Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Politologija | (politika + gr. logos – mokslas), mokslas apie politiką. |
Polonizacija | lenkų kultūros, pirmiausia kalbos, savanoriškas perėmimas arba prievartinis diegimas Lenkijos valdomose ar jos įtakoje esančiose žemėse. |
Polska Organizacja Wojskowa | žr. Lenkų karinė organizacija. |
Poltavos mūšis | Šiaurės karo mūšis, 1709 m. liepos 8 d. įvykęs prie Poltavos (dab. Ukraina) tarp Rusijos ir Švedijos kariuomenių. |
Pompidu Žoržas | |
Ponai | XIV a. pab.-XVIII a. įtakingiausia LDK didikų grupė. Iš pradžių ponais buvo vadinami tik didikai, kilę iš bajorų, nuo XVI a. – išlikę žymesni kunigaikščiai. |
Poniatovskis Stanislovas Augustas | |
Pontifikas | (lot. pontifex), sen. romėnų žynys, aukštosios žynių kolegijos narys. |
Ponų taryba | XV a. I pusės-XVI a. LDK centrinės valdžios institucija, kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu valdžiusi kraštą. Nuo XV a. II pusės ji buvo faktinė LDK vyriausybė. |
Popiežiaus sritis | (it. Stato Pontificio), 756-1870 m. Vidurio Italijoje popiežiaus savarankiškai valdyta teritorija. 1871 m. prijungta prie Italijos karalystės. |
Popiežius | (lot. papa iš gr. pappas – tėvas, mokytojas), Katalikų bažnyčios ir Vatikano valstybės vadovas. Romos vyskupas. |
Populiacija | vienos biologinės rūšies individų, gyvenančių tam tikrame areale, visuma, genetiškai skirtinga nuo kitų individų grupių. |
Populiarai | (lot. populares iš populus – tauta), vėlyvosios Romos respublikos laikais (II-I a. pr. Kr.) politinė grupuotė, siekusi iš skurdo išvaduoti Romos miesto proletariatą, kurio padėtis nuo II a. pr. Kr. ėmė grėsti Romos miesto socialiniam stabilumui. |
Portikas | (lot. porticus): |
Portsmuto taika | Japonijos ir Rusijos taikos sutartis, pasirašyta 1905 m. rugsėjo 5 d. Portsmute (JAV). Ja baigtas abiejų valstybių 1904-1905 m. karas. |
Poseidonas | (gr. Poseidōn), sen. graikų vandenų, lietaus dievas, jūreivių ir žvejų globėjas. |
Poška Dionizas | (1764-1830), poetas, istorikas, leksikografas. Žemaičių bajoriškojo kultūrino ltuanistinio sąjūdžio dalyvis. Pirmojo Lietuvoje senienų muziejaus įkūrėjas. Poemos „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ autorius. |
Postilė | (lot. – postilla, iš post illa (verba) – po tų žodžių), pamokslų rinkinys Biblijos temomis. Ypač buvo paplitęs reformacijos laikotarpiu. 1591 m. Karaliaučiuje išleista J. Bretkūno „Postilė“ – pirmasis spausdintas lietuviškų pamokslų rinkinys. |
Postmodernizmas | (lot. post – po + modernizmas), šiuolaikinės architektūros tendencijos, įsivyravusios XX a. 8 deš. po modernizmo. |
Potiomkinas Grigorijus | (Grigorij Potiomkin; 1739-1791), Rusijos valstybės ir karinis veikėjas. Generolas feldmaršalas. Vienas 1762 m. rūmų perversmo, po kurio sostą užėmė Jekaterina II, dalyvių. Jekaterinos II favoritas. Iki pat mirties darė didžiulę įtaką imperatorės politikai. |
Potockiai | (Potoccy), XIV a.-XIX a. pab. ATR didkų giminė. |
Potsdamo konferencija | D. Britanijos, JAV ir SSRS vadovų konferencija, vykusi 1945 m. liepos 17-rugpjūčio 2 d. Potsdame (Vokietija). |
Povandeninių laivų karas | I pasauliniame kare panaudota Vokietijos karinė taktika. |
Pozicija | (lot. positio – padėtis, išsidėstymas): |
Pozicinis karas | varginančios kovos apkasuose I pasaulinio karo metais, Vokietijai nepavykus Vakarų fronte staigiu smūgiu sutriuškinti Prancūzijos ir Anglijos kariuomenių. |
Pozityvizmas | filosofijos kryptis. Teigia, kad pozityvias, tikras žinias gauname tik iš specialiųjų mokslų, o filosofija yra nereikalinga. |
Praeitis | laikas, praėjęs nuo Žemės atsiradimo maždaug prieš 4,5 mlrd. m. iki šių laikų. |
Pragmatizmas | (gr. pragma iš pragmatos – darbas, veikla): |
Prahiškis Jeronimas | (Pragiškis; apie 1369-1440), vienuolis, katalikybės skleidėjas Lietuvoje. |
Prahos pavasaris | 1968 metų įvykiai Čekoslovakijoje, per kuriuos Čekoslovakijos komunistų partijos (ČKP) reformatoriai bandė sudemokratinti ekonominę ir politinę sistemą ir sukurti „žmogišką socializmą“. |