Žodynas

(lot. aggressio – užpuolimas), vienos valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinę neliečiamybę ir politinę nepriklausomybę. Pvz., 1940 m. birželio 15 d. agresijos aktą įvykdė Raudonoji armija okupuodama Lietuvą.

(apie 1525-1597), vienas grožinės literatūros LDK pradininkų, Radvilų šalininkas. Nuo 1586 m. Minsko, Smolensko kaštelionas.

rašytiniuose šaltiniuose minimos gentys, gyvenusios rytiniame Baltijos jūros krante.

1279 m. kovo 5 d. ties Aizkraukle (dab. Latvija) įvykęs Lietuvos ir Livonijos ordino mūšis.

(bajorkaimis), padrika smulkių Lietuvos bajorų gyvenvietė su netvarkingai išdėstytomis sodybomis ir pastatais. Žemė išskirstyta netvarkingais sklypeliais prorėžiuose. Labiausiai buvo paplitę Vidurio ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje.

(lot. actio – veikimas), organizuota politinių ar diplomatinių tikslų siekianti veikla.

Romos triumvirų Antonijaus ir Oktaviano jūrų mūšis, įvykęs 31 m. pr. Kr. netoli Akcijaus kyšulio prie įėjimo į Ambrakijos įlanką (dab. Artos įlanka, V. Graikija). Oktaviano laivynas nugalėjo Antonijaus laivyną. Po mūšio Antonijus su jam talkinusia Egipto karaliene Kleopatra nusižudė; baigėsi pilietiniai karai, Oktavianas 27 m. pr. Kr. tapo imperatoriumi.

bendrovė, kurios lėšų dalininkai (akcininkai) turi bendrovės kapitalo dalį – akcijų, nuo kurių gauna pelną – dividendus.

mokestis, kuriuo apmokestinamos plataus vartojimo prekės.

(1829-1887), lietuvių rašytojas, kalbininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis.

seniausias ir ilgiausias žmonijos istorijos laikotarpis nuo žmogaus atsiradimo iki pirmųjų metalinių dirbinių atsiradimo (2-1,75 milijonų metų iki IV-II tūkstm. pr. Kr.).

(lot. accredo – pasitikiu), įgaliojimas būti atstovu užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje.

(gr. akropolis – aukštutinis miestas), sen. graikų miesto aukštutinė dalis.

(gr. axiōma), savaime suprantama tiesa, įrodymų nereikalingas teiginys.

(lot. actus – poelgis, veiksmas):
1. poelgis ar veiksmas;
2. oficialus dokumentas, fiksuojantis privačių asmenų, valstybės, kelių valstybių ekonomines ir politines sutartis bei sandorius, pvz., teisių perdavimo aktas;
3. dramos veikalo dalis veiksmas;
4. iškilmingas mokymo įstaigos susirinkimas;
5. dailės kūrinys, vaizduojantis nuogą žmogaus figūrą.

veiklus politinės, visuomeninės ar ūkinės organizacijos narys.

(lot. aqua – vanduo + duco – vedu), vandentakio dalis, nutiesta ant atramų per tarpeklį, kelią, upę ar slėnį ir iš tolimų vandens šaltinių švininiais vamzdžiais tiekianti vandenį į miestus.

(Thomas Aquinus; 1225-1274), italų scholastas, kurio mokymas iki šiol laikomas oficialiąja Katalikų bažnyčios filosofija.

gentys, kilusios iš sarmatų. Pirmaisiais amžiais po Kristaus išplito Šiaurės Kaukaze ir stepėse į šiaurę nuo Juodosios jūros.

(1826-1883), generolas, Vilniaus generalgubernatorius (1874-1880).

Rygos vyskupas (1199-1229).

1209 popiežiaus Inocento III paskelbto kryžiaus žygio prieš Katalikų bažnyčios požiūriu eretinį albigiečių judėjimą sukelti karai, kuriuose žuvo tūkstančiai žmonių. Truko iki 1229 m.

senovinis salų, kurios sudaro dabartiną Angliją, Škotiją ir Velsą, pavadinimas, tikriausiai keltų kilmės.

(1490-1568), paskutinysis Kryžiuočių ordino didysis magistras (1510-1525), pirmasis Prūsijos kunigaikštis (1525-1568).

(lot. alchemia iš arab. al-kimiya), tariamasis mokslas, siekęs pagaminti „filosofinį akmenį“, paverčiantį paprastuosius metalus tauriaisiais.

(apie 1310-1339), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino duktė, Lenkijos karalienė (nuo 1325), Lenkijos karaliaus Kazimiero III žmona. Prieš vedybas 1325 m. pakrikštyta Onos vardu. Šios politinės vedybos sustiprino pirmąją LDK ir Lenkijos karinę sąjungą prieš Kryžiuočių ordiną.

(lot. „kauliukas išmestas“), graikų poeto Menandro eilutė, reiškianti – burtai mesti, t.y. nuspręsta. Juos, pasak Svetonijaus, ištarė Cezaris, peržengdamas Rubikoną ir prieš senato valią ginkluotas įsiveržęs į Romą, taip sukeldamas pilietinį karą.

(1460-1506), Lietuvos didysis kunigaikštis (1492-1506) ir Lenkijos karalius (1501-1506), Kazimiero Jogailaičio sūnus.

(1777-1825), Rusijos imperatorius (1801-1825).

(1818-1881), Rusijos imperatorius (1855-1881).