mongolų laivyną), II pasaulinio karo metais Japonijos lakūnas mirtininkas, nukreipiantis į taikinius, daugiausia į karo laivus, sprogmenimis pakrautus lėktuvus. |
Kampanela Tomazas | (Tommaso Campanella; 1568-1639), italų vienuolis dominikonas, filosofas, rašytojas. Populiariausiame savo kūrinyje „Saulės miestas“ (1602 m., išspausdintas 1623 m.) pavaizdavo idealią, religija, morale ir žmogaus protu paremtą, utopinę visuomenę. |
Kanaris Vilhelmas | (Wilhelm Canaris; 1887-1945), nacistinės Vokietijos politikas, admirolas. 1935-1944 m. vadovavo vermachto karinei žvalgybai (abverui). Organizavo karines provokacijas ir diversijas užgrobiant Austriją ir Čekoslovakiją (1938-1939). 1944 m. dalyvavo sąmoksle prieš A. Hitlerį, buvo suimtas ir pakartas. |
Kanceliarija | 1. raštinė; |
Kancleris | (vok. Kanzler): |
Kandidatas | (lot. candidatus – baltai apsirengęs; sen. Romoje pretendentas į valstybės tarybą apsirengdavo balta toga), asmuo, pasiūlytas kokioms nors valstybinėms, visuomeninėms pareigoms ar tarnybai užimti arba pretenduojantis į tas pareigas. |
Kanosa | pilis Š. Italijoje, garsi tuo, jog Šv. Romos imperatorius Henrikas IV, pralaimėjęs kovą su popiežiumi Grigaliumi VII, pašalintas iš sosto ir ekskomunikuotas, 1077 m. pėsčiomis atėjo prie jos vartų ir labai nusižeminęs prašė popiežiaus atleidimo. Posakis „Eiti į Kanosą“ reiškia gėdingai kapituliuoti. |
Kantas Imanuelis | |
Kanų mūšis | mūšis netoli Kanų (P. r. Italijoje), kuriame 216 m. pr. Kr. Hanibalo vadovaujama Kartaginos kariuomenė sutriuškino romėnus, vadovaujamus konsulų Lucijaus Emilijaus Paulo ir Gajaus Terencijaus Varono. Po šios pergalės atsirado posakis Hanibal ad fortas (Hanibalas prie vartų), reiškiąs didelį pavojų valstybei. Kanų mūšis laikomas mūšio, per kurį apsupama ir sunaikinama visa priešo kariuomenė, klasikiniu pavyzdžiu. |
Kapetingai | (Capetiens), Prancūzijos karališkoji giminė ir dinastija, valdžiusi 987-1328 m. Dinastijos pradininkas Hiugas Kapetas. |
Kapitalas | (lot. capitalis – pagrindinis), sukauptos lėšos, kurias verslininkai gali investuoti į savo įmones ir kurių pagrindu (sėkmės atveju) gaunamas pelnas. |
Kapitalizmas | Socialinė ir ekonominė sistema, paremta privačia nuosavybe, asmens laisve ir laisvu sandorių sudarymu. Jai būdingi šie požymiai: 1) privati gamybos priemonių ir kito turto nuosavybė; 2) rinka reguliuoja ką, kiek, kaip ir kuo gaminti; 3) pagrindinė valstybės funkcija – garantuoti nuolatinę konkurenciją. |
Kapitolijus | 1. (lot. Capitolium), viena iš 7 Romos kalvų. Nuo VI a. pr. Kr. romėnų religinis centras. Jo reikšmė sunyko įsigalėjus krikščionybei; |
Kapitula | 1. katalikų vienuolių arba religinį riterių ordiną valdančių asmenų kolegija; |
Kapituliacija | (lot. capitulatio iš capitulo – susitariu tam tikrais punktais), šalies ginkluotųjų pajėgų arba jų dalies pasidavimas nugalėtojui jo padiktuotomis ar sutartomis sąlygomis. Kapituliavusios šalies karinė amunicija, įtvirtinimai ir užimtos teritorijos pereina priešo žinion, o kareiviai tampa belaisviais. Kapituliacija gali būti ir besąlygė (pvz., 1945 Vokietija ir Japonija turėjo pasirašyti besąlygės kapituliacijos aktus). |
Kapsukas Vincas | |
Kapucinai | (Mažesniųjų brolių kapucinų ordinas; lot. Ordo Fratrum Minorum Capucinorum), katalikų vienuolių ordinas, viena iš 3 pranciškonų atšakų. Laikosi neturto, skaistumo, klusnumo popiežiui įžadų. |
Karabinieriai | (pranc. carabiniers): |
Karaimai | sen. tiurkų kilmės tauta, VIII-X a. priklausiusi Chazarų kaganatui. VIII-IX a. išplito Persijoje, Sirijoje, Palestinoje ir Egipte. Nuo XI a. gyveno Kryme, vertėsi žemės ūkiu, sodininkyste ir smulkiaisiais amatais. Lietuvoje apsigyveno XIV a. pab. |
Karakala | |
Karaliaučiaus universitetas | |
Karalių slėnis | ilgas, siauras tarpeklis Egipte į vakarus nuo Tėbų, kur buvo įrengtos XVIII-XX Egipto faraonų dinastijų kapavietės (apie 1539-1075 m. pr. Kr.). |