Žodynas

(Levas I Danilovičius; mirė 1301), Haličo kunigaikštis (1264-1301), Haličo kunigaikščio Danilo sūnus.

(angl. levellers – lygintojai), radikali politinė grupuotė, atsiradusi XVII a. Anglijos revoliucijos metu. Prigimtinės teisės teorija, tautos suverenumo ir visuomeninės sutarties ideologija pagrįsti programiniai principai išryškėjo apie 1645. 1647 tapo savarankiška, turėjo apie 20 tūkst. narių. Žymiausi aktyvistai – Dž. Lilbernas, R. Overtonas, V. Uolvinas. Partijos programa išdėstyta dokumente „Tautos susitarimas“.

(1807-1870), amerikiečių kariškis, politikas, vienas žymiausių JAV pilietinio karo vadų. Vadovavo pietinių valstijų kariuomenei.

XX a. 4 deš. demokratinių jėgų koalicija, nukreipta prieš fašizmą ir karo agresiją. Jį sudarė kairiosios partijos, svarbų vaidmenį vaidino komunistai. Stiprėjant fašizmui Europoje, liaudies frontai kūrėsi Prancūzijoje, Ispanijoje. II pasaulinio karo metais jų pagrindu kūrėsi pasipriešinimo judėjimai.

SSRS okupacijos metais oficialus ginkluotų vietinių aktyvistų, skirtų kovai su partizanais, pavadinimas. Jų buvo nuo 8 iki 11 tūkst. Žmonės juos vadino stribais (rus. istrebitel – naikintojas).

(LKT), Sovietų Rusijos ir SSRS vyriausybės pavadinimas 1917-1946 m. Pirmajai LKT vadovavo V. Leninas (1917-1924), vėliau A. Rykovas (1924-1930), V. Molotovas (1930-1941), J. Stalinas (1941-1946). 1946 m. pavadinta Ministrų taryba.

sovietinėje terminijoje – asmuo, nepritariantis sovietinei valdžiai. Jie buvo kalinami, tremiami į Sibirą. „Liaudies priešų“ deportacijos iš Baltijos valstybių prasidėjo 1940 m. vasarą. Pagal iš Maskvos atsiųstas instrukcijas iš anksto buvo sudarinėjami „liaudies priešų“ sąrašai.

marionetinė aukščiausiosios valstybinės valdžios institucija sovietų okupuotoje Lietuvoje. Išrinktas 1940 m. liepos 14-15 d. Veikė 1940 m. liepos 21 - rugpjūčio 25 d.

1940 m. birželio 17 d. sudaryta sovietinė Lietuvos vyriausybė. Ministras Pirmininkas – J. Paleckis. Paleido Tautininkų, Šaulių sąjungas, birželio 27 d. paleido Seimą, legalizavo komunistų partiją. Baigė darbą, kai 1940 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta Lietuvos SSR liaudies komisarų taryba (LKT).

lietuvių politinė srovė. Artima Rusijos liberaliajai narodnikystės krypčiai. Pradėjo formuotis XIX a. pab. varpininkų organizacijose. Iki 1902 m. vadinosi varpininkais, nuo 1902 m. – demokratais.

(1596 ar 1597-1670), filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, pedagogas, jėzuitas. Vienas pirmųjų Vilniaus universiteto profesorių lietuvių. Lietuvių muzikologijos pradininkas.

(lot. liberalis – laisvas), politinė doktrina, ideologija, pagrįsta asmens laisvės principu, valstybės kontrolės aprivojimu, įstatymų viršenybe ir laisvąja rinka. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis visomis teisėmis, planuoti savo gyvenimą, susirasti pragyvenimo šaltinį. Valstybės paskirtis – sudaryti sąlygas, užtikrinančias galimybę visiems žmonėms naudotis savo laisve, ir neleisti atsirasti laisvės suvaržymams, galintiems kilti tiek iš kitų asmenų, tiek iš vyriausybės.

(iš lot. – laisvė drausti, draudžiu), ATR seimo nario teisė uždrausti ir panaikinti bet kokį nutarimą. Jį buvo galima priimti tik vienbalsiai.

(tekstuose – „Lietūkis“), monopolinė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi Lietuvoje 1923-1940 m. Lietūkiu oficialiai imta vadinti nuo 1931 m. Eksportavo kiaušinius, sviestą, linus, sėmenis, grūdus. Importavo mineralines trąšas, druską, žemės ūkio mašinas, cementą, naftą, cukrų, geležį, plataus vartojimo prekes. 1940 m. sovietų valdžios panaikintas.

