Žodynas

(pranc. antique iš lot. antiquus – senovinis), graikų ir romėnų senovė.

Vokietijos ir Japonijos sutartis, pasirašyta 1936 m. Berlyne. Paktas skelbė kovą su komunistiniu pavojumi. 1937 m. prie jo prisijungė Italija.

(lot. antipapa), popiežius, katalikų bažnyčios laikomas neteisėtai išrinktu. Antipopiežiai įtraukiami į oficialiuose Vatikano leidiniuose publikuojamų popiežių sąrašus, tačiau rašomi skliausteliuose.

nepakantumas, priešiškumas žydams.

Romos imperatorių dinastija (96-192). Antoninų dinastijos laikus vadina romėnų imperijos „aukso amžiumi“. Imperatoriai – Nerva (96-98 m.), Trajanas (98-117 m.), Adrianas (117-138 m.), Antoninas Pijus (138-161 m.), Markas Aurelijus (161-180 m.; 161-169 m. – drauge su Veru Lucijumi), Komodas (180-192 m.).

konvencija dėl antrojo Respublikos padalijimo, pasirašyta 1793 m. sausio 23 d. Peterburge.

Didžiosios Britanijos ir JAV karo veiksmai 1944-1945 m. Vak. Europoje.

(1566), LDK teisinių dokumentų rinkinys, pakeitęs I Lietuvos Statutą (1529).

1939–1945 m. vykęs karas, kuriame dalyvavo 61 pasaulio valstybė.

Visuotinis pasaulio katalikų vyskupų susirinkimas Vatikane 1962-1965 m.

(gr. anthropos – žmogus + kentron – vidurys), teologinė pažiūra, kad protingasis žmogus esąs galutinis visatos raidos tikslas. Antikinėje filosofijoje A principą suformulavo Sokratas.

(gr. anthropos – žmogus + logos – mokslas), mokslas, tiriantis žmogų, jo kilmę, rases.

paveldimas žmogaus kūno fizinių požymių kompleksas, būdingas tam tikrame areale gyvenančių žmonių grupei. Lietuviai priklauso Vidurio Europos ir Rytų Europos antropologiniams tipams.

(gr. anthropos – žmogus + morphe – pavidalas, forma), žmogaus bruožų priskyrimas gamtai, dievų vaizdavimas žmogaus pavidalu, dievybės sužmoginimas.

sen. egiptiečių dievas, mirusiųjų globėjas. Vaizduojamas žmogaus pavidalu su šuns arba šakalo galva.

šumerų, akadų, babiloniečių dangaus dievas, dievų karalius.

(afrikanso k. apartheid – atskiras egzistavimas), rasinės segregacijos ir baltųjų viešpatavimo sistema P. Afrikoje. Oficialiai paskelbtas 1948 m.

(gr. apostolos – pasiuntinys), Jėzaus Kristaus išsirinktas mokinys.

(gr. a – neigimo priešdėlis + patris (kilm. patridos) – tėvynė), asmuo be pilietybės.

ritualizuotas simbolinis religinio kulto veiksmas.

ugnies kulto apraiška (lietuvių ugnies deivė – Gabija). Laidojimo apeigų metu – sakralinis kapo apvalymas nuo piktųjų dvasių.

(gr. apella), sen. Spartoje tautos susirinkimas.

(egipt. Hap, Hep, Hapi), sen. egiptiečių šventasis jautis, jėgos ir vaisingumo simbolis, garbintas Memfyje.

(gr. apokryphos – slaptas, paslėptas), senovės judėjų ir krikščionių raštai, savo turiniu ir stiliumi artimi Biblijai, bet nepripažįstami kanoniniais ir į ją neįtraukiami. Skirstomi į Senojo Testamento ir Naujojo Testamento apokrifus.

(gr. a – neigimo priešdėlis + politike – politika), abejingumas politikai, nesidomėjimas ja.

(gr. Apollon, lot. Apollo), sen. graikų saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats įžymus muzikantas.

leidimas spausdinti knygas religinėmis temomis. Jį suteikia katalikų bažnyčios vyskupas. Aprobata reiškia, kad toje knygoje niekas neprieštarauja katalikų tikybai.

(angl. roundheads), pašaipus Anglijos puritonų, parlamentarizmo šalininkų, Anglijos revoliucijos metu pavadinimas, kilęs dėl specifinės asketiškos aprangos ir trumpai kirptų plaukų (aristokratai nešiojo ilgus plaukus).

LDK, vėliau Lietuvos Respublikos teritorinis vienetas.

kai kurių Europos valstybių monarchų bandymai „kosmetiškai“ reformuoti valstybes XVIII a. pab. Pertvarkymus lėmė švietėjų idėjos.