Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta terminų: 3190.
Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Paryžiaus sutartis

Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis. 1951 m. pasirašė Italija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas ir VFR. Nustojo galioti 2002 m.

Paryžiaus taika

Krymo karo (1853-1856) užbaigimo sutartis, pasirašyta 1856 m. Paryžiaus kongrese. Dalyvavo Rusija, prieš ją kariavusios D. Britanija, Osmanų imperija, Prancūzija ir Sardinija, taip pat Austrija ir Prūsija.

Paryžiaus taikos konferencija

Lietuvių delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje
Lietuvių delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje
po I ir II pasaulinių karų vykusios derybos dėl taikos sutarčių ir naujos tvarkos Europoje.

Paryžiaus taikos sutartys

II pasauliniame kare nugalėjusių valstybių taikos sutartys su Vokietijos buv. sąjungininkėmis Bulgarija, Italija, Rumunija, Suomija ir Vengrija. Pasirašytos 1947 m. Paryžiuje.

Paša

Osmanų imperijoje aukščiausių pareigūnų garbės titulas. Iki XIX a. vid. dažniausiai vizirių ir provincijų valdytojų titulas; vėliau (iki 1934) Turkijos armijos generolų titulas.

Pasaulėžiūra

pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame visuma.

Pasaulinė ekonominė krizė

ekonomikos, finansų nuosmukio laikotarpis 1929 m.-ketvirtojo deš. vid., apėmęs daugelį pasaulio valstybių: krito biržose akcijų kursas, prekybą ištiko krizė, sumažėjo pramonės gamyba, išaugo nedarbas, smuko žemės ūkio gamyba.

Pasaulinė revoliucija

komunistų sukurta sąvoka įtikėjus, jog socializmą galima sukurti visame pasaulyje.

Pasaulinė socializmo sistema

SSRS kontroliuojamų komunistinių pasaulio valstybių grupė, egzistavusi XX a. II pusėje.

Pasaulinis karas

karas, kuriame dalyvauja visos svarbiausios didžiosios pasaulio valstybės. Priimta laikyti, kad vyko du pasauliniai karai: 1914-1918 m. – pirmasis ir 1939 -1945 m. – antrasis. Iki įsiliepsnojant Antrajam pasauliniam karui Pirmasis pasaulinis karas buvo vadinamas Didžiuoju karu.

Pasaulio lietuvių bendruomenė

(sutr. PLB), 1958 m. Niujorke įkurta lietuvių išeivių politinė, visuomeninė ir kultūrinė organizacija, vienijanti įvairiose valstybėse veikiančias lietuvių bendruomenes.

Pasaulio medis

mitinis vaizdinys, visatos struktūros ašis, jungianti atskiras jos dalis.

Pasėdis

feodalizmo laikų LDK valstiečių duoklė natūra ir pinigais, skirta į valsčių atvykusiam didžiajam kunigaikščiui, jo vietininkui ir jų palydai.

Pasikėsinimas Sarajeve

teroristinis aktas, tapęs I pasaulinio karo pretekstu. 1914 m. birželio 28 d. į Bosnijos-Hercegovinos, Austrijos-Vengrijos imperijos provincijos, sostinę, atvykus sosto įpėdiniui princui Ferdinandui, jį su žmona Sarajevo gatvėje nušovė bosnis teroristas G. Principas, priklausęs slaptai organizacijai, kurios veiklą rėmė Serbijos slaptoji policija.

Pasiuntinys

diplomatinio atstovo rangas, antras po ambasadoriaus.

Paštuva

senovinė lietuvių žemė, buvusi Vilkijos apylinkėse.

Pasvalio sutartys

LDK ir Livonijos ordino trys sutartys, sudarytos 1557 m. Pasvalyje. Pirmąja magistras įsipareigojo grąžinti arkivyskupui jo valdas, antrąja patvirtino LDK sienas su Livonija. Trečioji sutartis – LDK ir Livonijos ordino karinė sąjunga prieš Maskvą. Pastarajai tai tapo pretekstu 1558 m. pradėti karą Livonijoje.

Patriarchas

(lot. patriarcha iš gr. patriarchēspater – tėvas):
1. stačiatikių Bažnyčios vadovas. Rytų ortodoksų Bažnyčių aukščiausiasis dvasininkas (pvz., Konstantinopolio patriarchas);
2. ankstyvosios krikščionybės laikais – vyskupų garbės titulas svarbiausiuose krikščionybės centruose;
3. Biblijoje – Izraelio tautos protėviai – Abraomas, jo sūnus Izaokas ir vaikaitis Jokūbas;
4. katalikų Bažnyčioje – garbės titulas, suteikiamas kai kuriems vyskupams: Akvilėjos (vėliau Venecijos), Lisabonos ir kt.

Patriarchatas

(lot. patriarchatus iš gr. patriarchia – vyrų viešpatavimas):
1. pirminės gentinės visuomenės sandara, kuri remiasi paveldimumu, įpėdinyste pagal vyriškąją liniją, vyrų įsigalėjimu valdžios institucijose, šeimoje ir visuomenėje;
2. krikščionybėje – patriarcho valdoma teritorija arba Bažnyčia, kurios vadovas yra patriarchas.

Patricijai

(lot. patricius), sen. romėnai, karalių ir ankstyvosios respublikos laikais turėję visas politines ir pilietines teises.

Patriotas

(gr. patria – tėvynė), žmogus, atsidavęs savo tautai, tėvynei, pasiryžęs savo interesus paaukoti jos labui.

Patriotizmas

(pranc. patriotisme, iš gr. patria – tėvynė), dorovinis ir politinis principas, socialinis jausmas, atspindintis tėvynės meilę, prisirišimą prie tėvynės, didžiavimąsi jos praeitimi ir dabartimi, pasirengimas aukoti asmeninius interesus savo tautos ir tėvynės interesų vardan.

Paulius

(8-67), apaštalas. Šventasis. 13 Naujojo Testamento laiškų autorius. Vienas reikšmingiausių besiformuojančios krikščionybės mokymo skleidėjų.

Pavasarininkai

(1919-1933 m. Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“, 1933-1940 m. Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“), katalikiška kultūrinė jaunimo (daugiausia kaimo) organizacija. Centras buvo Kaune.

Pavelas I

Pavlas I
Pavlas I
(1754-1801), Rusijos imperatorius (1796-1801).

Pavietas

XVI a. II pusės-XVIII a. LDK teritorinis administracinis vienetas.

Pavieto seimelis

LDK luominė vietos valdžios institucija. Rinkdavo Seimo atstovus, kandidatus į Žemės bei Pakamario teismus, kitus apskrities pareigūnus, aptardavo svarbius bajorų vietos reikalus.

Pavietų teismai

XVI-XVIII a. visuose LDK pavietuose veikusi žemiausia bajoriškų teismų grandis.

Pavlovo respublika

(Paulavos respublika), 1769-1795 m. valstiečių savivaldos bendruomenė, kurią savo Pavlovo dvare (dab. Merkinės kaimas Šalčininkų raj.) įkūrė LDK valstybės veikėjas, Turgelių klebonas P. K. Bžostovskis.

Pax romana

(romėnų taika), pirmieji 200 m. po Augusto Oktaviano valdymo. Visoje imperijoje viešpatavo taika; niekas negrasino valstybei iš išorės.


Naudota literatūra ir šaltiniai