Baltijos jūros rytinėje pakrantėje įsikūrusi baltų valstybė. Vietovardis, manoma, kilęs iš hidronimo Lietava, Lietauka (Neries intakas). Pirmieji Lietuvos vardą minintys šaltiniai yra Kvedlinburgo (Quedlinburg, Vokietija) analai („Annales Quedlinburgenses“), aprašantys teutonų misionieriaus Brunono ir jo pasekėjų nužudymą 1009 m. vasario 23 d. bei 1113 m. Kijevo Pečioros vienuolio Nestoro sudarytas metraštis „Senųjų laikų pasakojimas“, kur atpasakojamas kunigaikščio Jaroslavo žygis į Lietuvą. XIII a. pradžioje ir viduryje, kuriantis Lietuvos valstybei, šiame procese dalyvavo daugelis baltiškųjų gentinių junginių – prūsai, jotvingiai-sūduviai, skalviai, lamatiečiai, kuršiai, žemaičiai, žiemgaliai, sėliai, aukštaičiai, lietuviai. Valstybės įkūrimo data yra 1253 m. liepos 6-oji – pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.

baltų gentis. Su ja siejamas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kūrimasis.

Rytų Prūsijos lietuviai, senieji Mažosios Lietuvos gyventojai. Susiformavo XV ir XVI a. Lietuvininkais vadinosi patys.

sidabriniai LDK pinigai (100-200 g), turėję lazdelės ar laivelio pavidalą. Dar vadintas ilguoju, muštiniu. Apyvartoje buvo XIII a. pr.-XV a. viduryje.

(LAF), pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacija, veikusi 1940-1941 m. Vadovavo K. Škirpa. Įkurtas 1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne. Programinis tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Organizavo 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvoje.

1949 birželio 14 d. VLIK Vokietijoje parengtas ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ paskelbtas dokumentas, išreiškęs lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Pagrindinis tikslas buvo suburti išsisklaidžiusius tautiečius. Charta tapo visų lietuvių bendruomenių moraline nuostata ir XX a. antrojoje pusėje padėjo išlaikyti lietuvybę.

Lietuvos dailininkų ir kultūros veikėjų organizacija. Įsteigta 1907 m. Vilniuje. Iniciatoriai buvo Petras Rimša, Antanas Žmuidzinavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas Vileišis. Draugija vienijo ir rėmė dailininkus, rengė parodas, konkursus, leido dailės leidinius, populiarino liaudies meną. Dėl Pirmojo pasaulinio karo 1915 m. draugijos veikla nutrūko, ji atnaujinta 1926 m. ir veikė iki 1928 m. Kaune.

Lietuvos demokratų partijos pavadinimas 1902-1906 m.

labdaros organizacija, veikusi 1914-1918 m. Įsteigta Lietuvių laikoinojo komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti pagrindu 1914 m. pabaigoje Vilniuje. Teikė materialinę paramą visoje lietuvių gyvenamoje teritorijoje. Centrinio komiteto pirmininku išrinktas M. Yčas.

1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusi konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 visų luomų lietuvių politinių srovių ir partijų atstovų. Jonui Basanavičiui pirmininkaujant, konferencija pareiškė lietuvių tautos pasiryžimą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, demokratiniais principais sutvarkytą etnografinėse sienose. Vilniuje sušauktas steigiamasis seimas turėjo nustatyti valstybės konstituciją ir santykius su kitomis valstybėmis. Konferencijoje buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos taryba – vykdomasis organas, turėjęs įgyvendinti konferencijos nutarimus.

1907-1940 m. Vilniuje veikusi mokslo, švietimo ir kultūros draugija. Įvairių mokslo šakų požiūriu tyrė su Lietuva susijusias problemas, rinko tautosaką, liaudies meną, archeologinius radinius, rankraščius, lietuviškus spaudinius, geologijos, biologijos ir zoologijos eksponatus, leido mokslo leidinius, vadovėlius, rengė paskaitas, rūpinosi istorijos paminklų apsauga. 

(Tautininkų sąjunga), politinė partija, veikusi 1924-1940 m. Įkurta susivienijus Tautos pažangos partijai ir Lietuvos žemdirbių sąjungai. Partijos organizatoriai ir ideologai buvo A. Smetona, A. Voldemaras, J. Tumas.

(iki 1906 m. vadinosi Lietuvių demokratų partija) politinė partija, kilusi iš varpininkų sąjūdžio, veikusi 1902-1920 m.

(LDK), XIII-XVIII a. gyvavusi valstybė.

ankstyviausioji Lietuvos metraščių dalis. Joje aprašoma 1379-1392 m. Kęstučio ir Vytauto kova su Jogaila dėl valdžios. Parašyta XIV a. pabaigoje Vytauto aplinkoje ir jo iniciatyva. Iškilus Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi idėjai, kūrinys papildytas XV a. 3 dešimtmečio įvykiais ir pavadintas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščiu.

1976 m. įsteigta lietuvių pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacija. Jos tikslas buvo informuoti 1975 m. Helsinkio pasitarime dalyvavusių valstybių vyriausybes apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS okupuotoje Lietuvoje.