Žodynas

(lenk. Solidarnoscz), Lenkijos nepriklausomų profsąjungų susivienijimas, įsteigtas 1980 m. Pirmasis socialistinėse šalyse profsąjungų susivienijimas, kuriam vadovavo nekomunistai.

(gr. Solōn; apie 630-apie 560 pr. Kr.), Atėnų politikas, poetas.

(1820-1879), rusų istorikas. Nuo 1851 m. kasmet po vieną tomą pradėtas spausdinti didžiausias jo darbas „Rusijos istorija nuo seniausių laikų“ (iki jo mirties išėjo 28 tomai, o po mirties – 29-asis). Šis veikalas apima Rusijos istoriją iki 1775 m.

XV a. Solovkų saloje Baltojoje jūroje įkurtas vyrų stačiatikių vienuolynas. XVI a.-XX a. pr. tremties vieta. Sovietų valdžios uždarytas. 1923-1939 m. čia veikė Ypatingosios paskirties lageris ir Ypatingosios paskirties kalėjimas. 1942-1945 m. karo laivyno jungų mokykla. Nuo 1967 m. muziejus-draustinis. 1991 m. grąžintas Stačiatikių bažnyčiai.

(1918-2008), vienas žymiausių XX a. rusų rašytojų, istorikas, publicistas. Nobelio literatūrinės premijos laureatas (1970).

šeimos dinastija, valdžiusi Nikaragvą 1937-1979 m.

(g. 1929), Lietuvos SSR ir LKP veikėjas. 1981-1985 m. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas (Ministras Pirmininkas). 1987-1988 m. LKP CK pirmasis sekretorius.

monarcho, kuris parlamentinio valdymo sistemoje atlieka valstybės vadovo funkciją, kalba pirmajame po rinkimų parlamento posėdyje. Joje išdėstoma politinė naujai sudarytos vyriausybės programa. Sosto kalbą paprastai parengia naujasis ministras pirmininkas ir vyriausybė, o karaliui tenka atlikti tik reprezentacinę ceremoniją.

(rus. soviet – taryba), valstybinio valdymo institucijų pertvarkymas ir partinio vadovavimo visoms valdymo sferoms įvedimas komunistinių režimų gyvavimo pradžioje.

karas tarp Lenkijos ir Rusijos 1920 m.

(Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga; sntr. – SSRS), komunistinės diktatūros imperija 1922-1991 m.

(1941 06 22-1945 05 09), svarbiausia II pasaulinio karo dalis. Sovietų sąjungininkės kare buvo JAV, D. Britanija. Vokietijos – Rumunija, Italija, Vengrija.

mitinis pasakojimas apie mirusiųjų deginimo papročio atsiradimą baltų genčių gyvenamojoje teritorijoje, įrašytas kaip intarpas į slavų metraštininko 1261 m. perrašytą Malalos kroniką.

(oficialus pavadinimas Spalio socialistinė revoliucija), bolševikų įvykdytas valdžios užgrobimas Rusijoje 1917 m. lapkričio 6-7 d. (sen. st. spalio 24-25 d.). Rusijos valstybinės valdžios perėjimo iš Laikinosios vyriausybės bolševikinėms taryboms laikotarpis.

(gr. Spartē), VI-V a. pr. Kr. valstybė, apėmusi Peloponeso pusiasalio pietinę dalį (Lakoniją, Meseniją, Kinuriją).

(lot. Spartacus; žuvo 71 pr. Kr.), 73-71m.  pr. Kr. Romos vergų sukilimo, apėmusio P. ir Vid. Italijos sritis, vadas.

(vok. Spartakusbund), Vokietijos kairiųjų socialdemokratų organizacija. Įkurta 1918 m. Propagavo internacionalines idėjas, reikalavo apginkluoti darbininkus, kėlė šūkį „Visa valdžia taryboms“. 1919 m. kartu su kairiaisiais radikalais įkūrė Vokietijos komunistų partiją. Aktyviausi spartakininkai – K. Libknechtas, R. Liuksemburg, V. Pykas.

draudimas spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus spaudinius lotyniškomis raidėmis 1864-1904 m.

(angl. speaker – kalbėtojas), anglosaksų ar jų valstybinę santvarką perėmusių valstybių (pvz., Australijos, JAV, Indijos, Kanados, N. Zelandijos) parlamentų arba jų žemųjų
rūmų pirmininkas. Lietuvių kalboje vartojama „pirmininkas“.

(1896-1947), lietuvių rašytojas, poetas.

(vok. Schutzstaffeln; pilnas – Die Schutzstaffeln der Nationalsozialistischen Deutschen Arbeiterpartei – Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos apsaugos rinktinės), Vokietijos nacių partijos ginkluoti elitiniai daliniai.

Sovietų Sąjungos komunistų partija.

1956 m. įvykęs Sovietų Sąjungos komunistų partijos suvažiavimas. Iškėlė taikaus sambūvio su kapitalistinėmis šalimis principą. N. Chruščiovui vadovaujant, pasmerkė J. Stalino asmens kultą, jo įvykdytas represijas prieš Komunistų partijos narius. Po šio suvažiavimo buvo panaikinti sovietiniai konclageriai.

Sovietų Sąjungos komunistų partijos suvažiavimas 1961 m., kuriame priimta nereali komunizmo sukūrimo programa. Pagal ją SSRS 1970 m. turėjo pralenkti JAV pramonės produkcijos vienam gyventojui kiekiu, 1980 m. sukurti komunistinę visuomenę, kurioje būtų patenkinti visi žmogaus dvasiniai ir materialiniai poreikiai.

Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga. Žr. Sovietų Sąjunga.

ginkluotas susirėmimas 1929 m. dėl bendrai valdomo Rytų Kinijos geležinkelio (RKG).

(tekstuose – „Stabdžių ir atsvarų“ sistema), posakis, atspindintis prezidentinio valdymo sistemoje veikiantį „valdžių padalijimo“ principą bei įstatymų leidimo valdžios ir vykdomosios valdžios institucijų tarpusavio sąveiką.

daugdievyste pagrįstos religijos, pirmykščiai tikėjimai, pvz. senovės baltų tikėjimai. Kitaip – pagonybė.

spėjama, kad pirmieji stačiatikiai Lietuvoje apsigyveno XII a. pabaigoje. Lietuvos kunigaikščiai neretai ir patys priimdavo stačiatikių tikėjimą. Iki XV a. vidurio taip pasielgė apie 40 lietuvių kunigaikščių. LDK kunigaikščiai stengėsi, kad jų valdžioje esančių stačiatikių žemių vyskupai nepriklausytų nuo Maskvos. Sukurti LDK bažnytinį stačiatikių centrą ypač stengėsi didysis kunigaikštis Algirdas. Iki Lietuvos krikšto LDK valdovai stačiatikybę toleravo, tačiau, priėmus katalikybę, popiežiaus spiriami turėjo skleisti tarp stačiatikių katalikybę.

(ortodoksija, pravoslavybė), viena iš pagrindinių (greta katalikybės ir protestantų) krikščionių krypčių.